- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-12
- Bylos Nr.
- A-63-1015-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Z. V., V. M., J. P., E. K., A. B., M. M. M., N. U. M., V. V. M., L. G., I. S.
- Kategorijos
- 4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Z. V., V. M., J. P., E. K., A. B., M. M. M., N. U. M., V. V. M., L. G., I. S. dėl įsakymo ir servituto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 5 – 6) ir patikslintu skundu (b. l. 92 – 94) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. A‑4590 2.2 punktą, kuriuo patvirtintas 3 353 kv. m žemės, esančios (duomenys neskelbtini), sklypo planas; pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija formuojamajame žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plane nustatytą servituto dalį tarp taškų 1, 2, 7, 8, 9, 6 pažymėjo neteisėtai; panaikinti formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plane nustatytą servituto dalį tarp taškų 1, 2, 7, 8, 9, 6 ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją kartografinėje medžiagoje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pažymėti kelio servitutą tarp taškų 6, 5, 4, 3, 9 ir įpareigoti siūlyti Kauno apskrities viršininko administracijai kelio servitutą pagal jo siūlomą variantą; įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją priimti įsakymą dėl servituto nustatymo pagal jo siūlomą variantą ir pagal šį siūlomą projektą atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nurodė, kad jo senelis, P. M., (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį suskirstymą (duomenys neskelbtini)) turėjo 4,6760 ha žemės. Paaiškino, kad jis ir kiti pretendentai atkurti nuosavybės teises yra padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į P. M. žemę, esančią (duomenys neskelbtini), ir pateikę nuosavybės teises ir giminystės ryšį nustatančius dokumentus. Kauno apskrities viršininko administracija jau yra atkūrusi nuosavybės teises į 1,6240 ha žemės. Iki šiol nuosavybės teisės neatkurtos į 3,0520 ha žemės plotą. Šiuo metu yra suprojektuotas grąžinti 2,7167 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei greta projektuojamas 3 353 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog susipažinus su UAB „Žemėtvarkos darbai“ paruoštu 3 353 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planu, paaiškėjo, jog žemės sklypo ribose numatytas 926 kv. m servitutas, juosiantis kvadratinį žemės sklypą iš trijų pusių pagal posūkio taškus 4, 5, 6, 7, 1 bei atribojantis šį sklypą nuo suprojektuoto grąžinti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1/3 viso grąžintino sklypo dalies. Manė, kad tokio servituto nustatymas neatitinka Civilinio kodekso 4.111 straipsnio sampratai ir esmei bei pažeidžia jų teises atkurti nuosavybės teisės į P. M. žemę. Pabrėžė, jog iš paruošto plano matyti, kad į gretimą sklypą tarp taškų 1, 7 galima padaryti įvažiavimą nuo (duomenys neskelbtini) arba sklype (duomenys neskelbtini) paliekant servitutą tarp taškų 3, 4, 5, 6, 9 ir darant įvažiavimą į gretimus sklypus palei sklypo ribą taškuose 1, 2, 3, 4. Šis plotas yra buvusioje P. M. žemėje, į kurią jiems nėra atkuriamos nuosavybės teisės, nes dalis pretendentų gavo piniginę kompensaciją. Teigė, jog nustačius tokį servitutą bus galima racionaliausiai patekti vienu keliu į visus atsakovų nurodytus gretimus žemės sklypus. Paaiškino, jog dėl žemės sklypo servitutų patikslinimo kreipėsi į matininką A. Č. bei savivaldybės urbanistikos skyrių, tačiau pastarieji patikslinti žemės sklype servitutus atsisakė, motyvuodami tuo, kad anksčiau jiems suformuotame sklype (duomenys neskelbtini) nėra suformuota jokių servitutų. Nurodė, jog dėl neteisėtai formuojamų žemės sklype servitutų (duomenys neskelbtini), pareigūnų veiksmus skundė Kauno apskrities viršininkui ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, tačiau