Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. G., jo atstovui advokatui Gintautui Daugėlai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), anksčiau nebaustas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 235 straipsnio 4 dalį, 247 straipsnio 14 dalį, 316 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. sausio 10 d. administracinio nusižengimo protokolas M. G. surašytas už tai, jog nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. sausio 10 d. 11 val., 2018 m. lapkričio 7 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, atlikę UAB „Hidrostatyba“ gamybinės bazės, esančios Kalvių k., Klaipėdos r., neplaninį patikrinimą, patikrinimo aktas Nr. (13.2)-LT1-152) nustatė, jog įmonė atliekas laiko (sandėliuoja) ne taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau - TIPK) leidime nurodytoje, atliekų tvarkymui skirtoje 0,3679 ha ploto Kalvių telkinio gamybinės teritorijos vietoje, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 5544/0006:38, o gretimame, iš valstybės, žemės gelmių išteklių gavybai, išsinuomotame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 5544/0006:32, plotas 14,2 ha, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis: kita; naudojimo būdas: naudingų iškasenų teritorijos. Atliekos laikomos už įrenginio ribų, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 5544/0006:32, neturint taršos leidimo, kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 3 dalies 1 punktu, reikia turėti taršos leidimą. Aplinka užteršta didesniu nei penkių kubinių metrų (3 834,2 t) nepavojingų atliekų kiekiu išžvalgytų naudingųjų iškasenų plotuose. Tuo pažeidžiama Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalys, 19² straipsnio 2 dalis. Pateiktoje 2016 metų UAB „Hidrostatyba“ aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitoje nėra inventorizuotas neorganizuotas aplinkos oro taršos šaltinis kalvių gamybinėje bazėje. Nesilaikoma Aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamųjų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų taisyklių II skyriaus 5 punkto reikalavimų. Tokiu būdu padarė ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 14 dalyje, 316 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. G. savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad įmonėje pradėjo dirbti nuo 2017 m. balandžio 19 d., ir visi tie nusižengimai jau buvo. Buvo pastebėjęs, jog iki šio patikrinimo, buvo ne vienas aplinkos apsaugos patikrinimas, tačiau niekada nebuvo užfiksuoti šie pažeidimai, todėl manė, kad viskas yra gerai. Jo vadovavimo laikotarpiu, atliekos, kurios būdavo atvežamos į įmonės teritoriją, buvo sandėliuojamos teritorijoje, nurodytoje taršos leidime, ir būdavo tvarkomos iš karto, tą pačią dieną. Įmonė tokias atliekas gali tvarkyti tik žiemos laikotarpiu, kai nenaudojamas vanduo, nes šiltuoju laikotarpiu yra gaminamos kitos medžiagos. Dėl užteršimo teritorijoje, kur buvo sandėliuojamos nepavojingos atliekos, nebuvo atlikti jokie tyrimai tuo metu, užfiksavus pažeidimą, kad konstatuoti, jog tikrai užterštas gruntas ar žemė, ar ištekliai, nors naudingų išteklių ten nėra. Buvo atliktas ekogeologinis tyrimas toje teritorijoje plačiai, dėl kitų skundų, ir matosi, kad yra vienas taškas, kur matosi, kur buvo sandėliuojamas betonas, ten nėra jokio užterštumo, todėl mano, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog užteršta gamta. Dėl aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies paaiškino, jog taršos normatyvų neviršijo žemės sklype Nr. 5544/0006:32, negalėjo būti užteršti ar kitaip neigiamai paveikti naudingi ištekliai, nes jų paplitimo plotas yra pietinėje sklypo dalyje, o šiaurinė sklypo dalis skirta sandėliavimui, ir visi ištekliai iš ten išeksploatuoti. Be to, sklypui galima priskirti vieną paskirtį, naudojimo būdą, todėl šio sklypo naudojimo būdas - naudingų išteklių teritorija. Betono laužas buvo laikomas laikinai, kol bus sutrupintas ir išvežtas, jis nėra pavojingas, neišsiskiria jokios dalelės, jokia žala nepadaryta, ir pažeidimas tik formalus. Nežino nuo kada nepavojingos atliekos buvo laikomos sklype, jo vadovavimo laikotarpiu įmonė į tą teritoriją nevežė nei vienos tonos. Pradėjus vadovauti pamatė taršos leidimą, ir stengėsi susitvarkyti. Šiame žemės sklype įmonė neturėjo leidimo vykdyti ūkinės veiklos. Patikrinimai buvo atlikti nuo 2011 metų, ir nei karto nebuvo užfiksuoti pažeidimai. Nustačius pažeidimus, nebuvo atlikti jokie tyrimai. Prašo bylą nutraukti. Savo vadovavimo laikotarpiu iki patikrinimo, jis neturėjo galimybių sutvarkyti tokio didelio kiekio atliekų, jas tvarkydavo pagal galimybes.

