- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-07-20
- Bylos Nr.
- A15.-627-1023/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00055-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Pažeidėjas
- K. B.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.4.8Turto konfiskavimas (ANK 29 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 1.5.5Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (ANK 36 str.)
- 1.5.7Administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus (ANK 38 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.8Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti (ANK 424 str.)
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.9.11Nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje paskelbimas (ANK 637 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. B., suinteresuotam asmeniui – transporto priemonės savininkui V. M.,
institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato įgaliotai atstovei Laimai Laukaitytei,
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) šaltkalviu surinkėju, neturintis nepilnamečių vaikų, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį, 424 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. gegužės 19 d. K. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 79-ANR_P-2550-2018 (b. l. 1-2) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 424 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2018 m. gegužės 19 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo traktorių „T-25“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,45 promilės. Taip pat, nepateikė galiojančio civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso.
Surašant administracinio nusižengimo protokolą Nr. 79-ANR_P-2550-2018 K. B. paaiškinime (b. l. 1) nurodė, kad su pažeidimais sutinka, gailisi.
Žemesnės instancijos teismas
K. B. teismo posėdžio metu (b. l. 29, 30) nurodė, kad nepripažįsta, kad neturi teisės vairuoti, nes teisę vairuoti traktorių turi. Institucijai vairuotojo pažymėjimo nepateikė, kadangi tuo metu neturėjo su savimi. Teismui pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra jo, jis rusiškas, nepakeistas, nuotrauka jame yra jo. Kito traktoriaus vairuotojo pažymėjimo neturi, šiai dienai nėra kreipęsis dėl dokumento keitimo. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 19 d. apie 6 val. ryte, išgėrė pusę stiklinės alaus ir apie 10 val. vairavo traktorių T-25. Išvažiavus pamatė, kad stovi patruliai, todėl apsisuko ir grįžo į kiemą, nes išsigando, nes buvo išgėręs alaus. Patruliai atvažiavo jam iš paskos, padavė alkotesterį ir liepė pūsti. Jis įpūtė 0,45 promilės. Po to patruliai prašė pas savininką draudimo bei tikrino ar teisės yra, o jis laukė kol surašė protokolą. Nors traktorius buvo apdraustas, bet jis draudimo neturėjo, kadangi draudimas buvo pas savininką. Protokole jis pasirašė, kad sutinka su tuo, ką pareigūnai surašė, kad neturi teisės vairuoti, kad neturėjo galiojančio civilinės atsakomybės draudimo. Su protokole nurodytomis aplinkybėmis jis sutinka, sutinka, kad neturėjo teisės vairuoti. Pareigūnai protokolą formino apie valandą laiko. Po to su kaimynu važiavo duoti kraują į Prienus ir dėl savęs pasitikrinti ar tikrai buvo neblaivus. Nuo ten kur buvo sustabdytas iki Prienų ligoninės apie 26 km atstumas. Pareigūnai paleido po 11 val., o kelionė užtruko apie 15 min. Maždaug 11 val. 20 min. buvo ligoninėje, kur pridavė kraują. Specialisto išvada nenori nieko įrodyti, tik norėjo įsitikinti ar tikrai taip buvo. Jis neginčija, kad buvo neblaivus ir sutinka, kad vairavo neblaivus. Dėl savo poelgio gailisi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo – transporto priemonės savininkas V. M. teismo posėdžio metu nurodė (b. l. 30, 31), kad su K. B. yra draugai, gyvena viename kaime. Jis užsiima žemės ūkio veikla, yra ūkininkas ir traktoriaus T-25, valst. Nr. 5437 LZ savininkas. K. B. norėjo parsivežti malkų, todėl jo paprašė paskolinti traktorių ir jis jam paskolino. Duodant traktorių nesimatė, kad jis girtas, nebuvo jokio kvapo ar elgesio sutrikimų. K. B. išvažiavo ir apsisukęs vėl grįžo į kiemą, jam iš paskos atvažiavo policija. Traktoriui yra draudimas, tik su savimi jo neturi, jam pasibaigus apdraudžia automatiškai brokerių bendrovė, nežino kodėl pareigūnai jo nerado. Jo pareigūnai prašė pateikti draudimą, tačiau jis pateikė seną, kurio galiojimas buvo pasibaigęs, o naują draudimą jam atsiunčia tik po mėnesio laiko. Pažeidimo dieną draudimas buvo pratęstas. K. B. taip pat neturėjo su savimi traktoriaus dokumentų. Policininkams paprašius jis pateikė dokumentus. Techninė apžiūra tvarkinga ir kiti dokumentai tvarkingi. Jeigu būtų žinojęs, kad asmuo neblaivus, tai tikrai būtų nedavęs traktoriaus. Jį patį už tai nubaudė. Dėl K. B. teisių jis negali spręsti ar tas dokumentas galioja, ar ne, jis jam sakė, kad turi teises.
