- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-10-09
- Bylos Nr.
- II-30-537/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-01257-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Krušinys
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant I. Gudaitienei, dalyvaujat skundą padavusiam Š. P., jo atstovui advokatui K. G., organo, priėmusią nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, įgaliotam atstovui V. Morkevičiui, išnagrinėjęs Š. P. skundą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl 2014-06-30 VPK Kazlų Rūdos PK priimto nutarimo administracinėje teisės pažeidimo byloje ,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
2014-06-30 VPK Kazlų Rūdos PK nutarimu Š. P. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124² str. 1d., padarymą buvo paskirta 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Š. P. nuobauda paskirta už tai, jog jis 2014-03-11, 17 val. 30 min., Kazlų Rūdoje, Gedimino ir M. Valančiaus gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „M. G.“, v/n (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į sankryžą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei, dėl ko ši turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Kaltinamas pažeidęs KET 9 p. reikalavimus, sukeldamas kitiems eismo dalyviams pavojų.
Šalies argumentai
Š. P. teismui pateiktame skunde prašo panaikinti 2014-06-30 VPK Kazlų Rūdos PK priimtą nutarimą administracinėje teisės pažeidimo byloje ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl LR ATPK 124² str. 1d. numatyto administracinio teisės pažeidimo nutraukti. Nurodo, jog su paskirta nuobauda nesutinka, nes administracinę bylą nagrinėjęs pareigūnas įvykio netyrė, nešališkų liudytojų neapklausė, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes ir neteisingai kvalifikavo veiką. Teigia, kad minėto įvykio metu jo veiksmai neturėjo būti kvalifikuoti ir nuobauda paskirta pagal LR ATPK 124² str. 1 d. , t. y. dėl pavojingo vairavimo, nes jis KET 9 p. reikalavimo nepažeidė, V. K. įvykio metu važiavimo krypties nekeitė ir staigiai nestabdė, vairuojamų automobilių važiavimo trajektorijos nesusikirto. Nutarimą surašęs Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK pareigūnas turėjo atlikti išsamų įvykio ir galimo KET pažeidimo tyrimą, išsamiai ir nešališkai įvertinti visas aplinkybes, teisingai kvalifikuoti administracinį teisės pažeidimą ir tik tada nubausti mane administracine nuobauda. To nebuvo padaryta. Galimas pažeidimas ir jo aplinkybės nebuvo užfiksuotos tuoj po įvykio, nes V. K. pats, įvykdęs nusikaltimą, iš įvykio vietos pasišalino. Pareigūnai turėjo įvykio vietoje patikrinti asmenų parodymus, fiksuoti buvusią situaciją, atsižvelgiant tiek į jo paties, tiek į V. K. ir nešališkų liudytojų parodymus. Surašant nutarimą prašė, kad būtų apklausti šio įvykio liudytojai: R. K., G. B.. kuriuos buvo nurodęs dar tiriant baudžiamąją bylą. Administracinėje byloje buvo apsiribota tik pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuris negali šioje byloje būti laikomas įrodymų šaltiniu, kaip negali būti laikomas įrodymų šaltiniu ir teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje bei šioje byloje duoti parodymai, juo labiau, kad nuosprendis neįsiteisėjęs. V. K. parodymai taip pat vertintini kaip šališki, nes jis teisino savo poelgį, kurio metu padarė kitam asmeniui ( jam ) nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kadangi baudžiamojoje byloje nesutiko su jo siūloma neturtinės žalos suma, V. K. dabar kerštauja ir duoda parodymus, kad jis padarė KET ir administracinį teisės pažeidimą. Tokiu būdu, be suinteresuoto V. K. parodymų, jokių įrodymų byloje nebuvo surinkta ir kaltė nebuvo nustatyta, o nuobauda paskirta be pagrindo.
Atsiliepimas
VPK Kazlų Rūdos PK pateiktame atsiliepime nurodyta, jog administracinė nuobauda pagal LR ATPK 124² str. 1 d., Š. P. buvo paskirta už tai, kad jis 2014-03-1 ld., apie 17.30 val., vairuodamas automobilį ir įvažiuodamas į sankryžą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei, dėl ko ši turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tuo sukeldamas kitiems eismo dalyviams pavojų. Tuo Š. P. pažeidė kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus. Š. P. veiksmuose aiškiai matosi, kad jis vairuodamas automobilį ir įvažiuodamas į sankryžą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei, dėl ko kitos transporto priemonės vairuotojas turėjo staigiai keisti judėjimo greitį ir kryptį ir imtis kitokių veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti.
Šalies argumentai
Š. P. teisme paaiškino, jog važiavo nuo Antanavo km., norėjo sukti į kairę. Norėdamas sukti į kairę, turėjo įvažiuoti šiek tiek į pagrindinę gatvę, kadangi toje vietoje kitaip nesimato pagrindiniu keliu ( iš dešinės pusės) važiuojančių transporto priemonių. Pamatė, kaip pagrindiniu keliu dideliu greičiu, be šviesų, atvažiuoja, kaip dabar žino, V. K. automobilis. V. K. pravažiavo pro jo transporto priemonę, po to, išlipo ir priėjęs trenkė jam kelis kartus į veidą. Po įvykio prisipažino padaręs pažeidimą, kadangi apkaltino, jog nubaus už melagingus parodymus, be to, buvo išsigandęs. Jis nesukėlė avarinės situacijos, nes V. K. vairuojamas automobilis turėjo galimybę pravažiuoti pro jo automobilį tiesiai.