jo skundai buvo atmesti. Pažymėjo, jog vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 18 straipsniu Kauno apskrities viršininko ir Kauno miesto savivaldybės pareigūnų veiksmus apskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Ši 2008 m. sausio 30 d. raštu Nr. 3B-(8.5)-M-60-122 jo skundo netenkino tuo pagrindu, kad ji negali įtakoti Kauno miesto savivaldybės veiksmų. Manė, kad tokie pareigūnų motyvai neatitinka įstatymo reikalavimų dėl servitutų nustatymo. Nurodė, jog vadovaujantis Civilinio kodekso 4.111 straipsniu, Žemės įstatymo 23 straipsniu teisė naudotis svetimu daiktu yra nustatoma, jeigu negalima tinkamai naudoti viešpataujančio daikto.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 21 – 23) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius patvirtino du žemės sklypų planus buvusioje P. M. žemėje, skirtus nuosavybės teisėms atkurti: 2006 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. A-2618 patvirtintas 27 167 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas bei 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. A‑4590 patvirtintas 3 353 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas. Formuojant pirmąjį sklypą nebuvo numatyti privažiavimai prie kvartalo gilumoje projektuojamų sklypų, todėl antrajame sklype, projektuojamame nuosavybės teisių atkūrimui to paties buvusio savininko žemėje, suprojektuotas kelio servitutas prieiti ir privažiuoti prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir formuojamo sklypo (duomenys neskelbtini). Nesutiko su pareiškėjo nuomone, jog tokio servituto nustatymas neatitinka Civilinio kodekso 4.111 straipsnyje nurodytos servituto sampratos ir esmės. Pažymėjo, jog jokio kito patekimo į minėtus žemės sklypus šiuo metu galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose nėra numatyta, taigi, šių sklypų savininkams ar naudotojams turi būti užtikrinta galimybė tinkamai patekti į šiuos žemės sklypus, nes tik tokiu būdu jie galės juos naudoti pagal paskirtį. Teigė, kad servituto nustatymas žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra būtinas. Manė, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog tokiu būdu nustačius servitutą pažeidžiamos jo teisės atkurti nuosavybės teises. Nurodė, kad nuosavybės teisės gali būti atkuriamos į visą suprojektuotą žemės sklypą, įskaitant ir servituto plotą. Servitutas nepanaikina būsimų žemės sklypo savininkų teisės naudotis ta sklypo dalimi, kuriai jis nustatytas. Atkreipė dėmesį, jog Civilinio kodekso 4.112 straipsnio 4 dalyje taip pat nurodyta, jog servituto nustatymas neatima iš tarnaujančiojo daikto savininko daikto naudojimo teisių, sudarančių servituto turinį, jeigu šių teisių įgyvendinimas netrukdo nustatytam servitutui. Pažymėjo, jog atkūrus nuosavybės teises, veiklą šiame žemės sklype bus galima plėtoti tik teisės aktų nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus žemės sklypo detalųjį planą. Nurodė, jog Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, jog servitutas – tai vienas iš privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų, nustatomų rengiant detaliuosius planus. Taigi, rengiant teritorijos detalųjį planą, servitutų vieta bei dydis galės būti koreguojama. Pažymėjo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. A-4590 2.2 punkte siūloma Kauno apskrities viršininkui nustatyti servitutą pagal patvirtintą sklypo planą. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, 2.1 punkte teigiama, jog numatomiems grąžinti valstybinės žemės sklypams žemės servitutai nustatomi apskrities viršininko sprendimu. Taigi, išnagrinėjęs pateiktą žemės sklypo planą ir atsižvelgdamas į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymą, galutinį sprendimą dėl žemės servituto nustatymo tikslingumo turės priimti Kauno apskrities viršininkas.
Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 32 – 34) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Kauno apskrities viršininko administracija paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2004 m. liepos 16 d. raštu Nr. 40-2-1005 pateikė preliminariai laisvos (neužstatytos) teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) brėžinį, iš kurio buvo nustatyta, kad dalis žemės, apie 2,3220 ha, yra P. M. turėtoje žemėje. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2004 m. spalio 28 d. raštu Nr. 02-03-1955 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių su prašymu suformuoti žemės sklypų ribas ir parengti žemės sklypų planus atliekant kadastrinius matavimus, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau – ir Tvarka) 106 punkte. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. A-2618 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“ patvirtino 27 167 kv. m laisvos žemės sklypo planą. Šiuo metu pretendentams rengiami dokumentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra į 2,7167 ha žemės (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. vasario 2 d. raštu Nr. S2-279(1.11) pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių su prašymu parengti laisvos (neužstatytos) žemės planą P. M. iki 1940 m. turėtos žemės ribose. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2007 m. kovo 7 d. raštu Nr. 40-2-375 pateikė laisvo (neužstatyto) žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) preliminarų planą. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. birželio 14 d. raštu Nr. S2-l829(1.11) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių su prašymu suformuoti žemės sklypų ribas ir parengti žemės sklypų planus atliekant kadastrinius matavimus, kaip numatyta Tvarkos 106 punkte, nurodant, kad pretendentams į P. M. žemę likę atkurti nuosavybės teises į 0,3353 ha žemės. Šiuo metu formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas nėra pateiktas derinimui Kauno miesto žemėtvarkos skyriui. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog nuosavybės teisės į žemę miestuose atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą išskyrus žemę priskirtą valstybės išperkamai žemei, pagal šio įstatymo 12 straipsnį. Laisvo (neužstatyto) žemės sklypo, kurį būtų galima grąžinti natūra turėtoje vietoje, planą turi patvirtinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius. Tik patvirtinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą Kauno apskrities viršininko administracija galės priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo tiek pareiškėjui, tiek kitiems pretendentams. Nurodė, jog pagal Tvarkos 106 punkto reikalavimus savivaldybės administracijos direktorius taip pat turi pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas; nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; patekti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo. Pažymėjo, jog Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalis numato, kad žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus žemės sklypus, Vyriausybės nustatyta tvarka parengti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Žemės įstatymo 23 straipsnis numato, kad apskrities viršininkas nustato servitutus savo sprendimu – administraciniu aktu pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Manė, jog atsižvelgiant į šias teisės normas, reikalavimas Kauno apskrities viršininko administracijai turėtų būti paliktas nenagrinėtu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p.).
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 13 d. sprendimu (b. l. 111 – 116) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius patvirtino du žemės sklypų planus buvusioje P. M. žemėje, skirtus nuosavybės teisėms atkurti: 2006 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. A-2618 patvirtintas 27 167 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas bei 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. A-4590 patvirtintas 3 353 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas. Formuojant pirmąjį sklypą nebuvo numatyti privažiavimai prie kvartalo gilumoje projektuojamų sklypų, todėl antrajame sklype, projektuojamame nuosavybės teisių atkūrimui to paties buvusio savininko žemėje, suprojektuotas kelio servitutas prieiti ir privažiuoti prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir formuojamo sklypo (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad ginčo esmę sudaro tai, kad pareiškėjas nesutinka, jog formuojamajame žemės sklypo (duomenys neskelbtini), būtų nustatytas servitutas kaip pažymėta plane. Teismas nurodė, jog vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Tvarkos 106 punkte nurodyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, nagrinėja turto buvimo vietos žemėtvarkos skyriai. Pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo žemėtvarkos skyriui pateikia savivaldybės administracijos direktorius. Teismas pastebėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.2 punkto nuostatomis, Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas 2007 m. birželio 14 d. raštu Nr. S2‑1829(1.11) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentą ir paprašė: suformuoti žemės sklypo ribas ir parengti žemės sklypo planus atliekant kadastrinius matavimus; pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas; nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo. Pažymėjo, kad pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktą, apskrities viršininkas savo sprendimu – administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustato servitutus valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti. Teismas nustatė, kad vykdant Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. A-989 „Dėl teritorijų, kurių planavimo organizatorius yra Kauno miesto