Institucijos surašius administracinio nusižengimo protokolą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovė Laima Laukaitytė teismo posėdžio metu (b. l. 33, 34) nurodė, kad palaiko protokole surašytus nusižengimus K. B.. Dėl girtumo mano, kad logiška, jog praėjus porai valandų paimamas kraujas ir natūralu, kad iš organizmo šalinasi alkoholis ir jo kiekis mažėja. Vairuodamas transporto priemonę jis buvo neblaivus, kadangi alkotesteriu buvo nustatytas girtumas Traktorininko pažymėjimas yra negaliojantis. Vairuotojų registre rodo tik teisę vairuoti automobilius, o traktorininkų pažymėjimų šis registras nerodo, todėl jie negali nustatyti ar jis turi teisę vairuoti traktorių. Duomenų bazėje matyti, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, o traktorininkų pažymėjimų nėra apskaitos, kadangi juos išduoda Žemės ūkio mokyklos, todėl bendros duomenų bazės tik dėl traktorininko pažymėjimo nėra. Kadangi asmuo neva turi dokumentą, kuris yra negaliojantis, todėl mano, kad jis teisės vairuoti neturi. Visi pažymėjimai suteikiantys teisę vairuoti ar traktorius, ar automobilius, kurie buvo išduoti iki 1991 m., tai jie nustojo galioti nuo 2015 m., o asmenys privalėjo juos pasikeisti. Kai asmuo buvo sustabdytas gegužės 19 d., tai pareigą pateikti dokumentus reglamentavo Kelių eismo taisyklės. Kelių eismo taisyklės reglamentuoja, kad vairuotojas pareigūnui pareikalavus turi pateikti visus reikiamus dokumentus – transporto priemonės dokumentus, asmens dokumentą, teisę vairuoti paliudijantį dokumentą. Transporto priemonės savininkas pateikė transporto priemonės dokumentus, išskyrus draudimo polisą. Vairuotojas savo turimo pažymėjimo pareigūnams nerodė ir pats teigė, kad neturi teisės vairuoti. Kadangi K. B. vairavo būdamas neblaivus, tai jo nusižengimas yra laikytinas vienu iš pavojingiausių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik transporto saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl protokole surašyti Administracinių nusižengimų kodekso straipsniai yra teisingi ir prašo už išvardintuose straipsniuose padarytus pažeidimus skirti nuobaudą sankcijų ribose.