Nukentėjęs V. K. paaiškino, jog įvykio dieną savo automobiliu važiavo Gedimino pagrindine gatve. Privažiavus keturšalę sankryžą, iš šalutinio kelio nestabdydamas išvažiavo Š. P. automobilis, kuris suko į kairę, dėl ko jam teko staigiai stabdyti ir išvažiuoti į pievą, kad išvengtų susidūrimo. Sustojo jau kirtęs sankryžą, dešinėje kelio pusėje. Greičio neviršijo.
L. R. P paaiškino, jog jai paskambino sūnus ir pasakė, kad jam kažkoks žmogus sulaužė nosį. Ji paskambino ir pranešė policijai apie įvykį. Nurodė, jog sankryžoje yra šulinio dangtis, kurį vairuotojai stengiasi aplenkti.
L. R. Kpaaiškino, jog jis važiavo iš paskos Š. P. vairuojamo automobilio. Matė, kaip prie sankryžos Š. P. vairuojamas automobilis įvažiavo šiek tiek į sankryžą ir sustojo, nes ketino sukti į kairę. Pasak jo, neįvažiavus į sankryžą, iš dešinės pusės nesimato atvažiuojantys automobiliai, nes užstoja kapinės ir jų tvora. Š. P. automobilis stovėjo arčiau ašinės linijos, jis tikrai netrukdė važiuoti iš dešinės pusės atvažiavusiam V. K. vairuojamam automobiliui, kuris važiavo tiesiai. Matė, kaip Š. P. po to pradėjo važiuoti ir sukti į kairę, kai tuo metu staiga iš dešinės atvažiavo V. K. vairuojamas automobilis, kuris stabdė, šoko iš automobilio ir , pribėgęs prie Š. P. automobilio, Š. P. sudavė smūgius į veidą. Pasak liudytojo, V. K. „užkišo“ savo vairuojamą automobilį Š. P. ir tada išlipo iš mašinos.
Liudytoja G. B. paaiškino, jog važiavo automobiliu kartu su R. K.. Matė, kaip sankryžoje Š. P. vairuojamas automobilis jau buvo pasiruošęs sukti į kairę, kuomet iš dešinės automobiliu atvažiavo V. K.. Pasak jos, Š. P. automobilis tikrai netrukdė pravažiuoti V. K.. Teigė, jog galimai V. K. kliūtį sukėlė ant gatvės buvęs šulinys, kuris yra už sankryžos kairiau, o ne Š. P..
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Š. P. veika kvalifikuota pagal LR ATPK 124² str. 1 d., kurioje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti
Administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 124² 1d. straipsnį numatyta už šias alternatyvias veikas:
1) už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui
2) už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti
KET 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių ar juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Teismas pabrėžia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis LR Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007), o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
P. Š. P. savo kaltės nepripažino. Nurodė, jog po įvykio prisipažino padaręs pažeidimą, kadangi buvo išsigandęs. Teigė, jog norėdamas sukti į kairę, turėjo įvažiuoti šiek tiek į pagrindinę gatvę, kadangi toje vietoje kitaip nesimato pagrindiniu keliu važiuojančių iš dešinės transporto priemonių ir tik tada pamatė kaip pagrindiniu keliu, dideliu greičiu, be šviesų, atvažiuoja V. K. automobilis. L. R. Kalinauskas nurodė, jog Š. P. tikrai netrukdė važiuoti V. K., o pats V. K. „užkišo“ savo vairuojamą automobilį Š. P.. Liudytoja G. B. nurodė, jog galimai V. K. kliūtį sukėlė ant gatvės buvęs šulinys, kuris yra už sankryžos kairiau, o ne Š. P., kurio vairuojamas automobilis netrukdė V. K. automobiliui pravažiuoti tiesiai.
Pažymėtina, jog transporto priemonės stabdymas ar greičio sulėtinimas nebūtinai gali būti sukeltas kito asmens sudarytos pavojingos situacijos keliančios grėsmę žmonių saugumui, tačiau tai taip pat gali būti ir elementarus vairuotojo elgesys, vykdant KET 133 p. numatytą pareigą „ pasirenkant važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, <...> , taip pat eismo intensyvumą, kad vairuotojas galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties <...>sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių <...>“ .
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje esančią medžiagą, tesimas sprendžia, jog negalima pašalinti abejonių, kad būtent dėl Š. P. veiksmų pagrindiniu keliu važiuojančiam V. K. reikėjo staigiai stabdyti transporto priemonę, t.y., keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Tokiems V. K. aiškinimams prieštarauja tiek Š. P., tiek įvykį mačiusių liudytojų R. K. bei G. B. parodymai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) str., 1d., 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla Š. P. atžvilgiu pagal LR ATPK 124² 1d. nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, t.y., neįrodžius, kad asmuo padarė jam inkriminuotą Kelių eismo taisyklių bei administracinį teisės pažeidimą.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, 2014 06 05 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi iškėlus administracinę byla dėl Š. P. galimai LR ATPK 124² str. padaryto administracinio teisės pažeidimo, organas, privalantis surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priimti nutarimą šioje byloje, privalėjo neginčijamai surinkti visus įrodymus ir nustatyti visas reikšmingas bylai aplinkybes, tačiau to nepadarė. Vadovaudamasis priimtu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 06 05 nuosprendžiu, kuris, beje šiuo metu dar neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, preziumuodamas Š. P. kaltę, nepagrįstai jį pripažino kaltu ir neteisėtai paskyrė nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-302 straipsniu, teismas
NUTARĖ:
Skundą tenkinti.
Panaikinti 2014-06-30 VPK Kazlų Rūdos PK nutarimą, kuriuo Š. P. pagal LR ATPK 124² str. 1d., buvo paskirta 400 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 124² str. 1d. Š. P. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.