savivaldybė, detaliųjų planų rengimo“, Savivaldybės įmonė „Kauno planas“ parengė iki 1995 m. birželio 1 d. Kauno miestui priskirtoje teritorijoje esančių laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti planą. Tarp pirmame etape suformuotų sklypų Vilijampolės seniūnijoje buvo ir apie 89 717 kv. m preliminariai laisvos žemės sklypas IX-24-1 tarp (duomenys neskelbtini). Šis sklypas – tai planuojama teritorija, kurioje sklypai turėjo būti formuojami tik rengiant šios teritorijos detalųjį planą, suprojektuojant gatves ir privažiavimus prie esamų bei projektuojamų sklypų ir suformuojant sklypus prie esamų statinių. Atkreipė dėmesį, jog teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad spartinant nuosavybės į žemę atstatymo procesą, šis didelis laisvos žemės sklypas buvo kartografuotas, nustatant buvusius iki 1940 m. savininkus ir nužymint jų valdytų sklypų ribas. Nespėjus suprojektuoti kvartalo infrastruktūros bei gatvių tinklo, kartografuoti žemės sklypai buvo formuojami kadastriniais matavimais ir grąžinami pretendentams. Tokiu būdu buvo suformuotas 27 167 kv. m laisvos (neužstatytos) žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvusioje P. M. žemėje ir patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. A-2618. Šiame sklype turėjo būti nustatyti skersai sklypo einantį apie 780 kv. m servitutą į kvartalo gilumoje formuojamus 3 sklypus nuosavybės teisiu atstatymui, tačiau tik sklypo šiaurinėje dalyje nustatytas 289 kv. m kelio servitutas į registruotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir formuojamą sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini). Todėl dalis kvartalo gilumoje esančių grąžintinų žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)ir kt.) buvo suformuoti be privažiavimų, numatant šį būtiną klausimą išspręsti, išformavus nuomojamą valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kai žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo išformuotas, pradėtas rengti 5 353 kv. m laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planas (duomenys neskelbtini) buvusioje to paties asmens (P. M.) žemėje. Todėl šiame sklype (tarnaujantis daiktas) yra nustatomas kelio servitutas (viešpataujantis daiktas) prieiti ir privažiuoti prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir formuojamo sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), kadangi jokio kito patekimo į šiuos sklypus nėra. Nurodė, jog gretimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (abu sklypai yra buvusioje P. M. žemėje) bendras plotas sudarytų 30 520 kv. m, o bendras servitutų plotas 1 215 kv. m, t. y. servitutai sudarytų tik beveik 4 proc. bendro sklypų, grąžintinų tiems patiems pretendentams, ploto. Teismas pastebėjo, kad įvažiavimas į sklypus iš (duomenys neskelbtini) yra neįmanomas, nes tam trukdytų registruotame sklype (duomenys neskelbtini) esantys pastatai, statiniai ir pramoniniai įrenginiai, priklausantys AB „Vilijampolės gelžbetonis“. Vakarinis aplinkkelis yra greito eismo A1 kategorijos gatvė, nuo kurios įvažiavimas į nurodytus sklypus yra negalimas dėl eismo saugumo ir dėl didelio žemės lygio aukščių skirtumo. Teismas laikė, kad kelio servituto nustatymas žemės sklype (duomenys neskelbtini) pilnai atitinka servituto sampratai pagal Civilinio kodekso 4.111 straipsnį, užtikrinant kol kas vienintelį galimą privažiavimą, kad gretimų sklypų savininkai galėtų naudotis savo daiktu (t. y. sklypais). Teismas pabrėžė, jog atsakovai išsamiai išanalizavo teritoriją ir svarstė visus variantus dėl servituto nustatymo, todėl dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių nebuvo jokio pagrindo naikinti ginčijamo įsakymo. Atkreipė dėmesį, jog kiti pareiškėjo reikalavimai kyla iš šio reikalavimo dėl įsakymo panaikinimo, todėl nepanaikinus ginčijamo įsakymo, ir atsižvelgiant į jau išdėstytas ir išanalizuotas aplinkybes dėl servituto nustatymo, nėra pagrindo pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija formuojamajame žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plane nustatytą servituto dalį tarp taškų 1, 2, 7, 8, 9, 6 pažymėjo neteisėtai ir panaikinti šią servituto dalį, bei nėra jokio pagrindo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją kartografinėje medžiagoje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pažymėti kelio servitutą tarp taškų 6, 5, 4, 3, 9, įpareigoti siūlyti Kauno apskrities viršininko administracijai kelio servitutą pagal pareiškėjo siūlomą variantą, ir įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją priimti įsakymą dėl servituto nustatymo pagal pareiškėjo siūlomą variantą ir pagal šį siūlomą projektą atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad grąžintuose pretendentams žemės sklypuose bet kokia veikla negalima, neparengus šių sklypų detaliųjų planų. Detaliojo planavimo procese bus reikalaujama, kad atskirų sklypų detalieji planai atitiktų visos teritorijos prie (duomenys neskelbtini) išplanavimo koncepciją, todėl planavimo procese turės būti peržiūrėta kelio servitutų vieta bei dydis, o išnykus esamo servituto (ar jo dalies) būtinumui, servitutas (ar jo dalis) gali būti išregistruotas, ką numato Civilinio kodekso 4.130 straipsnis.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 124 – 126) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas savo sprendimą grindė ne byloje surinktais įrodymais, o vienašališkais atsakovų nepagrįstais aiškinimais. Teismas priimdamas sprendimą turėjo vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsniu ir 86 straipsniu, tačiau teismas savo sprendime nenurodė, kokias įstatymais ir įrodymais remdamasis priėmė sprendimą bei neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Teismas spręsdamas ginčą turėjo išsiaiškinti, kokios teisės normos reglamentuoja servitutų nustatymą ir tų normų reglamentuojamų santykių tikslus ir esmę.
