- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-12
- Bylos Nr.
- 1-963-1128/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19793-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kaltinamasis
- E. B.
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
E. B. 2024 m. gegužės 24 d. apie 22.15 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu, tyčia nustūmė savo senelę G. M. nuo lovos ant grindų ir ne mažiau kaip tris kartus ranka sudavė jai į galvą, taip nukentėjusiajai padarė odos nubrozdinimus su aplinkine poodine kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, poodinę kraujosruvą kairės pėdos srityje ir daugybinius odos nubrozdinimus kūne – nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis E. B. bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kaltę pripažįsta, močiutė nuėjo į parduotuvę ir nupirko du butelius alaus bei butelį likerio. Grįžus namo jie kartu vartojo alkoholį, kilo konfliktas, būdamas neblaivus jis nenorėjo eiti miegoti, o močiutė ant jo rėkė. Bandydamas ją nuraminti ir užčiaupti, jis susinervino ir sudavė jai tris kartus į galvą, tačiau tikslaus smūgių skaičiaus neatsimena. Po smūgių močiutė ėmė šaukti, išbėgo į koridorių, prašė pagalbos ir ragino kviesti policiją; iš kambario išėjęs pusbrolis pasakė, kad skambins policijai, ir tai padarė, o jis, išsigandęs, pabėgo. Viskas galėjo vykti 2024 m. gegužės 24 d. vakare, jų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) gatvėje; močiutei – (duomenys neskelbtini) metai, ji į parduotuvę ėjo todėl, kad jis pats atsisakė. Jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Atsiprašė močiutės, ji jam atleido (t 2, b. l. 3-4).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Nukentėjusioji G. M. parodė, kad ji gyvena kartu su anūku E. B. 2024 m. gegužės 24 d. apie 16.00 val. jie susipyko, jis buvo neblaivus, ji taip pat, tačiau dėl ko susipyko, ji pasakoti atsisako. Kilusio žodinio konflikto metu anūkas numetė ją nuo lovos ir sudavė maždaug tris smūgius, ranka, kuria nurodyti negali, jai į galvos sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Vėliau anūkas iš namų pasišalino, kur, ji nežino. Ji jokių pretenzijų savo anūkui neturi, nuo detalesnių parodymų prieš savo anūką ji atsisako, civilinio ieškinio taip pat nereikš. Daugiau nieko pasakyti negali (t. 1, b. l. 21).
Nukentėjusioji G. M. parodė, kad ji gyvena pažymoje nurodytu adresu su anūku ir sūnumi. Dėl įvykio su anūku E. B., ji davė parodymus praeitą apklausą, kuri vyko įvykio dienos metų. Supranta, kad turi duoti tikslesnius parodymus dėl jai konstatuotų sužalojimų. Apklausos metu jai buvo parodyta susipažinti specialisto išvada Nr. G2276/2024 (01). Įvykio metu, žodinio konflikto metu, anūkas numetė ją nuo lovos ir sudavė maždaug tris smūgius ranka, jai į galvos sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Specialisto išvadoje yra paminima, kad jai buvo nustatytas odos nubrozdinimas su aplinkine poodinė kraujosruva kaktos dešinėje pusėję dėl šio sužalojimo ji sutinka, prisimena, kad pas ją buvo mėlynė ir kaktos dešinėje pusėje ir nubrozdinimas. Taip pat prisimena, kad buvo mėlynė kairės pėdos srityje. Taip pat prisimena, kad buvo dauginiai odos nubrozdinimai kūne po įvykio su anūkų, bet kuriuose tiksliai kūno vietose buvo nubrozdinimai, ji neprisimena. Prisimena, kad tikrai jautė fizinį skausmą. Ji jokių pretenzijų savo anūkui neturi, civilinio ieškinio taip pat nereikš. Daugiau nieko pasakyti negali (t. 1, b. l. 90-92).