Teismo posėdžio institucijos, surašiusios administracinio teisės nusižengimo protokolą, atstovė A. P. paaiškino, jog M. G. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklype buvo laikomos 25 t nepavojingos atliekos, neturint leidimo. Prieš pradedant eksploatuoti šį žemės sklypą, kuriame buvo laikomos nepavojingos atliekos, bendrovė privalėjo turėti leidimą, kuriame būtų numatytos sąlygos, šitų atliekų laikymui. M. G. posėdžio metu patvirtino, jog jo vadovavimo laikotarpiu, daugiau kaip pusantrų metų, buvo laikomos tos pačios atliekos, neturint leidimo.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. G. atstovas advokatas G. Daugėla paaiškino, kad nuo 2011 m. atliekos buvo laikomos, ir niekada nebuvo traktuojama, kad tai pažeidimas. Tik skundų pagrindais 2018 m. lapkričio 7 d. buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, kad ne tik leidime nurodytame sklype, bet ir šalia esančiame sklype, kur cechas veikė nuo 1973 m., nustatyti pažeidimai ir apkaltintas M. G.. Jokių įrodymų, kad M. G. susandėliavo tas atliekas, byloje nėra. Mano, kad M. G. nekaltas, be to, praėjus ilgam laikotarpiui nuo pažeidimo fiksavimo, byla turėtų būti nutraukta. M. G. ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad įvykdyti sausio 10 d. privalomąjį nurodymą, gegužės mėnesį sklypai buvo išvalyti, sutvarkytas betonas, kuris sklype buvo metų metus. Jei pažeidimas ir buvo, jis neteko reikšmės, yra mažareikšmis. Prašo bylą nutraukti, nes M. G. nepažeidė teisės normų, jis turėjo leidimą vykdyti veiklą, ir pagal tą leidimą veiklą vykdė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 235 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus

ANK 247 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už aplinkos užteršimą penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu, kai dėl jos nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, rezervatuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, gamtos paveldo objektų teritorijose, gamtos paveldo objektų buferinėse apsaugos zonose, kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir jų apsaugos zonose, rekreacinėse teritorijose, išžvalgytų naudingųjų iškasenų telkiniuose, aerodromų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių), meteorologinių stebėjimų aikštelių, vandens matavimo stočių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos karstinio regiono intensyvaus karsto žemėse, šaltiniuotose vietose ir pelkėse, geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių ir valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonose.

ANK 316 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už pareigos saugoti aplinką neatlikimą - teisės aktuose nustatytų gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas dėl juridinio asmens vadovo ar kito atsakingo asmens, kuris nesiėmė priemonių pažeidimui išvengti, kaltės.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti; fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau – Taršos leidimų taisyklės) tvirtina aplinkos ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru. Šiose taisyklėse nustatyta paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti rengimo, pateikimo, aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo gautos paraiškos viešinimo, nagrinėjimo, priėmimo, taršos leidimo projekto rengimo, taršos leidimo išdavimo, taršos leidimo sąlygų peržiūrėjimo, taršos leidimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarka.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 3 dalies 1 punkte numatyta, kad apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ir šalinti), išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 1 priedu tokiai veiklai reikalingas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 patvirtintų Dėl aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių II skyriaus 5 punkte numatyta, kad pagrindiniai reikalavimai inventorizacijai atlikti - įvertinami visi teršalų išsiskyrimo ir išmetimo į aplinkos orą šaltiniai, išmetamas į orą teršalų kiekis ir sudėtis ne ilgesniam kaip 5-erių metų laikotarpiui. Pradėjus eksploatuoti naują įrenginį ar jo dalį, susijusią su teršalų išmetimu į aplinkos orą, inventorizacija atliekama per vienerius metus nuo įrenginio ar jo dalies paleidimo (veiklos pradžios) datos, apie kurią veiklos vykdytojas nedelsiant turi raštu pranešti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūrai, kuri, atsižvelgdama į argumentuotus apskrities visuomenės sveikatos centro pasiūlymus, gali oficialiu raštu nurodyti atlikti inventorizaciją per trumpesnį, bet ne mažiau kaip 6 mėnesiai, laiką.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. G. savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad įmonėje pradėjo dirbti nuo 2017 m. balandžio 19 d., ir visi tie nusižengimai jau buvo. Jo vadovavimo laikotarpiu, atliekos, kurios būdavo atvežamos į įmonės teritoriją, buvo sandėliuojamos teritorijoje, nurodytoje taršos leidime. Kur buvo sandėliuojamas betonas, nėra jokio užterštumo, todėl mano, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad užteršta gamta. Dėl aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies paaiškino, jog taršos normatyvų neviršijo žemės sklype Nr. 5544/0006:32, negalėjo būti užteršti ar kitaip neigiamai paveikti naudingi ištekliai, nes jų paplitimo plotas yra pietinėje sklypo dalyje, o šiaurinė sklypo dalis skirta sandėliavimui, ir visi ištekliai iš ten išeksploatuoti. Betono laužas buvo laikomas laikinai, kol bus sutrupintas ir išvežtas, jis nėra pavojingas, neišsiskiria jokios dalelės, jokia žala nepadaryta, ir pažeidimas tik formalus. Nežino nuo kada nepavojingos atliekos buvo laikomos sklype, jo vadovavimo laikotarpiu įmonė į tą teritoriją nevežė nei vienos tonos. Savo vadovavimo laikotarpiu iki patikrinimo, jis neturėjo galimybių sutvarkyti tokio didelio kiekio atliekų, jas tvarkydavo pagal galimybes. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. G. atstovas advokatas G. Daugėla prašė bylą nutraukti, nes byloje nėra jokių duomenų, jog M. G. tas atliekas susandėliavo, be to, M. G. ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad įvykdyti sausio 10 d. privalomąjį nurodymą, gegužės mėnesį sklypai buvo išvalyti, sutvarkytas betonas, kuris sklype buvo metų metus. Jei pažeidimas ir buvo, jis neteko reikšmės, yra mažareikšmis.