Liudytojas E. B. teismo posėdžio metu (b. l. 31-32) nurodė, kad formino kelių eismo taisyklių pažeidimą, atliko savo tarnybines pareigas. Dirbo su vyriausiu patruliu V. M.. 2018 m. gegužės 19 d. 10 val., buvo (duomenys neskelbtini), gatvėje ir netoli parduotuvės važiuojant iš kairės pusės pastebėjo atvažiuojantį traktorių T-25, kuris juos pamatęs staiga apsisuko ir nuvažiavo atgal į šalia kelio esančią sodybą. Jam sukėlė įtarimą, kad žmogus važiuoja į vieną pusę ir paskui per kelias sekundes apsisuka ir važiuoja atgal. Jis jį pavijo. Vairuotojas jiems pasakė, kad teisių vairuoti neturi, neturi ir traktoriaus dokumentų, nes pas pažįstamą jį pasiskolino. Bekalbant nuo žmogaus jautėsi alkoholio kvapas, alkotesteris parodė 0,45 promiles. Tuomet vairuotojas pasakė, kad gėrė iš vakaro, o vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Tuomet atėjo pats savininkas, kuris nerado draudimo, o traktoriaus dokumentus pateikė. Jie pažeidėją įsisodino į tarnybinį automobilį, išvažiavo į gatvę iš to keliuko ir įformino pažeidimą. Įforminę pažeidimą asmeniui davė pasirašyti. Jis parašė, kad sutinka, gailisi, kažkokių emocijų, norų nereiškė, sėdėjo ramus. Formino gana ilgokai, nes buvo užstrigęs kompiuteris, todėl baigė rašyti apie 11 val. 10 min. Žmogus, kuris vairavo traktorių, nuėjo, o savininkui surašė protokolą už traktoriaus perdavimą vairuoti neblaiviam asmeniui ir traktorių paliko. Traktoriaus draudimo jie patikrinti negali, kadangi Regitroje jis nesiregistruoja. Jis registruojamas savivaldybėje, o savivaldybė draudimo polisų duomenų nepateikia. Tuomet dar pabandė įeiti į Žemės ūkio technikos registrą, tačiau ten reikia atskiros prieigos, kurios mes jie neturėjo, todėl pagalvojo, kad jeigu draudžia visą techniką su kuria važinėja, nes traktoriai buvo gana geri ir bus visi drausti, tai ir šis traktorius bus draustas. Už tai parašė ne tai, kad nėra draudimo, o tai, kad nepateikė jo, nes draudimo poliso tikrai nepateikė. Tuomet įstatymas numatė pareigą pateikti dokumentus. Nuo 2018 m. liepos 1 d. jau nebereikia. Techninės apžiūros taloną jis turėjo, jis buvo tvarkingas. Dėl seno pavyzdžio vairuotojo teisių, kurios išduotos Tarybų Sąjungos laikais, tai jos yra negaliojančios. Asmuo teises turėjo persilaikyti. Jie tikrinosi duomenų bazėje ir rodė, kad asmuo teisės vairuoti neturi. Asmuo pats sakė, kad teisės vairuoti neturi.
Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu (b. l. 32-33) nurodė, kad yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis. Buvo 2018 m. birželio 19 d., apie 10 val., jiems važiuojant automobiliu įvažiavo traktorius į sankryžą, sustojo ir pradėjo staigiai suktis. Kilo įtarimas, kodėl sustojo ir pradėjo staigiai suktis. Jie jį prisivijo iš galo, stabdė apie 200 m įjungę švyturėlius ir jis įsuko pas ūkininką M. į kiemą. Paklausė vairuotojo kodėl nestojo, kodėl bėga, tai jis pasakė, kad neturi dokumentų. Bendraujant su juo jautėsi alkoholio kvapas. Patikrinus blaivumą, alkotesteris parodė 0,45 promiles. Tik tuomet vairuotojas pasakė, kad yra pagiriotas ir pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Tuomet prisistatė ir pats savininkas. Vairuotoją paleido ir grįžę atidavė ūkininkui traktoriaus dokumentus, bei surašė protokolą už traktoriaus perdavimą vairuoti neblaiviam asmeniui. Draudimo poliso nepateikė. Techninį taloną atnešė. K. B. protokolo surašymo metu pripažino jam inkriminuotus pažeidimus, jis visiškai ramiai elgėsi, prisipažino, gailėjosi, jokių priekaištų nebuvo. Surašant protokolą tikrino registrus, nors ir nepateikė asmuo dokumentų. Vairuotojo B kategorija yra prilyginama traktoriaus kategorijai, tai jeigu asmuo neturi vairuotojo B kategorijos, tuomet tikriname kitą duomenų bazę ir tuomet rodo ar jis turi teisę vairuoti kokią nors transporto priemonę. Šiuo atveju asmuo vairuotojo pažymėjimo neteikė. Seno pavyzdžio teisių vairuotojas nerodė. Išlipdamas iš traktoriaus pasakė, kad neturi.