2. Teismo motyvas, kad įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) yra negalimas dėl skirtingų aukščių, nepagrįstas įrodymais. Teismas vadovavosi vien melagingais atsakovų paaiškinimais, nereikalaudamas pateikti specialisto išvados ar įstatyminio pagrindimo. Nei atsakovas, nei teismas nenurodė, kokiomis teisės normomis grindė savo aiškinimus ir išvadas. Kaip matyti iš byloje esančio kadastrinio žemėlapio ištraukos ir žemės sklypo situacijos plano iš (duomenys neskelbtini) yra išvažiavimas į (duomenys neskelbtini), į kurį gali būti įjungtas išvažiavimas ir iš žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas pareiškėjo aiškinimų ir nurodytų įrodymų nesvarstė. Net ir sutikus, kad skersai jų sklypo yra reikalingas servitutas įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), visiškai nepaaiškinamas servituto nustatymas tarp plane pažymėtų taškų 1, 2, 7, 8.
3. Teismo motyvas, kad ruošiant detaliuosius planus bus galima tikslinti servitutus, neatitinka Civilinio kodekso 4.111 straipsnio esmei. Visų pirma teismas turėjo spręsti, kokie kelio servitutai yra reikalingi šiuo metu, o ne palikti klausimą spręsti ateityje valdininkų savivalei. Be to, žemės sklypas yra komercinės paskirties ir jie bus priversti parduoti grąžintą žemės sklypą, neruošiant detalaus plano.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 135 – 137) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Teismo sprendime pakankamai išsamiai aptarta servitutų nustatymo procedūra bei teisiniai pagrindai.
2. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalį, proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimai yra viena iš faktinių duomenų nustatymo priemonių. Teismo sprendime detaliai aptartos servituto nustatymo priežastys ir aplinkybės. Teritorija buvo išsamiai išanalizuota ir apsvarstyti visi variantai dėl servituto nustatymo. Apelianto paminėti įrodymai (kadastrinio žemėlapio ištrauka ir žemės sklypo situacijos planas) taip pat neįrodo galimybės įrengti privažiavimus kitose vietose.
Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 130 – 132) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Pagrįsta teismo išvada, jog kelio servituto nustatymas žemės sklype (duomenys neskelbtini) pilnai atitinka servituto sampratai pagal Civilinio kodekso 4.111 straipsnį užtikrinant kol kas vienintelį galimą įvažiavimą, kad gretimų sklypų savininkai galėtų naudotis savo daiktu, kadangi įvažiavimas į sklypus iš (duomenys neskelbtini) neįmanomas, nes tam trukdytų registruotame sklype (duomenys neskelbtini) esantys pastatai, statiniai ir pramoniniai įrenginiai, priklausantys AB „Vilijampolės gelžbetonis“, o vakarinis aplinkkelis yra greito eismo A1 kategorijos gatvė, nuo kurios įvažiavimas į nurodytus sklypus yra negalimas dėl eismo saugumo ir dėl didelio žemės lygio aukščių skirtumo.
2. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ne tik šalių paaiškinimais (šalių paaiškinimai pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalį taip pat yra įrodymai), bet ir byloje esančiais rašytiniais dokumentais.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas pagrįstai konstatavo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. A-4590 patvirtintame 3 353 kv. m sklype servitutas nustatytas racionaliai, įvertinant tą aplinkybę, kad šiuo metu galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose nėra jokio kito patekimo į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), o patekti į šiuos sklypus būtina siekiant užtikrinti galimybę naudoti juos pagal paskirtį.
4. Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad nustatomas servitutas sudarytų 1/3 viso grąžintino sklypo dalies. Teismas pagrįstai konstatavo, jog žemės sklypų (duomenys neskelbtini) bendras plotas sudarytų 30 520 kv. m, o bendras servitutų plotas 1 215 kv. m, t. y. servitutai sudarytų tik beveik 4 proc. bendro sklypų, grąžintinų tiems patiems pretendentams, ploto. Be to, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad rengiant teritorijos detalųjį planą servitutų vieta bei dydis galės būti koreguojama.
Trečiasis suinteresuotas asmuo N. U. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 133 – 134) sutinka su apeliaciniu skundu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas, ginčija atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. A-4590 2.2 p. Skundžiamo įsakymo 1 p. patvirtintas 3353 kv. m. laisvos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, o 2 p. 2.2.p.p. siūloma nustatyti servitutą žemės sklypui (duomenys neskelbtini) pagal patvirtintą sklypo planą. Į minėtą formuojamą žemės sklypą pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog nuosavybės teisės į žemę miestuose atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę priskirtą valstybės išperkamai žemei, pagal šio įstatymo 12 straipsnį. Laisvo (neužstatyto) žemės sklypo, kurį būtų galima grąžinti natūra turėtoje vietoje, planą tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (šioje byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos tvarkos 106 p. savivaldybės administracijos direktorius taip pat turi pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas; nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus žemės sklypus Vyriausybės nustatyta tvarka parengti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnis numato, kad apskrities viršininkas nustato servitutus savo sprendimu-administraciniu aktu pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Iš šio teisinio reglamentavimo seka, kad Kauno miesto savivaldybės direktoriaus patvirtintas planas ir jo sprendiniai sukelia pareiškėjui teisines pasekmes: nuo šiuo įsakymu patvirtinto plano priklauso ir Kauno apskrities viršininko būsimų sprendimų turinys.
Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, kol neišspręstas ginčas dėl skundžiamo įsakymo teisėtumo, nėra pagrindo Kauno miesto savivaldybės administraciją įpareigoti atlikti veiksmus, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundas pagrįstai atmestas.
Servituto sąvoka atskleista civilinio kodekso 4.111 straipsnyje, nurodant, kad servitutas-tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas ( viešpataujančio daikto) tinkamą naudojimą.
Civilinio kodekso 4.113 straipsnis nustato, kad servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui.
Pareiškėjas apeliaciniam teismui pateikė įrodymus, kad šiuo metu yra rengiamas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), Kaune didžiųjų atliekų surinkimo aikštelei įrengti detalusis planas. Planavimo organizatorius-Kauno misto savivaldybės administracijos direktorius. Iš pateiktų į bylą detaliojo plano sprendinių brėžinio su privažiavimo keliais matyti, kad į planuojamą teritoriją numatomas servitutas, išsprendžiant privažiavimo galimybę į žemės sklypus, esančius už sklypo (duomenys neskelbtini). Apeliantas teigia, kad tokiu būdu atsakovas iš esmės sutinka su jo šioje byloje siūlomu būdu pažymint plane servitutą.
Pareiškėjas iš esmės sutinka, kad servitutas formuojamam sklypui (duomenys neskelbtini) yra būtinas, tačiau teigia , kad jo siūlomas variantas yra racionalesnis, o ir atsakovas tokį servituto nustatymo galimybę numato ruošiamame detaliajame sklypo tarp (duomenys neskelbtini) plane.
Teisėjų kolegija, įvertinusi naujai pateiktus dokumentus , daro išvadą, kad ši aplinkybė turi būti apsvarstyta ir įvertinta pirmos instancijos teisme, siekiant tokio rezultato, kad būtų kuo mažiau nepatogumų būsimam tarnaujančio daikto savininkui, todėl sprendimas dalyje dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės direktoriaus įsakymo, panaikinamas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo.
Nagrinėjant bylą iš naujo tikslinga įvertinti planuojamos teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) sprendinių reikšmę skundžiamu įsakymu patvirtintam plane siūlomam servitutui, išreikalaujant planavimo dokumentus, o esant būtinybei, ir apklausiant atitinkamus teritorijos planavimo specialistus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 13 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. A-4590 2.2 p. panaikinimo, panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti iš naujo.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.