Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas, teistas 2015 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu dvylikai mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbo laiku bei įpareigojant per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo; į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. spalio 26 d. iki 2013 m. spalio 27 d. (dvi dienos), bei nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2014 m. spalio 8 d. (dvi dienos),

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. 2015 m. kovo 3 d., apie 1.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,32 promilių girtumo laipsnis), konflikto metu sugriebė nukentėjusiajai motinai V. V. už abiejų rankų riešų, juos stipriai suspausdamas, stumdė ją, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, S. V. 2015 m. birželio 10 d., apie 18.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,00 promilių girtumo laipsnis), konflikto metu dešine ranka suėmė nukentėjusiajai motinai V. V. už kaklo, smaugė, lenkė į šoną lauždamas kaklą, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, S. V. 2015 m. birželio 10 d., apie 18.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,00 promilių girtumas), konflikto metu dešine ranka suėmęs nukentėjusiajai motinai V. V. už kaklo, smaugdamas, lenkdamas į šoną ir taip lauždamas kaklą, grasino nukentėjusiąją užmušti, pastarajai ištrūkus ir užsirakinus tualete, laužė tualeto duris, grasindamas, kad nukentėjusiąją užmuš, taip sudarė realų pagrindą nukentėjusiajai V. V. manyti, kad grasinimai bus įvykdyti, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, jog 2015 m. kovo 3 d., 1.57 val. S. V. užfiksuotas 2.32 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 74), 2015 m. birželio 10 d., 18.51 val. S. V. užfiksuotas 3.00 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 75).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. teismo baudžiamojo įsakymo kopijos matyti, jog S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbo laiku bei įpareigojant per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo; į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. spalio 26 d. 18.10 val. iki 2013 m. spalio 27 d. 12.40 val. (dvi dienos), bei nuo 2014 m. spalio 6 d. 22.04 val. iki 2014 m. spalio 8 d. 13.50 val. (dvi dienos) (b. l. 90-92).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tuo tarpu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šiuos BK straipsnius.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo S. V. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir 145 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Pats kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies ir apklausiamas teisme parodė, jog tą dieną susipyko su mama, buvo daugiau žodinis konfliktas. Taip ir buvo, suėmė už rankos, koks ten suėmimas, neatsimena, ar už abiejų rankų stūmė, kad ji išeitų iš virtuvės. Birželio 10 d. vyko žodinis konfliktas, taip ir baigėsi. Tik apsižodžiavo. Gal kažkiek ir stūmė už kaklo, bet nestipriai, neatsimena, ar suėmė. Nelenkė į šoną lauždamas kaklą. Sakė kažką tokio, kad užmuš, bet čia negrasinimas, buvo neblaivus. Mano, jog negalėjo suimti už kaklo. Iš dalies, ką sakė motina, gal ir tiesa. Netiesa dėl smaugimo, koks ten smaugimas. Suėmimas buvo už kaklo, bet tai jis vertina ne kaip smaugimą. Taigi, kaltinamasis iš esmės aplinkybių, jog kaltinime nurodytomis dienomis konflikto metu smurtavo prieš savo motiną bei sakė jai, jog užmuš, neneigė, tačiau kategoriškai neigė ją smaugęs ir lenkęs į šoną lauždamas kaklą, tvirtino, jog suėmimo už kaklo jis nevertina kaip smaugimo, o pasakymo, kad užmuš, nevertina kaip grasinimo, kadangi jis buvo girtas. Vis tik, šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai ir remiasi jais tik tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Pažymėtina, kad tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinktų ir ištirtų reikšmingų duomenų visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis, teigdamas, jog nukentėjusiąją tik suėmė už rankos, gal kažkiek ir stūmė už kaklo, bet nestipriai, tokiu būdu siekia menkinti savo veiksmų reikšmę sukeliant nukentėjusiajai fizinį skausmą bei grasinant ją nužudyti, ir atitinkamai švelninti savo teisinę padėtį. Visų pirma, pažymėtina tai, jog tiek tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme S. V. nebuvo visiškai nuoseklus, parodymus dėl tam tikrų esminių faktinių aplinkybių vis keitė. Štai 2015 m. kovo 3 d. ikiteisminio tyrimo apklausoje jis paaiškino, kad 2015 m. kovo 3 d. bandė iš virtuvės stumti motiną, tuomet ir suėmė jai už rankos, savo kaltę pripažįsta visiškai (b. l. 27), prie šių savo parodymų pasiliko ir vėlesnėje apklausoje, patikslindamas, jog motiną suėmė abiem rankomis už riešų ir stūmė (b. l. 35), tuo tarpu teismo posėdžio metu, vienu atveju teigė, jog suėmė už rankos, vėliau tvirtino, neva koks ten suėmimas, bei sakė neatsimenantis, ar už abiejų rankų stūmė. 