Apklausta liudytoja S. C. parodė, kad ji yra skubios pagalbos specialistė. Ji dirbo GMP brigadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Dirbo kartu su paramediku-vairuotoju T. M. Gavo iškvietimą, daugiabučio laiptinėje sėdinčią garbaus amžiaus moterį, kuri paaiškino, kad ją sumušė anūkas, kad svaigsta galva, buvo kaktos hematoma dešinėje pusėje ir pakaušio srityje. Taip pat moteris skundėsi nugaros skausmais. Iš burnos sklido alkoholio kvapas. Apžiūrėjus moterį laiptinėje, palydėjo moterį iki GMP automobilio ir išvežė į RVUL. Kiek prisimena, pareigūnai minėjo, kad surado nukentėjusiosios anūką (t. 1, b. l. 108).
Apklaustas liudytojas A. T. parodė, kad 2024 m. viduryje išgirdo iš kaimynų kažkokius riksmus jų laiptinėje, kadangi kaimynai, apie kuriuos kalba, gyvena jam už sienos, kitame bute. Tą vakarą išgirdo, kad laiptinėje kaimynė rėkia ,,padėkit, užmuš“, jis, išėjęs į laiptinę, pamatė, kad senjorė guli ant grindų, o kaimynas E. B., jo anūkas, stovi šalia jos. E. B. tuo metu atrodė labai agresyviai, jis pasakė, kad kviečia policiją, po ko E. B. pasišalino iš namų. Senjorė liko sėdėti laiptinėje ant laiptų. Jam paskambinus bendruoju pagalbos numeriu ir paaiškinus situaciją, operatorė atrodo paklausė, ar senjorei reikės GMP. Senjorė tuo metu buvo akivaizdžiai neblaivi, kažkiek pabuvęs su senjore, grįžo namo. Atvykus pareigūnams jis išėjo į laiptinę ir papasakojo tą patį. Pabendravęs su pareigūnais jis grįžo namo (t. 1, b. l. 98).
Apklaustas liudytojas M. S. parodė, kad dirbant pajėgose šaukiniu V1766, Iš pamainos vyriausioji tyrėjo gavo užduotį nuvykti nurodytu adresu ir atlikti visus procesinius veiksmus su nukentėjusiąja. Kiek prisimena (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje, (tikslaus adreso neprisimena, įvykis vyko gan senai, kiek pamena tai vyko 2024 m. viduryje), bute, močiutės anūkas žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo neblaivią močiutę. Jis kaip tyrėjas atvyko sekančią dieną pas nukentėjusiąją senelę, ir atliko jos apklausą, kiek pamena, senelė nurodė, kad ji susipyko su savo anūku, dėl ko susipyko pageidavo nesakyti, bet buvo pabrėžusi, kad įvykio metu anūkas buvo neblaivus. Minėjo, kad anūkas numetė ją nuo lovos ir sudavė kelis smūgius (kiek ir kokių smūgių neprisimena, įvykis vyko senai). Kiek prisimena minėjo, kad anūkas po incidento pasišalino iš būto. Minėjo, kad pretenzijų anūkui neturi. Po apklausos įteikė nukentėjusiajai užduoti atlikti objektų tyrimą (dėl sužalojimų nustatymo) (t. 1, b. l. 94-95).
Apklaustas liudytojas T. K., parodė, kad dirbant pajėgose šaukiniu V1736, iš OVS budėtojo gavo pranešimą dėl to, kad (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, močiutės anūkas žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo neblaivią močiutę. Atvykus nurodytu adresu, namo koridoriuje sėdėjo ant laiptų nukentėjusioji močiutė (vardo pavardės dabar jau neprisimena), močiutė papasakojo, kad ji gulėjo lovoje, o jos anūkas būdamas neblaivus ją užsipuolę ir numėtę nuo lovos, po ko sudavė jai kelis smūgius (kiek ir kokių smūgių neprisimena, įvykis vyko senai). Atvykus anūkas buvo pasišalinęs. Bandė ieškoti anūko, skambino jam, apžiūrėjo aplinką, bet anūko nerado. Dėl ne visai blaivios būklės ir streso močiutė daugiau nieko nepapasakojo. Atvykus GMP brigadai medikė apžiūrėjo močiutę ir nusprendę vežti, kiek pamena, į RVUL. Apie įvykį buvo pranešęs jų kaimynas. Močiutei buvo nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio, bet kiek promilių neprisimena (t. 1, b. l. 102).
