Kauno apygardos teismo nutartis

2007-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-252-397-2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-16
Bylos Nr.
1A-252-397-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
M. V., E. M.
Nukentėjusysis
S. Ž.
Advokatai
Algirdas Girdutis Šalavka
Pranešėjas G.Večerskas Byla Nr.1A-252-397/2007Teisėjas V.Preikšas Procesinio sprendimo kategorija:(S)2.4.6.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTI SKaunas2007 m. gegužės 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų: Valdo Vitunsko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant gynėjams advokatams Algirdui Girdučiui Šalavkai, Algimantui Deguliui, prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam M. V. , nuteistajam E. M. , teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. V. gynėjo ir nuteistojo E. M. skundus dėl 2007 m. vasario 9 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respu­blikos Baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Tuo pačiu nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respu­blikos Baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. ir 4 d. ir 9 d. paskirtoji bausmė subendrinta su pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nuos­prendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, iš dalies bausmes su­de­dant, prie griežtesnės pridėjus dalį švelnesnės, galutinė bausmė nu­sta­tyta lais­vės atė­mimas 4 (ketveriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Taip pat priteista nukentėjusiajai S. Ž. iš nuteistųjų E. M. ir M. V. solidariai 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas pagal Lietuvos Res­publikos Bau­džia­mojo kodekso 149 str. 3 d. nuteisė E. M. ir M. V. už tai, kad jie abu bendrininkų grupėje, 2006 m. liepos 9 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), išžagino nepilnametę S. Ž. , gimusią 1989 m. liepos 19 d.: automobilyje „Fiat“, pa­naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją tikslu atlikti lytinius santykius – E. M. mėgino numauti jai kelnaites, smogė į veidą, M. V. laikė S. Ž. už rankų, po to abu ištraukė ją iš automobilio, nukentėjusiajai ištrūkus M. V. sugavo ją, abu nutempė ją į apleistą siurblinės pastatą, E. M. nustūmė nukentėjusiąją nuo pakylos ir pargriovė ją ant betoninių grindų, M. V. , nukentėjusiajai priešinantis, atėmė jai galimybę pasipriešinti – atsisėdo nukentėjusiajai ant krūtinės, laikė ją už rankų, E. M. numovė jai kelnaites ir atliko lytinį aktą. E. M. ir M. V. prievartos veiksmais padarė S. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje dešiniajame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimų abiejose alkūnėse, dešinėje plaštakoje, kairiame rieše, nugaros dešinėje pusėje ir kairiame sėdmenyje.

Apeliaciniame skunde nuteistojo M. V. gynėjas advokatas M. N. teigia, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus bei nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, dėl ko neteisingai aiškina materialinės baudžiamosios teisės normas ir dėl to neteisingai ir nepagrįstai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas M. V. , o taip pat ir E. M. , veiką pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 149 str. 3 d. bei priimdamas nepagrįstą ir neteisingą apkaltinamąjį nuosprendį. Teigia, kad abu nuteistieji savo parodymuose tvirtina, kad jie neturėjo tikslo išžaginti S. Ž. , o smurtą prieš ją panaudojo vien dėl to, kad ši apgadino E. M. automobilį ir pademonstruoti tai, kad su ja gali padaryti bet ką. Teismo medicinos specialistų išvadose nėra objektyvių duomenų apie tai, kad S. Ž. atžvilgiu būtų buvęs atliktas smurtinis lytinis aktas. Tą patį teismo medicinos specialistas patvirtina savo parodymuose, duotuose teisme šios bylos nagrinėjimo metu. Teigia, kad esant aktyviam nukentėjusiosios pasipriešinimui, įvesti varpą į nukentėjusios makštį neįmanoma. Tačiau teismas padarė išvadą, kad buvo padarytas užbaigtas nusikaltimas - išžaginimas, numatytas BK 149 str. 3 d. Teigia, kad šiuo atveju tokios veikos negalima kvalifikuoti netgi kaip pasikėsinimą išžaginti. Iš šios bylos medžiagos neginčijamai ir aiškiai matyti, kad: abu nuteistieji su nukentėjusiąją yra pažįstami nuo vaikystės; pastaraisiais metais nukentėjusioji su E. M. draugavo ir tarp jų yra buvę savanoriškų lytinių santykių; E. M. su S. Ž. 2007 m.liepos8d. ir naktį iš šios dienos į liepos 9 d. kartu sui kitais iškylavo prie Metelio ežero; nukentėjusioji kartu su E. M. ir M. V. nuo Metelio ežero grįžo į savo gyvenvietę - Jukneliškę, kur prie tvenkinio ir greta jo esančios buvusios siurblinės pastato tęsė iškilą; visi iškylavimo metu vartojo alkoholio; S. Ž. apgadino E. M. automobilį; 2007-07-09 E. M. ir M. V. S. Ž. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą; nukentėjusioji minėtu periodu sirgo mėnesinėmis. Dėl paminėtųjų aplinkybių nuteistųjų veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. Todėl gynėjas prašo pakeisti nuosprendį perkvalifikuojant M. V. veiką iš BK 149 str. 3 d. į BK 284 str. 1 d. bei sumažinti nukentėjusiosios ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. M. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.Teigia, kad nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ((duomenys neskelbtini) str.) ir netinkamai pritaikyta materialinės teisės norma. Nukentėjusiajai priteista per didelė pinigų suma už jai padarytą moralinę žalą. Nukentėjusiosios parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi savo parodymus ji davė būdama išsigandusi, paveikta emocijų, pamokyta tėvų, policijos bei prokuratūros darbuotojų. Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie liudytų, kad jis įvykdė nusiaklstamą veiką. Paneigia liudytojų G. M. , D. K. , L. Ž. parodymus. Nurodo, kad nuteistojo M. V. abejojimai ir dviprasmybės turėtų būti aiškinami jo naudai. Teigia, jog su nukentėjusiąja susitikinėjo, buvo jos vaikinu, dažnai turėjo su ja lytinių santykių, visa tai slėpė nuo jos tėvų. Teismo medicinos specialistų išvados taip pat nepatvirtina prievartinio lytinio akto, o tik pateikia prielaidas. Nusikaltimo neįvykdė, norėjo tik pagasdinti nukentėjusiąją už tai, kad ji apgadino jo automobilį.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo posėdyje nuteistasis M. V. ir jo gynėjas, nuteistasis E. M. ir gynėjas prašė skundus patenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. M. Vabuolio gynėjo ir nuteistojo E. M. skundai atmestini.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino E. M. ir M. V. kaltais BK 149 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymu.

