Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas, ieškinį atsakovei E. P. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VĮ Turto bankas kreipėsi į notarą dėl V. P. priklausiusio turto palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau notaras atsisakė išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kadangi turtas įgytas santuokos metu ir nėra atskirta mirusiojo sutuoktinio dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, pasiūlė kreiptis į teismą dėl palikėjo turto dalies nustatymo bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Atsakovei ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad V. P. ir E. P. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), V. P. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje (b. l. 5, 6). Sutuoktiniams gyvenant santuokoje, 1994 m. rugsėjo 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo įgytas butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). 2018 m. gruodžio 14 d. Turto bankas kreipėsi į Panevėžio rajono 3-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registro išrašas patvirtina faktą, jog niekas kitas, išskyrus ieškovą, nėra notarui pateikęs pareiškimo dėl mirusiojo V. P. palikimo priėmimo ar pateikęs pareiškimą dėl mirusiojo palikimo atsisakymo (b. l. 10).

2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259, pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m, gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas.

Pagal tuo metu (turto įgijimo metu) galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio nuostatas, turtas, įgytas santuokos metu, buvo laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (3.87, 3.88 straipsniai). Byloje nėra įrodymų, kad įgyjant turtą, kuris registruotas E. P. vardu, vieno iš sutuoktinių indėlis lėšomis, darbu, kita pagalba buvo mažesnis nei kito. Todėl preziumuojama, kad šis turtas – butas, buvo įgytas santuokos metu ir sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, šios sutuoktinių turto dalys yra lygios, todėl V. P. iki jo mirties priklausė ½ turto dalies.

Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo nustatyta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Be to, santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš pirmiau nurodytų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Tačiau pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK. Iki naujojo CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-238-619/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-551/2006; 2011 m. vasario 7 d nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. N. V., bylos Nr. 3K-3-30/2011; kt.).

Paveldėjimas, tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, taip pat nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1 ir 4 punktai). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Bylos duomenys patvirtina, kad V. P. ir atsakovė butą įgijo santuokos metu (CK 3.49 straipsnio 1 dalis, 3.50 straipsnio 1 dalis, 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.100 straipsnio 1 ir 4 punktai, 3.117 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. P. vardu sąskaita Swedbank, AB banke buvo atidaryta dar iki santuokos su atsakove sudarymo, t. y. 1976 m. sausio 7 d., todėl laikytina, kad banko sąskaitoje esančios lėšos yra asmeninė V. P. nuosavybė (b. l. 11).

Asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė prisidėjo prie automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo, nepareiškė teisių į jį, todėl laikytina, kad V. P. vardu registruota transporto priemonė VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė mirusiojo nuosavybė (b. l. 12).

Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą už ieškinį turi būti sumokėtas 100,00 Eur žyminis mokestis. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą išieškomos bylinėjimosi išlaidos – 100,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263–264 straipsniais, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė piniginės lėšos, esančios Swedbank, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausė automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš atsakovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur žyminį mokestį, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Išaiškinti, kad atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti, kad ieškovas Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.