Byloje surinkti rašytiniai duomenys: 2018 m. gegužės 19 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 79-ANR_P-2550-2018 (b. l. 1-2), kuriame užfiksuota K. B. pažeidimų esmė, vieta, laikas, aplinkybės ir K. B. prisipažinimas; Alytaus AVPK Prienų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. B. 2018 m. gegužės 19 d. tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo (b. l. 3), kuriame nurodyta, kad 2018 m. gegužės 19 d. su tyrėju V. M. apie 10.00 val. pastebėjo važiuojant traktorių „T-25“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sustabdžius paaiškėjo, kad jį vairavo K. B., kuriam nustatė 0,45 promilės girtumą. K. B. paaiškino, kad teisės vairuoti transporto priemones neturi, nes jos nėra įgijęs. Nurodė, kad su savimi neturėjo traktoriaus draudimo poliso, nes traktorių pasiskolino iš draugo – V. M., atlikti ūkio darbus; 2018 m. gegužės 19 d. sprendimas nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 4), kuriuo K. B. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, nes jam buvo nustatytas 0,45 promilės girtumas; Vairuotojų registro išrašas (b. l. 7), kuriame nurodyta, kad K. B. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones; 2018 m. gegužės 21 d. pažyma apie asmens baustumą (b. l. 5-6), kuria nustatyta, kad K. B. anksčiau 2 kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, vieną kartą baustas už dviračio vairavimą būnant neblaiviam; Alkotesterio patikros žurnalo išrašas ir alkotesterio duomenys (b. l. 17-19), kuriuose nurodyta, kad 2018 m. birželio 19 d. 10.19.03 K. B. nustatytas 0,45 promilės girtumas; Specialisto išvada Nr. T-A 4918/2018(01), kurioje nurodyta, kad 2018 m. gegužės 19 d. 12.11 val. paėmus K. B. kraujo mėginį, jame buvo rasta 0,20 promilių alkoholio; Tarybų sąjungos 1988 m. gegužės 4 d. išduotas traktorininko pažymėjimas rusų kalba (b. l. 25), kuriame nurodyta, kad K. B. 1988 m. gegužės 4 d. buvo suteikta teisė vairuoti traktorius.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad K. B., be kitų nusižengimų, yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 4 dalį, tačiau ANK 424 straipsnio 2 dalyje atsakomybė asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, o ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės arba ją perdavė vairuoti asmeniui, kuris tokios teisės neturi, jeigu šiuos veiksmus atliko būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojo iki patikrinimo. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytas pažeidimas apima ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl toliau teismas sprendžia dėl K. B. atsakomybės dėl pažeidimų numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje padarymo.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-321 buvo priimtos Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) pažymėjimų išdavimo ir keitimo taisyklės, kurių 12 punkte buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims iki 1990 m. kovo 11 d. buvusiose Tarybų Sąjungos Respublikose išduoti traktorininkų pažymėjimai ir Lietuvos Respublikos teritorijoje išduoti traktorininkų pažymėjimai, išrašyti naudojant ne valstybine lietuvių kalba spausdintus blankus galiojo iki 2006 m. gruodžio 31 d. Šias taisykles pakeitė šiuo metu galiojantis 2017 m. liepos 20 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-481 patvirtintas Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) pažymėjimų išdavimo ir keitimo tvarkos aprašas (toliau – aprašas), kurio 7 punkte nurodyta, kad profesinio mokymo teikėjai išduoda traktorininkų pažymėjimus pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 