- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-12-16
- Bylos Nr.
- e1-4067-1034/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35551-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- J. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Aušros Zakarkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 258 straipsnio 2 dalį 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį areštu 90 parų,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
J. M. 2024 m. rugsėjo 11 d. apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens įgijęs ne mažiau kaip 0,523 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 16,8 %), dalį kurių suvartojo, o likusią dalį laikė polietileniniame maišelyje dešinėje šortų kišenėje iki 2024 m. rugsėjo 11 d. 17.30 val., kai nurodytu laiku, (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pareigūnai asmens kratos metu rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą.
Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), tikslios vietos neatsimena, iš nepažįstamo vaikino, kurio duomenų nežino, jo neapibūdintų ir neatpažintų, kalbėjo rusų kalba, įsigijo gniutulą narkotinės medžiagos – kanapių, įvyniotą į celofaną nuo cigarečių pakelio. Tas vaikinas priėjęs paprašė parūkyti. Jis jam atidavė beveik pilną cigarečių pakelį, jis mainais pasiūlė gniutulą narkotinės medžiagos – kanapių. Jis nepagalvojęs apie pasekmes, paėmė. Šiek tiek surūkė ir ėjo pasivaikščioti į senamiestį. Eidamas (duomenys neskelbtini), pastebėjo nepažįstamus vaikinus, priėjo pabendrauti ir tuoj pat prie jo priėjo civiliais apsirengę pareigūnai ir jį sulaikė. Asmens kratos metu jo priekinėje dešinėje šortų kišenėje rado minėtą įsigytą narkotinę medžiagą – kanapes. Buvo sulaikytas. Kanapes būtų surūkęs pats vienas, neketino niekam jų parduoti ar kitaip platinti. Nuoširdžiai apgailestauja.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. V. (N. V.) parodė, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. dirbant pagal ROIK (duomenys neskelbtini) „STOP NARKOTIKAMS“ pasitikėjimo linijomis gautą anoniminį pranešimą, kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėju M. R. (M. R.), apie 17.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartiną asmenį, galimai disponuojantį narkotinėmis medžiagomis. Sušukus „policija, stovėt“, t. y. nurodžius asmeniui sustoti, jis jų nurodymą įvykdė ir sustojo. Priėjus prie minėto asmens, buvo nustatyta, kad tai yra J. M. Jiems pasiteiravus, ar asmuo neturi draudžiamų daiktų, asmuo atsakė, kad neturi. Įtariant, kad asmuo meluoja, asmens kratos metu J. M. dešinėje priekinėje šortų kišenėje rado ir paėmė į permatomo maišelio atplaišą susuktą į gumulą, kurios viduje buvo žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotinė medžiaga, turinti specifinį aštrų kvapą. Pasiteiravus J. M., kam priklauso rasta permatoma maišelio atplaiša su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, jis atsakė, kad tai priklauso jam, nurodydamas kad tai yra narkotinė medžiaga „žolė“, kuri skirta savo naudojimui. Tolimesniam aiškinimuisi J. M. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių.
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada nustatyta, kad žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš maišelio atplaišos yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,523 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 16,8 %. Tyrimui pateiktoje J. M. rankų nuoplovoje narkotinių (psichotropinių) medžiagų nerasta.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada nustatyta, kad J. M. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, nustatyta mažiausiai koncentracija 1,00 promilės etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus mieto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus kratos protokolu nustatyta, kad J. M. gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta neatidėliotina krata, kurios metu draudžiamų daiktų nerasta ir nieko nepaimta.
Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. 19.36 val. J. M. buvo nustatytas 1,01 promilių girtumo laipsnis.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 259 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis J. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), tikslios vietos neatsimena, iš nepažįstamo vaikino, kurio duomenų nežino, jo neapibūdintų ir neatpažintų, kalbėjo rusų kalba, įsigijo gniutulą narkotinės medžiagos – kanapių, įvyniotą į celofaną nuo cigarečių pakelio. Tas vaikinas priėjęs paprašė parūkyti. Jis jam atidavė beveik pilną cigarečių pakelį, jis mainais pasiūlė gniutulą narkotinės medžiagos – kanapių. Jis nepagalvojęs apie pasekmes, paėmė. Šiek tiek surūkė ir ėjo pasivaikščioti į senamiestį. Eidamas (duomenys neskelbtini), pastebėjo nepažįstamus vaikinus, priėjo pabendrauti ir tuoj pat prie jo priėjo civiliais apsirengę pareigūnai ir jį sulaikė. Asmens kratos metu jo priekinėje dešinėje šortų kišenėje rado minėtą įsigytą narkotinę medžiagą – kanapes. Buvo sulaikytas. Kanapes būtų surūkęs pats vienas, neketino niekam jų parduoti ar kitaip platinti. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės visiškai atitinka liudytojo N. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadas, kratos protokolą, alkotesterio rodmenis, bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Rastų medžiagų pobūdį ir kiekį patvirtina byloje esanti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada.
Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, byloje nustatytos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kiekis, t. y. 0,523 g, neviršija nedidelio kiekio (5 g), todėl pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes J. M. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu J. M. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo leisti baudą sumokėti dalimis per 9 mėnesius.
IV. Bausmės skyrimas
BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismas, skirdamas J. M. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat atsižvelgtina į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį J. M. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, administracine tvarka baustas, anksčiau teistas, dirbantis. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą už baudžiamojo nusižengimo padarymą gali būti skiriama nuo 15 MGL iki 500 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau minėtus duomenis apibūdinančius kaltinamąjį bei padarytą nusikalstamą veiką, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijoje numatytas minimalus.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. M. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. 17.30 val. iki 2024 m. rugsėjo 12 d. 12.48 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
Kaltinamasis J. M. prašo leisti jam paskirtą baudą sumokėti per 9 mėnesius. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (dirbantis), skiriamos baudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl to, teismo vertinimu, yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį.
J. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
V. Kiti klausimai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su objekto pakuote, perduotas saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 21 MGL (1 050 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. M. 14 MGL (700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. 17.30 val. iki 2024 m. rugsėjo 12 d. 12.48 val., kaip sumokėtą 2 MGL (100 Eur) dydžio baudą, ir J. M. skirti galutinę bausmę – 12 MGL (600 Eur) (šešių šimtų eurų) dydžio baudą.
Nustatyti J. M. 4 (keturių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su objekto pakuote, perduotą saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.