- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2YT-19863-944/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11990-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Pareiškėjas
- G. A.
- Suinteresuotas asmuo
- J. A., E. A.
- Advokatai
- Singrida Samoškienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. A. ir E. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad ji priėmė palikimą po sutuoktinio V. A. mirties, pradėdama jį valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti paveldėjimo pagal įstatymą tikslu. Nurodė, kad santuokos metu įgijo žemės sklypą, kuris registruotas abiejų sutuoktinių vardu. Po sutuoktinio mirties prižiūrėjo ir rūpinosi visu sklypu, taip pat likusiais asmeniniais sutuoktinio daiktais. Posėdžio metu palaikė savo reikalavimus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. A. atsiliepimu su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad po jo tėvo mirties visu turtu rūpinosi mama. Jis pretenzijų į turtą nereiškia. Teismo posėdžio metu palaikė savo poziciją išdėstytą atsiliepime.
Suinteresuotas asmuo E. A. atsiliepimu su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad jo tėvo mirties visu turtu rūpinosi ir jį prižiūrėjo mama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sudaryta V. A. ir pareiškėjos santuoka (el. b. l. 5). Kvitas (el. b. l. 6). V. A. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9). Notarės L. G. liudijimas, kad nėra užvestos paveldėjimo bylos (el. b. l. 14). Nekilnojamojo turto registro išrašas (el. b. l. 15–16).
Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).
Nagrinėjamu atveju, turtas, kuris liko po pareiškėjos sutuoktinio mirties buvo jo asmeniniai daiktai ir žemės sklypas, todėl sprendžiant, ar buvo palikimas priimtas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, turi būti vertinamos aplinkybės susijusios su šio palikėjo turto paėmimu, valdymu ir rūpinimusi. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja mokėjo mokesčius už žemės sklypą, t. y. įsiskolinimo nėra fiksuota. Jos nurodytas aplinkybes patvirtina ir suinteresuoti asmenys.
Pareiškime išdėstytos aplinkybės, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po V. A. mirties jo sutuoktinė perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtą, t. y. faktiškai priėmė V. A. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į V. A. turtą, nėra. Iš byloje pateikto notarės rašto nustatyta, kad paveldėjimo byla nėra užvesta.
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (CPK 178 straipsnis), kad išreiškė valią priimti turtą atsiradusį po savo sutuoktinio mirties, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinės teises į paveldimą turtą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.