Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams su ½ turto konfiskavimu. Pritaikius 1961 m. BK 47¹ straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 3 dalį, 232¹ straipsnio 5 dalį, 45 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį laisvės atėmimu 5 metams ir 6 mėnesiams su turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams su turto konfiskavimu;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 10 MGL (1250 Lt) bauda;

4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 3 mėnesiams;

6) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams;

7) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams;

8) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 3 mėnesiams;

9) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

10) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta, vadovaujantis BK 63 straipsniu, su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 6 mėnesiams;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 18 MGL (900 Eur) dydžio bauda;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų areštu;

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis M. A. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Nurodė, kad 2019 m. liepos 25 d. jis su draugais vartojo alkoholį (degtinę ir alų) Fabijoniškių mikrorajone. Iš pradžių tai darė ne automobilyje, o po to – jau automobilyje. Sėdėdami automobilyje Seat, nusprendė pasivažinėti. Transporto priemonėje buvo (duomenys neskelbtini), kuriam priklausė automobilis, ir (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis vairavo automobilį, iš priekio išvažiavo kitas automobilis, tada M. A. transporto priemonę „sumėtė“ ir, siekdamas neatsitrenkti į kitą transporto priemonę, staiga pasuko automobilio vairą bei apsivertė. Buvo nuvažiavęs gal kokius keturis kilometrus. Sutinka su nustatytu jo neblaivumo laipsniu. Kaltinamasis niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Žino, kad jam draudžiama vairuoti transporto priemones, tačiau taip pasielgė dėl pavartoto alkoholio. Prieš tai buvo teistas už vairavimą neblaiviam. Neigiamai vertina savo veiksmus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pagal alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2019 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 18).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Seat Cordoba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra K. K. (K. K.) (b. l. 24).

Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą, automobilio Seat Cordoba vidutinė kaina yra 1562 Eur be PVM (b. 1. 25).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. A. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Seat Cordoba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore yra 3,62 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Aplinkybę, kad M. A. vairavo minėtą transporto priemonę, taip pat įrodo tiesioginio nagrinėjamo įvykio liudytojo E. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, netiesiogiai – 2019 m. liepos 25 d. ir 2019 m. liepos 26 d. tarnybiniai pranešimai.

Be M. A. prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę patvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Kaltinamojo neblaivumo faktą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. liudytojo E. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. liepos 25 d. ir 2019 m. liepos 26 d. tarnybiniai pranešimai, 2019 m. liepos 25 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriais apibūdinti M. A. neblaivumo fiziologiniai požymiai.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą, nes M. A. 2019 m. liepos 25 d. apie 20.42 val. Vilniuje, Ukmergės g. 221, vairavo automobilį Seat Cordoba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,62 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kadangi M. A. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. A. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį neblaivus, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. M. A. buvo nustatytas 3,62 promilių neblaivumas, t. y. daugiau kaip du kartus viršijantis 1,51 promilių ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal 281¹ straipsnio 1 dalį, ir gerokai viršijantis sunkaus girtumo ribą (prasideda nuo daugiau kaip 2,5 promilių), net ir įvertinus paklaidą. Taigi toks neblaivumo laipsnis gerokai mažina galimybę tinkamai orientuotis aplinkoje. Šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad byloje nustatyta, jog M. A. baigė vairuoti transporto priemonę tik tuomet, kai ji apsivertė. Analizuojant automobiliui Seat Cordoba padarytus itin smarkius apgadinimus, neabejotina, kad kaltinamasis važiavo transporto priemone dideliu greičiu, kai joje buvo ne tik jis, bet ir kiti asmenys. Tai didina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nes tik dėl atsitiktinumo išvengta sunkių padarinių.

Teismas nenustatė M. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę padaręs nusikalstamą veiką. Kita vertus, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad M. A. nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teismas atkreipia dėmesį, kad jis kitoje byloje padarė analogišką nusikalstamą veiką 2019 m. gegužės 1 d., dėl kurios buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. teismo baudžiamasis įsakymas (b. l. 57). Taigi M. A. antrą kartą vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jo neblaivumas viršijo 1,51 promilių ribą, praėjus mažiau kaip trims mėnesiams nuo pirmos analogiškos nusikalstamos veikos padarymo. Tai rodo, kad kaltinamasis nepadarė jokių teigiamų išvadų, toliau ignoravo visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, o jo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis. Tai eliminuoja nuoširdaus gailesčio pripažinimo galimybę. Vien M. A. teisiamojo posėdžio metu išreikšto apgailestavimo dėl savo veiksmų nepakanka pripažinti nuoširdžiu gailesčiu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, juolab jo parodymai buvo lakoniški, o detaliau buvo papasakota apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes tik atsakant į teismo klausimus.