3D-145 „Dėl traktorių ir savaeigių mašinų registracijos liudijimų ir traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) pažymėjimų formų patvirtinimo“ patvirtintą formą. Aprašo 8 punkte nurodoma, kad traktorininko pažymėjimai išduodami 10 metų, pasibaigus nurodytam laikotarpiui, traktorininko pažymėjimas keičiamas šio Aprašo 19 – 20 punktuose nustatyta tvarka. Aprašo 9 punkte nurodyta, kad traktorininko pažymėjimai, išduoti naudojant kitos formos blankus, negu nurodyti šio aprašo 7 punkte, negalioja. Asmeniui pageidaujant, šie dokumentai gali būti pakeisti į šio aprašo 7 punkte nurodytus traktorininko pažymėjimus aprašo 21 ir 22 punktuose nustatyta tvarka. Šio aprašo 2.9 punkte numatyta, kad traktorininko pažymėjimas – dokumentas, kuriuo patvirtinama teisė vairuoti tam tikros kategorijos traktorius ir savaeiges mašinas.
Žemės ūkio ministro 2009 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 3D-710 pakeistos Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) rengimo ir teisės vairuoti šias transporto priemones įgijimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nurodo, kad motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimai, suteikiantys teisę vairuoti C1, C, C1E, CE, D, D1, DE arba D1E kategorijų motorines transporto priemones, taip pat suteikia teisę vairuoti TR1, TR2 kategorijos traktorius ir SZ kategorijos savaeiges žemės ūkio mašinas. Turintys teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, įgauna teisę vairuoti TR1 kategorijos traktorius. Asmenims, turintiems atitinkamų kategorijų vairuotojų pažymėjimus ir siekiantiems vairuoti traktorius ar savaeiges žemės ūkio mašinas, atskiro traktorininko pažymėjimo nebereikia. Turintieji B kategorijos vairuotojo pažymėjimus, gali vairuoti traktorius, kurių variklio galia iki 60 kW (galia nurodyta traktoriaus registracijos liudijime). Bylos duomenimis nustatyta, kad K. B. vairavo traktorių T-25, kuris priskiriamas T1 kategorijai, tačiau jis neturi B kategorijos vairuotojo pažymėjimo, todėl jis neįgavo teisės vairuoti traktorių iki 60 kW galios.
Teismo posėdžio metu K. B. pateikė Tarybų Sąjungos 1988 m. gegužės 4 d. išduotą traktorininko pažymėjimą rusų kalba (b. l. 25), kuriame nurodyta, kad jis 1988 m. gegužės 4 d. įgijo teisę vairuoti dviejų markių traktorius (ratinius ir savaeigius), su prie jų prikabinamais agregatais ir nurodė, kad minėto pažymėjimo jis nėra pasikeitęs, nėra kreipęsis dėl jo pakeitimo, tačiau mano, jog turi teisę vairuoti traktorius. Duomenų, jog teisė vairuoti traktorius K. B. būtų buvusi atimta, byloje nėra. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisės vairuoti transporto priemones suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, o 16 punkte, be kita ko, numatyta, kad vairuotojas turi policijos pareigūnui pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, toks pats reikalavimas buvo įtvirtintas ir pažeidimo padarymo metu galiojusioje Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies redakcijoje, kuri nurodė, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Šių Kelių eismo taisyklių ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų, galiojusių inkriminuotų pažeidimų dieną, sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad asmuo galėjo vairuoti tik turėdamas galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kurį esant policijos pareigūno pareikalavimui privalėjo pateikti. Pats K. B. teismo posėdžio metu neneigė, kad jis neturėjo galiojančio traktorininko pažymėjimo, t. y. pripažino, kad nebuvo pasikeitęs Sovietų Sąjungos išduoto