Šiuo atveju nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 7 d. atlikus UAB „Hidrostatyba“ gamybinės bazės, esančios Kalvių k., Klaipėdos r., neplaninį patikrinimą, patikrinimo aktas Nr. (13.2)-LT1-152) nustatyta, jog įmonė atliekas laikė (sandėliavo) ne TIPK leidime nurodytoje, atliekų tvarkymui skirtoje 0,3679 ha ploto Kalvių telkinio gamybinės teritorijos vietoje, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 5544/0006:38, o gretimame, iš valstybės, žemės gelmių išteklių gavybai, išsinuomotame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 5544/0006:32, plotas 14,2 ha, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis: kita; naudojimo būdas: naudingų iškasenų teritorijos. Atliekos buvo laikomos už įrenginio ribų, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 5544/0006:32, neturint taršos leidimo. Aplinka užteršta didesniu nei penkių kubinių metrų (3 834,2 t) nepavojingų atliekų kiekiu išžvalgytų naudingųjų iškasenų plotuose. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir M. G.. Tai, kad tos atliekos buvo susandėliuotos ne jo vadovavimo laikotarpiu, ir tai, kad jos šiuo metu sutvarkytos, šiuo atveju neturi reikšmės, nes prieš pradedant eksploatuoti žemės sklypą, kuriame buvo laikomos nepavojingos atliekos, bendrovė privalėjo turėti leidimą, kuriame būtų numatytos sąlygos, šitų atliekų laikymui. M. G. vadovavimo laikotarpiu, daugiau kaip pusantrų metų, atliekos buvo laikomos, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 5544/0006:32, neturint taršos leidimo žemės sklypui (kadastrinis Nr. 5544/0006:32), kai vadovaujantis Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 3 dalies 1 punktu, reikia turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Įmonė, prieš pradėdama eksploatuoti ūkinės veiklos objektą, - žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. 5544/0006:32, ir vykdyti jame ūkinę veiklą, privalėjo įstatymų nustatyta tvarka gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). M. G. vadovaujama įmonė, eksploatavo ir vykdė ūkinę veiklą (laikė nepavojingas atliekas) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 5544/0006:32, kaip nustatyta, neturėdama leidimų. Nustatyta, kad laikomų atliekų likučiai buvo 3 834,2 tonos, t. y. žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 5544/0006:32, neturint tam teisės buvo laikoma daugiau kaip 25 tonos nepavojingų atliekų. Taip pat nustatyta, kad pateiktoje 2016 metų UAB „Hidrostatyba“ aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitoje nėra inventorizuotas neorganizuotas aplinkos oro taršos šaltinis Kalvių gamybinėje bazėje (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 patvirtintų Dėl aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių II skyriaus 5 punktas).

Administracinių nusižengimų faktas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, patikrinimo aktu Nr. (13.2)-LT1-152, teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais bei kita byloje esančia medžiaga.

Įvertinęs visumą byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtus argumentus, teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas M. G. padarė ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 14 dalyje, 316 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas ir bylos aplinkybes, už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus baudžiamas pirmą kartą, jam skirtinos minimalios baudos, numatytos sankcijose už padarytus nusižengimus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pagal Lietuvos Respublikos ANK 235 straipsnio 4 dalį ir paskirti 900,00 Eur (devynių šimtų eurų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos ANK 247 straipsnio 14 dalį ir paskirti 3 000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų);

pagal Lietuvos Respublikos ANK 316 straipsnio 1 dalį ir paskirti 140,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimt eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti parenkant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų ribose ir galutinę nuobaudą paskirti 3 000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų ) baudą.

Informuoti M. G., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 19096307640, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.