Nors nuteistieji neigia padarę jiems inkriminuotą nusikaltimą, nurodo, kad tikslo išžaginti S. Ž. neturėjo, su ja lytinių santykių neatliko. Tokie jų teiginiai paneigti visa eile įrodymų.

Iš nukentėjusiosios parodymų seka, kad 2006-07-08 ji su draugais buvo prie ežero, o kitą dieną su nuteistaisiais važiavo namo. Jiems sustojus prie upės, nuteistieji išlipo iš automobilio, ji liko sėdėti viduje. Nuteistasis E. M. atėjo į automobilį ir atsisėdęs jai ant kelių užlaužė rankas, kišo rankas už kelnaičių bei jas bandė numauti. Nukentėjusioji nesileido, sakė, kad nenori lytiškai santykiauti. Tada E. M. pasikvietė M. V. . Po jos pasipriešinimo automobilyje, abu nuteistieji S. Ž. nusitempė iš automobilio į siurblinės pastatą. Čia parvertė ant nugaros, M. V. sėdėjo nukentėjusiąjai ant krūtinės ir laikė jos rankas, o E. M. numovė S. Ž. , kuri priešinosi, kelnaites ir atliko lytinį aktą. Vėliau nukentėjusioji išgirdo kažką pliuškenantis vandenyje ir šaukėsi pagalbos. Tada nuteistieji ją paleido ir pabėgo. Šiuos savo parodymus ji dar kartą patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

Tai, kad nukentėjusioji šaukėsi pagalbos, patvirtina liudytojos D. K. parodymai, kur ji nurodo, kad aptariamo įvykio metu su vaikais atėjusi prie upės šalia buvusios siurblinės pastato. Tame pastate išgirdo spiegiančios merginos balsą, netrukus po to iš pastato išėjo M. V. ir S. Ž. .

Nukentėjusiosios patirtą smurtą taipogi patvirtina policiją iškvietusi liudytoja L.Ž., kuri nurodė tapačias aplinkybes, kaip ir nukentėjusioji, kad dukra S. namo grįžo išsigandusi, nubrozdintomis rankomis bei kojomis, kruvinais rūbais, ir papasakojusi apie įvykį, t.y., kad E. M. ir M. V. prieš ją naudoję smurtą, išžaginę. S. Ž. patirtus kūno sužalojimus, kurie galėjo būti padaryti kovos ar savigynos pasekmėje, nurodo ir teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 663/06 ir Nr.G 85-663/06.

Tai, kad S. Ž. ne tik patyrė fizinį smurtą, bet ir priešinosi nuteistiesiems, matyti iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 667/06, kurioje konstatuoti M. V. padaryti nubrozdinimai pečiuose, žaste, dilbiuose, nugaroje, lūpoje, skruoste, smakre, kraujosrūva lūpoje, kas galėjo būti padaryta grumtynių metu, veikiant rankų nagais ir kojomis.

Skirtingai negu teigiama apeliaciniuose skunduose, smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu buvo pradėtas vartoti ne dėl to, kad ji apgadino automobilį, bet tikslu palaužti jos pasipriešinimą ir atlikti lytinį aktą, o šio prievartinio akto metu, besigindama nukentėjusioji ir apgadino automobilio panelę.