traktorininko pažymėjimo, todėl jo turimas ir teismui pateiktas 1988 metais išduotas vairuotojo pažymėjimas nebegalioja nuo 2006 m. gruodžio 31 d., o kitas vairuotojo pažymėjimas jam yra neišduotas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis aukščiau minėtomis Taisyklėmis ir Aprašo 2.9 punktu, konstatuotina, kad K. B., neturėdamas galiojančio traktorininko pažymėjimo, neturi teisės vairuoti tam tikros kategorijos traktorius, o neturėdamas B kategorijos vairuotojo pažymėjimo, jis neįgavo teisės vairuoti traktorių iki 60 kW galios. Tai, kad asmuo nepateikė vairuotojo / traktorininko pažymėjimo, ką privalėjo padaryti pagal tuo metu galiojusius įstatymus, pareikalavus pareigūnams, patvirtina ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai E. B. ir V. M., kurie parodė, kad K. B. jiems nepateikė jokio traktorininko pažymėjimo ir teigė, jog neturi teisės vairuoti, su jam surašytu administracinio pažeidimo protokolu sutiko pilnai. Tokiais veiksmais K. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, todėl tokie jo veiksmai kvalifikuojami pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį.
Byloje nustatyta, kad K. B. 2018 m. gegužės 19 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo traktorių „T-25“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (b. l. 1-2) , alkotesteriu 2018 m. birželio 19 d. 10.19.03 K. B. nustatytas 0,45 promilės girtumas, o specialisto išvadoje Nr. T-A 4918/2018(01) nurodyta, kad 2018 m. gegužės 19 d. 12.11 val. paėmus K. B. kraujo mėginį, jame buvo rasta 0,20 promilių alkoholio. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. B. neginčijo įvykio aplinkybių dėl girtumo, t. y. jis pats teismo posėdžio metu patvirtino, jog iš ryto gėrė alaus ir vairavo traktorių „T-25“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei pripažino, kad tai darė būdamas neblaivus, vairuojantis minėtą traktorių buvo sustabdytas policijos pareigūnų, sutiko tikrintis blaivumą, alkotesteris nustatė 0,45 promilių neblaivumą.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės arba ją perdavė vairuoti asmeniui, kuris tokios teisės neturi, jeigu šiuos veiksmus atliko būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, taip pat vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojo iki patikrinimo. KET 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu, neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Pažymėtina, kad ANK 424 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, narkotikų ar kai kurių vaistų yra neleistinas, nes šios medžiagos žymiai pablogina vairuotojo reakciją; vairuotojas gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus.
Nors K. B. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl vairavimo esant neblaiviam neneigė, bet byloje yra du skirtingi įrodymai, t. y. alkoholio matuoklio duomenys, kuriais nustatyta, kad 2018 m. birželio 19 d. 10.19.03 K. B. nustatytas 0,45 promilės girtumas, o specialisto išvadoje Nr. T-A 4918/2018(01) nurodyta, kad 2018 m. gegužės 19 d. 12.11 val. paėmus K. B. kraujo mėginį, jame buvo rasta 0,20 promilių alkoholio.
Visų pirma pažymėtina, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 42 punktas nurodo, jog neblaivumas tai tokia etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse vairavimo metu yra 0,4 promilės, o transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t, vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija yra daugiau kaip 0 promilių. Nagrinėjamu atveju, K. B. vairavo traktorių, todėl etilo alkoholio koncentracija negalėjo viršyti 0 promilių, o buvo 0,45 promilės.