M. A. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. A. anksčiau iš viso teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) trylika kartų (b. l. 52–57). Kaip minėta, kaltinamasis šiais metais jau antrą kartą padarė tokią pačią nusikalstamą veiką (praėjus mažiau kaip trims mėnesiams nuo pirmo atvejo). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad M. A. 2019 m. gegužės 1 d. vairavo transporto priemonę, kai jam taip pat buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (2,88 promilės). Taigi kaltinamasis kelia realų pavojų visuomenės saugumui, jos narių gyvybei, sveikatai ir turtui ne pirmą kartą būdamas sunkaus girtumo būsenos. Reikšminga ir tai, kad kaltinamasis nei nusikalstamos veikos padarymo metu, nei anksčiau neturėjo teisės vairuoti kelių transporto priemones. Tai didina M. A. ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nes jis anksčiau niekada teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas vairuotoju, t. y. asmeniu, kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę, bet jis vis tiek sąmoningai sėda prie automobilių, kurie priklauso kitiems asmenims, vairo. M. A. asmenybę neigiamai apibūdina ir jo kiti teistumai. Išvadą, kad M. A. ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles, taip pat patvirtina tai, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka ir nesumokėjo paskirtų baudų (b. l. 58–61). Bylos duomenimis, kaltinamasis yra bedarbis (b. l. 51). Todėl darytina išvada, kad M. A. padarė naują nusikalstamą veiką ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. A. už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus griežčiausią sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis (9 mėnesiai) yra šiek tiek didesnis už vidurkį (7,5 mėnesio).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, M. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus anksčiau aptartos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, M. A. asmenybę, pakartotinės tos pačios nusikalstamos veikos padarymą per trumpą laiką ir kitas minėtas aplinkybes, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant realaus laisvės atėmimo kaltinamajam.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras, teisiamojo posėdžio metu sakydamas baigiamąją kalbą, prašė paskirti M. A. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Seat Cordoba turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą (BK 72 straipsnis).

Nors prokuroras neprašė, tačiau teismas mano, kad šiuo atveju tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonės) uždraudimą.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Nors nagrinėjamu atveju M. A. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

M. A. padarė nusikalstamą veiką vairuodamas transporto priemonę ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,62 etilo alkoholio koncentracija (gerokai viršija 1,51 promilių ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė). Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui, nes vairavo transporto priemonę Vilniaus mieste vakaro metu, kai eismas yra gana intensyvus. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, M. A. nustatytą neblaivumo laipsnį, bet ir į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą padarė tokios pačios rūšies nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, tai rodo jo piktybiškumą, be to, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taigi M. A. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ketveriems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuojamas nuo tada, kai kaltinamasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis). Apie priimtą sprendimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, praneština VĮ „Regitra“.

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje nustatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo M. A., nustatyta, kad jis, nagrinėjamo įvykio metu būdamas neblaivus, vairavo automobilį Seat Cordoba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi jis padarė nusikalstamą veiką panaudodamas šį automobilį kaip nusikalstamos veikos priemonę. Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad minėto automobilio savininkas yra tretysis asmuo – K. K. (b. l. 24). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – K. K., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (1562 Eur be PVM) išieškojimas iš M. A. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo M. A. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tai, kad šiuo metu transporto priemonė yra techniškai neeksploatuojama dėl padarytų apgadinimų, savaime nereiškia, kad iš kaltinamojo negali būti išieškoma transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, nes nusikalstamos veikos padarymo metu automobilis Seat Cordoba buvo važiuojantis ir turėjęs atitinkamą turtinę vertę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio Seat Cordoba) vertė be PVM – 1562 Eur.

VI. Kiti klausimai

M. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. A. (M. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir M. A. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. A. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti M. A. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 (ketveriems) metams. Uždraudimo terminą skaičiuoti nuo tada, kai M. A. atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsnio 3 dalis). Apie priimtą sprendimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, pranešti VĮ „Regitra“.

– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Seat Cordoba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę be PVM atitinkančios pinigų sumos – 1562 Eur (tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.

M. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.