Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-08-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2611-1015/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-08-28
Bylos Nr.
1-2611-1015/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33697-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
J. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2611-1015/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33697-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Oksanos Leontjevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas du kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta galutinė 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; teistumai neišnykę ir nepanaikinti;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M., smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis, 2019 m. rugpjūčio 7 d., apie 22.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo tėvo V. M. atžvilgiu, t.y. tyčia iš už nugaros savo dešine ranka apkabino nukentėjusįjį V. M. už kaklo ir stipriai jį suspaudė, tokiu būdu sukeldamas pastarajam fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Taip J. M. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

J. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:

- kaltinamojo J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad su tėvais gyvena jiems priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2019 m. rugpjūčio 7 d., apie 22.50 val. jis buvo namuose savo kambaryje, kai pas jį užėjo tėvas V. M. bei paėmė jo modemą, todėl jis liko be interneto. Jis supyko ant tėvo, tarp jų kilo konfliktas, jis pasakė jam atiduoti modemą, tačiau tėvas neatidavė ir išėjo. Jis išėjo tėvui iš paskos, koridoriuje griebė tėvą už kaklo ir suspaudė, pasakė atiduoti modemą. Tėvas pasakė, kad kvies policiją, todėl jis išėjo iš namų, lauke sutiko mamą D. M., su kuria grįžo namo. Grįžus namo, tėvas iškvietė policiją, kuri jį sulaikė bei uždarė į areštinę. Praeitais metais turėjo su tėvais konfliktus, už tai yra nuteistas. Taip pat praeitais metais, kai buvo iškelta baudžiamoji byla, jam buvo daryta psichiatrinė ekspertizė dėl to, kad labai seniai vaikystėje gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, tačiau ekspertizė nustatė, kad jis yra visiškai psichiškai sveikas, todėl buvo nuteistas. Po to daugiau niekur psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, jokiose įskaitose nėra įrašytas, jokių priklausomybių neturi. (b.l. 30-31);

- nukentėjusiojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d., apie 22.50 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu dėl interneto modemo, jo sūnus J. M. smurtavo prieš jį, t. y. iš nugaros apgaubė su dešine ranka jo kaklą ir pradėjo smaugti, jam pradėjo trukti oro, vos neprarado sąmonės, tačiau jam pavyko ištrūkti. Sūnaus veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis pradėjo bijoti dėl savo sveikatos ir gyvybės. Anksčiau sūnus buvo smurtavęs prieš jį, buvo kviesta policija. Konflikto metu jis buvo lengvai išgėręs, sūnus taip pat buvo išgėręs (b.l. 6);

- papildomai apklaustas nukentėjusysis V. M. parodė, kad namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvena kartu su sūnumi J. M. ir žmona D.. 2019 m. rugpjūčio 7 d., apie 22.50 val., jis buvo namuose, buvo išgėręs. Kitame kambaryje buvo sūnus J., žmona buvo darbe. J. atėjo pas jį ir pradėjo prie jo kabinėtis, kad jis paėmė interneto modemą, todėl jis neturi interneto. Jis pasakė, kad sūnus nemoka už internetą, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu J., užėjęs jam iš už nugaros, griebė dešine ranka jį už kaklo ir stipriai suspaudė, sukeldamas jam fizinį skausmą, dėl to suspaudimo net negalėjo kvėpuoti. Tada jis staigiu judesiu išspruko, nustūmė J. nuo savęs bei pasakė, kad kvies policiją. Tada J. išsigando ir iš karto pabėgo iš buto. Maždaug po pusvalandžio grįžo atgal namo kartu su savo motina, kurią greičiausiai sutiko pakeliui einančią iš darbo. Atvykusiems pareigūnams paaiškino, jog sūnus smurtavo prieš jį, todėl J. sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. J. jau ir anksčiau buvo smurtavęs jo ir žmonos atžvilgiu, kelis kartus yra teistas už smurtą artimoje aplinkoje. J. niekur nedirba, jis su žmona jį pilnai išlaiko. Vakar konflikto metu namuose daugiau nieko nebuvo, žmona grįžo jau vėliau, po konflikto, todėl jų konflikto niekas nematė. Po to konflikto jam ant kūno jokių smurto žymių neliko, todėl į teismo medicinos ekspertizę nevažiuos, medikų pagalbos jam nereikėjo. Vaikystėje J. gydėsi pas psichiatrą, tačiau prieš porą metų, kai jis smurtavo ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, J. buvo atlikta psichiatrijos ekspertizė, jis buvo pripažintas pakaltinamu ir nuteistas. Po to daugiau niekur pas psichiatrus J. nesikreipė, jokiose įskaitose nėra įrašytas (b.l. 20-21);

- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d., 23.09 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namuose prieš šeimos narius agresyviai elgiasi neblaivus sūnus, galimai naudoja fizinę jėgą (b.l. 3);

- 2019 m. rugpjūčio 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūra. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų neaptikta; bendra tvarka bute nepažeista (b.l. 6-13);

- 2019 m. rugpjūčio 8 d. apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas, padarytas į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų. Įraše užfiksuota, kad kaltinamasis neigia smurtavęs prieš tėvą. Nukentėjusysis tvirtina, kad smurtavo ir jeigu policijos pareigūnai išvažiuos, vėl bus tas pats (b.l. 14-16);

- alkotesterio parodymų kvitu, kuriame užfiksuota, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d., 23.27 val. V. M. nustatytas lengvas 0,71 promilės girtumas (b.l. 19);

- alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d., 23.24 val. kaltinamajam J. M. buvo nustatytas 0,11 promilės girtumas. Patikrinus pakartotinai J. M. alkotesteriu 2019 m. rugpjūčio 8 d., 00.19 val. jis buvo blaivus (0,00 promilės) (b.l. 38; 40).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, kas reiškia, jog kaltininkas, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus – mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmeniui, prieš kurį atliekami nurodyti veiksmai, sukėlė pasekmes – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą, ar trumpam jį susargdino ir atlikdamas tokius veiksmus tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar, suvokdamas pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 straipsnis).

Nurodyti byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. M. bute, konflikto metu dėl modemo, panaudojo fizinį smurtą savo tėvo V. M. atžvilgiu, t.y. priėjęs iš už nugaros tėvui, tyčia dešine ranka sugriebė tėvui už kaklo, stipriai jį suspaudė, tokiu būdu sukeldamas pastarajam fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 38 straipsnyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis patvirtino, jog jiedu gyvena viename bute, ši aplinkybė atsispindi ir bylos duomenyse (b. l. 20-21; 30-31).

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu J. M. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – areštu bei jos dydžiu (b.l. 45-46).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – tėvą), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – J. M. šią nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį J. M. – anksčiau teistas du kartus už analogiškus nusikaltimus, teistumai neišnykę ir nepanaikinti (b.l. 42-43), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 36), nedirba, duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse byloje nėra.

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 45 parų arešto bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir mažinti jos pagrindo nėra.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu J. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d., 23.13 val. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d., 16.31 val. (1 para). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b.l. 24, 36).

Kaltinamajam J. M. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina (b.l. 33-34).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. M. galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti J. M. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d., 23.13 val. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d., 16.31 val., ją prilyginant vienai arešto parai ir konstatuoti, jog neatlikta arešto bausmė yra 29 (dvidešimt devynios) paros.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. M. faktinio sulaikymo dienos, vykdant šį baudžiamąjį įsakymą.

J. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus - panaikinti.

Išaiškinti J. M., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

6. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki aukščiau nurodyto ir nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnis).

Teisėja Ingrida Mikužytė