Nors teismo medicinos specialistai tyrimo metu nerado nuteistojo E. M. spermijų, bet tai nepaneigia, kad su ja buvo atliktas lytinis aktas. Be to, ta aplinkybė, kad E. M. anksčiau su nukentėjusiąja draugavo, turėjo lytinių santykių, nešalina jo atsakomybės už 2006-07-09 padarytą nusikalstamą veiką.

Aukščiau pateiktos teismo medicinos išvados patvirtino įvykio aplinkybes, kurias nurodė nukentėjusioji, tad jos parodymais, kaip ir virš paminėtomis išvadomis bei liudytojų parodymais, pirmos instancijos teismas netikėti neturėjo jokio pagrindo.

Be to, nuteistojo E. M. kaltę netiesiogiai patvirtina ir iš jo mobilaus ryšio telefono rašytos žinutės nukentėjusiajai, kurios yra tiek atsiprašomojo, tiek grasinamojo pobūdžio.

Tai, kad nuteistieji vekė bendrininkų grupėje, rodo jų suderinti tarpusavyje smurtiniai veiksmai, nukreipti prieš nukentėjusiąją. Nors lytinį aktą su nukentėjusiąja atliko E. M. , tačiau tai įvykdė prievarta, kitam bendrininkui palaužus S. Ž. pasiriešinimą. Kad įvykio metu prieš S. Ž. buvo naudojama prievarta, patvirtino ir pats nuteistasis M. V. , kuris paaiškino, kad laikė nukentėjusiosios rankas, buvo ant jos užlipęs ir apžergęs, tokiu būdu E. M. galėjo atlikti lytinį aktą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis M. V. parodymų patikrinimo vietoje detalizavo savo parodymus, aiškiai nurodė, kur ir kokie veiksmai su nukentėjusiaja buvo atlikti siurblinėje. Šie jo parodymai visiškai sutampa su S. Ž. parodymais ir tvirtina jos tapačiai tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nurodytas įvykio aplinkybes apie paties M. V. ir E. M. veiksmus automobilyje, apie jos tempimą į seną siurblinės pastatą, čia pargriovimą, nuteistųjų jos laikymą ir nukentėjusios priešinimąsi, jos kelnaičių numovimą ir E. M. apsinuoginimą. Nuteistojo E. M. parodymai iš esmės nesiskiria ir atitinka tiek S. Ž. , tiek M. V. parodymus apie įvykio aplinkybes, išskyrus S. Ž. kelnaičių numovimą ir atliktą lytinį aktą su ja. Toks E. M. neigimas pirmos instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kolegijos nuomone, yra gynybinė versija, paneigta aukščiau aptartų įrodymų.

Tokiu būdu visi ištirtieji įrodymai, jų visetas paneigia apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, kad lytinis aktas su nukentėjusiaja nebuvo atliktas, kad nuteistieji siekė tik pagasdinti nukentėjusiąją.

Pirmos instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistiesiems bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį, atsižvelgė į tai, kad E. M. ir M. V. įvykdė sunkų nusikaltimą, E. M. anksčiau teistas, teistumas išnykęs, charakterizuojamas nepatenkinamai. M. V. buvo padaręs tyčinius nusikaltimus, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas kaip nepilnametis, po šio nusikaltimo buvo nuteistas už anksčiau padarytus nusikaltimus, bausmės vykdymas atidėtas, charakterizuojamas neigiamai. Teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, nurodė, kodėl būtent skiriama laisvės apribojimo bausmė.

Teismas pagrįstai nurodė, kad veikimas bendrininkų grupėje yra abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jiems atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. Teismas skyrė bausmes, nepažeidęs BK 54 str., reglamentuojančio bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Paskirtoji bausmė tiek M. V. , tiek E. M. bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga ar per griežta.

Pirmos instancijos teismas, iš abiejų nuteistųjų priteisdamas nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimą, taip pat atsižvelgė į visas aplinkybes, į kurias atsižvelgti tokiu atveju įpareigoja įstatymas. Teismas teisingai nurodė, kad savo nusikalstamais veiksmais nuteistieji ne tik nepilnametei S. Ž. suteikė fizinio skausmo, bet ir pažemino ją, dėl ko nukentėjusioji turėjo pagrįstų dvasinių pergyvenimų. Dėl paminėtųjų bei pirmos instancijos teismo nuosprendyje kitų nustatytųjų aplinkybių, nukentėjusiosios reikalavimai buvo proporcingi padarytai žalai, argumentauotai tenktinti, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Kaip matyti iš virš aptarto, pirmos instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisingas ir nekeičiamas, apeliantų skundai dėl to atmestini.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str.1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo E. M. ir nuteistojo M. V. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Gytis VečerskasTeisėjai Valdas VitunskasDanguolė Šiugždinytė