Be to, iš patikros sertifikato Nr. 0716235 (b. l. 8) matyti, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARFM-0231 2018 m. sausio 11 d. patikrintas Vilniaus metrologijos laboratorijoje, Fizikinių ir cheminių matavimų skyriuje, yra tinkamas naudoti, sertifikatas galioja iki 2018 m. liepos 11 d., todėl jo rodmenys laikytini patikimais. Policijos pareigūnai, tikrindami K. B. blaivumą, savo pareigas atliko tinkamai, nepažeisdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – taisyklės), Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – metodika) reikalavimų, alkotesterio naudojimo instrukcijos. Pažymėtina, kad vadovaujantis minėtų taisyklių 6 ir 6.1 punktais, siekiant nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus, policijos ar administracijos pareigūnai įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką. Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505, II skyriaus 2 punkte įtvirtinti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai). Esant šiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė ir esant pagrįstiems įtarimams, kad vairuotojas yra neblaivus jo patikrinimas tęsiamas minėtų taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V–673 patvirtintos policijos patrulių veiklos instrukcijos VI skyrius reglamentuoja policijos patrulių veiklą vykdant eismo priežiūrą. Vykdydamas eismo priežiūrą policijos patrulis privalo nušalinti transporto priemonės vairuotoją nuo transporto priemonės vairavimo, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nušalinus nuo vairavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti patikrinama jų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būsena (instrukcijos 69.1 punktas). Kaip matyti iš šioje administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų, policijos patruliams, kilo pagrįstų įtarimų dėl vairuotojo K. B. blaivumo. Tiek liudytojas E. B., tiek liudytojas V. M., teismo posėdžio metu nurodė, kad priėjus prie automobilio vairuotojo pajuto alkoholio kvapą, vairuotojas patvirtino, kad buvo vartojęs alkoholio, elgėsi ramiai, savo veiksmų neneigė, neprieštaravo alkotesterio rodmenims, tiek paties K. B. veiksmai, kad jis administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad sutinka su pažeidimais ir dėl jų gailisi, tą patį pakartojo ir teismo posėdžio metu, jog neneigia, kad vairavo neblaivus. Asmeniui sutikus pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, buvo patikrintas K. B. blaivumas alkotesteriu, surašytas protokolas ir pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo. Pažymėtina, kad tik esant pagrįstiems įtarimams dėl vairuotojo neblaivumo jo patikrinimas gali būti tęsiamas pagal minėtų taisyklių reikalavimus ir tik tada vairuotojas gali būti nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, juolab šiuo nagrinėjamu atveju pagrįsti įtarimai dėl asmens neblaivumo pasitvirtino. Be to, minėta, policijos pareigūnai naudojo tinkamą, sertifikuotą alkotesterį, todėl abejoti alkotesterio užfiksuotų rodmenų tikslumu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Teismas pažymi, kad specialisto išvadoje nurodytas nustatytas alkoholio kiekis yra užfiksuotas po beveik dviejų valandų nuo K. B. tikrinimo alkotesteriu, nustatant mažiausią etilo alkoholio koncentraciją, o tyrimo rezultatai neparodo asmens būklės ar neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, t.y. tuo metu, kai buvo užfiksuotas teisės pažeidimas, kas yra akivaizdžiai fiziologiškai pagrįsta, jog alkoholio kiekis organizme su laiku mažėja, t.y. pasišalina, be to tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas savo praktiką (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2013, Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013, Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-36-628/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl pareiškėjo iniciatyva atliktos medicininės apžiūros rezultatai patys savaime nepaneigia pirminio testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-3686/2008). Todėl teismas daro išvadą, kad pirminio K. B. patikrinimo alkotesteriu rezultatai patikimi ir laikytini patikimu įrodymu nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį. Ta aplinkybė, kad kraujo tyrimu nustatytas mažesnis alkoholio kiekis K. B. kraujyje būtent kraujo paėmimo metu nepaneigia ir negali paneigti kitų neginčijamų įrodymų (alkotesterio duomenų, alkotesterio patikros sertifikato, liudytojų E. B. ir V. M. duotų teismo posėdyje parodymų, liudytojo E. B. tarnybinio pranešimo, paties K. B. prisipažinimo savo paaiškinime surašant administracinio nusižengimo protokolą, pripažinimo teismo posėdžio metu, jog vairavo neblaivus), kuriais konstatuotas pažeidėjo girtumas automobilio vairavimo metu. Atsižvelgiant į tai, K. B. kaltas dėl ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir yra baustinas.
ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris nenumatytas ANK. KET 16 punkte numatyta, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus. Šiuo atveju byloje suriktais įrodymais nustatyta, kad K. B. tikrinančiam pareigūnui nepateikė galiojančio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso). Teismas pažymi, kad nors transporto priemonės savininkas V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad traktorius buvo apdraustas, tačiau jis taip pat būdamas katu su K. B. pareigūnams nepateikė draudimo poliso, kas iki 2018 m. liepos 1 d. buvo privaloma, nes iki 2018 m. liepos 1 d. galiojusi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies redakcija nurodė, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus. Pažymėtina, kad K. B. su savimi draudimo poliso neturėjo, jo vėliau negalėjo pateikti ir V. M., todėl K. B. kaltas dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir yra baustinas.
Skiriant nuobaudą pažeidėjui, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. K. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35 straipsnis). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis). K. B. anksčiau 2 kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, skirtos baudos sumokėtos, tačiau nuobaudos galiojančios, vieną kartą baustas už dviračio vairavimą būnant neblaiviam. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, K. B. skirtinos administracinės nuobaudos, numatytos įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus nusižengimus, sankcijų ribose (ANK 32 ir 34 straipsniai).
Už pažeidimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą gali būti skiriamas turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 konstatavo, jog pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymo uždraustos veikos rezultatas, konfiskuojamas. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. B. praeityje 2 kartus baustas administracine tvarka, vieną kartą baustas už dviračio vairavimą esant neblaiviam, nuobaudos galiojančios. Pažeidėjas yra darbingo amžiaus, bylos duomenimis neįgalumo ir sveikatos problemų neturi, nurodė, jog dirba, gauna darbines pajamas. Transporto priemonė – traktorius „T-25“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryti administraciniai nusižengimai, nuosavybės teise priklauso V. M., kuris teismo posėdžio metu nurodė, jog tikrai nežinojo, jog duoda traktorių vairuoti neblaiviam asmeniui ir jeigu būtų žinojęs, traktoriaus vairuoti K. B. būtų neleidęs, prieišingų duomenų byloje nenustatyta, be to K. B. į alkotesterį įpūtė 0,45 promilės, t. y. lengvas girtumo laispnis, kurio V. M. galėjo ir nepastebėti. Esant aptartoms bylos aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad V. M. nežinojo, kad jam priklausančiu traktoriumi naudosis neblaivus asmuo, todėl, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, manytina, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti K. B. paskyrus 417 straipsnio 8 dalies ir 424 straipsnio 4 dalies sankcijų ribose numatytas nuobaudas be transporto priemonės (traktoriaus) konfiskavimo (ANK 29, 32, 34 straipsniai). Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus pasiekta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinių nuobaudų paskirtis.
Kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai (ANK 38 straipsnio 1 dalis). Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad K. B. yra kaltas padaręs nusižengimus, numatytus 417 straipsnio 8 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje, todėl jam administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai (ANK 38 straipsnio 1 dalis) ir galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 29 straipsniu, 35-36 straipsniais, 38 straipsniu, 40 straipsniu, 224 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
K. B. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje (dėl nepateikto vairuotojo pažymėjimo), ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 11,00 Eur (vienuolikos eurų 00 ct) baudą.
K. B. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų 00 ct) baudą be traktoriaus „T-25“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi šias nuobaudas subendrinti ir K. B. paskiri galutinę subendrintą nuobaudą – 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų 00 ct) baudą be traktoriaus „T-25“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.
1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodant įmokos kodą – 1001 ir administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys);
2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).