Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, ieškinį atsakovei I. M. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė nurodė, kad 2016 m. sausio 10 d. 00 val. 30 min. pastebėta, kad bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), per lubas bėga vanduo. Įvykio metu ieškovo butas buvo apdraustas Būsto eko draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto Eko draudimo taisyklėmis Nr. 063 (2012 m. gruodžio 19 d. redakcija, galioja nuo 2013 m. vasario 2 d.) (toliau – taisyklės). Pagal lokalinėje sąmatoje pateiktus duomenis iš „Sistela“ programos, sugadintų patalpų remonto (atkūrimo) kaina yra 216,20 Eur. Ieškovė išmokėjo 216,20 Eur draudimo išmoką. Ieškovas išsiaiškino, kad užpylimo židinys yra viršuje esančiame bute, adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat nenustatyta, kad užpylimas galėjo įvykti iš kitų šaltinių. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis butas Nr. 4 nuosavybės teise įvykio metu priklausė ir dabar tebepriklauso atsakovei. Ieškovas pretenzija ragino atsakovę atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Pažymėjo, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Atkreipė dėmesį, kad įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, ieškovas mano, kad nagrinėjamu atveju atsakovė privalo atlyginti 216,20 Eur žalą CK 6.263 straipsnio pagrindu, nes: 1) nesugebėdama naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitų asmenų turtui, atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl vandens pratekėjimo iš atsakovei priklausančio buto atsirado turtinė žala; 3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas. Vadovaujantis CK 6.261 straipsniu bei kasacinio teismo praktika darytina išvada, kad iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovui 15,58 Eur (216,20 Eur (skola) x 0,05 (palūkanų dydis) / 365 (dienų skaičius metuose) x 526 (pradelstų dienų skaičius) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę 2016 m. kovo 24 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Taip pat reikalaujama priteisti iš atsakovės ieškovei 5 % dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovei I. M. adresuotas ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2017 m. spalio 18 d. viešo paskelbimo būdu, todėl laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovė buvo tinkamai informuota apie jai inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalis). Per nustatytą 14 dienų atsiliepimo pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovė turėjo pakankamai laiko jam pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (CPK 77 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, atsakovės atsiliepimo į ieškinį teismas negavo, todėl priimtinas sprendimas už akių.

CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu byloje yra negautas atsiliepimas į ieškinį, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, tai teismas, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, turi teisę iš karto priimti sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes.

Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą ieškinį ir prie ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, nustatė, kad 2016 m. sausio 10 d. bute, esančiame adresu: Šaulių gatvėje 15-2, Šakiuose, per lubas bėgo vanduo. Įvykio metu minėtas butas buvo apdraustas Būsto eko draudimu, todėl vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiavus nuostolius nustatyta, kad sugadintų patalpų remonto (atkūrimo) kaina yra 216,20 Eur, todėl tokio dydžio draudimo išmoką ieškovė išmokėjo atsakovei. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji žalą ieškovei atlygino, ieškinys laikytinas pagrįstas byloje esančiais įrodymais ir ieškovei iš atsakovės priteistina jos prašoma 216,20 Eur turtinė žala.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis numato atsakovo pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios yra laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais. Tokiu atveju, esant ieškovės prašymui, iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju nuo 2017 m. spalio 3 d., iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.

Dėl savo, kaip tinkamai prievolę įvykdžiusios sutarties šalies, pažeistų interesų teisminės gynybos ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį valstybei, todėl tenkinant ieškinį, iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršijo 3 Eur, todėl vadovaujantis tuo, valstybės naudai iš šalių nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir CPK 142 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 216,20 Eur (du šimtus šešiolika eurų dvidešimt centų) turtinės žalos atlyginimo, 15,58 Eur (penkiolika eurų penkiasdešimt aštuonis centus) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017 m. spalio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio, ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB.

Nurodyti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.

Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovas nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Atsakovas priimto sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį Šakių rajono apylinkės teismą.