2024-08-21 kitų objektų apžiūros protokole fiksuota, kad BPC garso įraše „2024_05_24_21-55-15_(duomenys neskelbtini)(1)“ vyras pranešė apie (duomenys neskelbtini) bute močiutei smurtavusį kaimyną E. B., kuris jau buvo pasišalinęs. Pranešėjas nurodė pasišalinusio išvaizdą, močiutei, buvusiai koridoriuje, sužalojimų nenustatyta, tačiau prašyta greitosios; namas pirmame aukšte, laiptinė be kodo, galimas pabėgimo kelias per kiemą link (duomenys neskelbtini) g. BPC patvirtino informaciją perduosianti policijai ir greitajai (t. 1, b. l. 24-25).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2276/2024(01), konstatuota, kad G. M. nustatyta odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva kairės pėdos srityje, dauginiai odos nubrozdinimai kūne padaryti minėtas kūno sritis paveikus kietu buku daiktu (daiktais) ar plokštuma (plokštumomis), prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, tai yra iki2024 m. gegužės 24 d. , 22.35 val. Nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 80-83).
Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-137/2025 nurodyta, kad E. B. inkriminuojamos veikos metu dėl savo psichikos būklės galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; inkriminuojamos veikos metu nebuvo fiziologinio (patologinio) afekto ar kitoje liguistoje būsenoje, nėra pagrindo jam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.
Motyvuojamoji dalis
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad E. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas teisme E. B. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, kad veikos padarymo aplinkybių gerai neprisimena dėl stipraus girtumo, pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sužalojo savo močiutę G. M.. Tai, kad E. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo senelę ir tokiais veiksmais sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios G. M. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2276/2024(01), vaizdo ir garso įrašai, įvykio ROIK informacija, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojų S. C., A. T., M. S., T. K. parodymai.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia nustūmė senelę G. M. nuo lovos, ne mažiau kaip tris kartus ranka sudavė jai į galvą, taip nukentėjusiajai padarė odos nubrozdinimus su aplinkine poodine kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, poodinę kraujosruvą kairės pėdos srityje ir daugybinius odos nubrozdinimus kūne – nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis sužalojo savo senelę G. M.
IV. Bausmės skyrimo klausimai
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. B. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgia į E. B. panaudoto fizinio smurto pobūdį, tai, kad nukentėjusiajai nesukeltos ilgalaikės pasekmės fizinei sveikatai, ji pretenzijų E. B. neturi.
E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. B. praeityje teistas du kartus, nusikalstama veika padaryta neišnykus teistumui, jis baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto.
Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-137/2025 nurodyta, kad E. B. inkriminuojamos veikos metu dėl savo psichikos būklės galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; inkriminuojamos veikos metu nebuvo fiziologinio (patologinio) afekto ar kitoje liguistoje būsenoje, nėra pagrindo jam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus įgyvendinti E. B. paskyrus už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei šios rūšies bausmės vidurkis. Prokuroro siūloma laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju būtų per griežta, atsižvelgiant į E. B. asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, į tai, kad E. B. pirmą kartą teisiamas už smurtinio nusikaltimo padarymą, teismas mano, kad laisvės apribojimo bausmė su tam tikra E. B. elgesio kontrole bus efektyvesnė bausmė, leisianti kontroliuoti E. B. elgesį, kad jis daugiau nenusikalstų. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, E. B. skirtini įpareigojimai neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Kiti klausimai
BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.
E. B. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, tuo metu padaryta prieš šeimos narį – senelę, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 207,36 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios G. M. gydymo išlaidų priteisimo ir prašymą priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kaltinamasis E. B. pripažino jam teikiamą civilinį ieškinių ir nurodė, kad sutinka jį atlyginti, įvertinus byloje esančius duomenis, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas pilnai. Daiktai – kompaktinės plokštelės su garso ir vaizdo įrašais, paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. skirti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Paskirti E. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, E. B. visu laisvės apribojimo laikotarpiu paskirti įpareigojimus: 1) būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš E. B. 207,36 Eur (du šimtus septynis eurus 36 centus) bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, kompaktines plokšteles su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.