2015 m. birželio 11 d. ikiteisminio tyrimo apklausoje S. V. paaiškino, jog galėjo iš pykčio motinai grasinti, kad užmuš, arba vartoti žodžius „tuoj gausi“, tačiau to įvykdyti neketino (b. l. 60), tuo tarpu teismo posėdžio metu teigė, jog čia negrasinimas. Šioje dalyje prieštaringus kaltinamojo paaiškinimus paneigia nukentėjusiosios V. V. parodymai, kurie priešingai kaltinamojo S. V. nurodytoms aplinkybėms, iš esmės išliko nuoseklūs viso proceso metu. Būtent nukentėjusiosios parodymai laikytini turinčiais svarią įrodomąją vertę sprendžiant dėl kaltinamojo kaltės apskritai, o kartu ir nustatant tikrąsias faktines įvykių aplinkybes. Nukentėjusioji V. V. teismo posėdžio metu tvirtino, jog kovo 3 d., apie 1.00 val. nakties, sūnus suspaudė jai už riešų, jai skaudėjo. Birželio 10 d. buvo suėmęs už sprando dešine ranka ir pasuko į šoną. Tokie žodžiai, kad užmuš, liejasi dažnai. Nežino, ką jis girtas gali padaryti. Tuo metu, kai sakė, kad užmuš, ji bijojo. Taip pat ir ikiteisminio tyrimo apklausose nukentėjusioji nuosekliai nurodė, kad sūnus 2015 m. kovo 3 d., apie 1.00 val. girtas grįžo į namus, konflikto metu suėmė jai už abiejų rankų riešų, stipriai suspaudė ir taip laikydamas nustūmė, ji niekur nenukrito ir neatsitrenkė, tik pajuto stiprų skausmą, kai suėmė rankas (b. l. 11); 2015 m. birželio 10 d., 18.30 val., sūnus grįžo neblaivus, jai beplaunant indus jis prie jos prišoko, griebė su dešine ranka už kaklo ir pradėjo smaugti, laužyti bei lenkti kaklą, visą laiką kartojo, kad užmuš, nužudys. Ji labai išsigando, pradėjo gintis ir jam sudavė į pilvą. Tada jis ją paleido. Ji staigiai nubėgo į tualetą. S. V. apie penkias minutes spardė ir rankomis daužė tualeto duris, neleido iš jo išeiti. Visą laiką grasino užmušti (b. l. 47). Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusioji tuoj pat po įvykių taip pat tvirtino, jog jos sūnus prieš ją smurtavo, sukėlė jai fizinį skausmą ir grasino nužudyti. Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai, t. y. 2015 m. kovo 3 d. vyr. patrulio P. L. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 8-9); 2015 m. kovo 3 d. tyrėjos J. A. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad susisiekus su V. V., pastaroji paaiškino, jog, be kita ko, jos sūnus stipriai sugriebė jai už rankos ir pastūmė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 10); 2015 m. birželio 10 d. protokolas – pareiškimas, kuriame V. V. nurodė, jog 2015 m. birželio 10 d., 18.30 val., (duomenys neskelbtini), į namus grįžo neblaivus sūnus S. V. ir pradėjo smurtauti, grasino susidorojimu, laikė užlaužęs galvą, tuo sukėlė fizinį skausmą (b. l. 36); 2015 m. birželio 10 d. vyriausiosios patrulės O. J. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 41-42); 2015 m. birželio 10 d. vyresniojo patrulio R. K. tarnybinis pranešimas (b. l. 43). Teisme liudytoja apklausta O. J. patvirtino jos pačios bei patrulio R. K. tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes. Be to, iš bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo matyti, kad 2015 m. birželio 10 d. pagalbos telefonu kreipėsi V. V., nurodydama, kad sūnus S. V. girtas parėjo, daužosi, jai vos galvos nenulaužė (b. l. 52-54). Taigi, šis garso įrašas BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad išties S. V. nukentėjusiąją smaugė suėmęs už kaklo, kadangi nukentėjusioji jau bendrajam pagalbos centrui įvardijo, jog „sūnus vos galvos nenulaužė“. Pirmiau aptartų aplinkybių kontekste teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais. Alkotesterio kvitų rodmenys patvirtina aplinkybę, jog nusikalstamų veikų padarymo metu S. V. buvo neblaivus: 2015 m. kovo 3 d., 1.57 val. S. V. užfiksuotas 2.32 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 74), 2015 m. birželio 10 d., 18.51 val. S. V. užfiksuotas 3.00 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 75). Pažymėtina, jog kaltinamasis S. V. nurodė, kad būdamas girtas galėjo savo motinai pasakyti, kad ją užmuš, bet čia negrasinamas, nes jis buvo neblaivus. Pastebėtina, kad pagal BK 19 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Dėl to aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamajam buvo nustatytas 3.00 promilių girtumas, t. y. sunkus girtumo laipsnis, nėra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu teismas atmeta kaltinamojo nurodytą aplinkybę, jog grasinimo nužudyti jis įvykdyti neketino. Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai (nagrinėjamu atveju – siekio nužudyti neturėjimas) įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Teismų praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nukentėjusioji V. V. proceso eigoje nuosekliai parodė, kad grasinimas ją nužudyti buvo išsakytas tada, kai S. V. jos atžvilgiu smurtavo, lenkė sprandą bei tada, kada ji ištrūko ir užsirakino tualete, o pastarasis laužė tualeto duris ir grasino. Pasak nukentėjusiosios, tuo metu, kai S. V. jai grasino, ji bijojo, nežinojo, ką jis gali girtas padaryti. Taigi iš nukentėjusiosios parodymų matyti, jog grasinimą ji suprato kaip realų. Teismo vertinimu, nukentėjusioji V. V. pagal grasinimo išraišką bei kitas aplinkybes (jos atžvilgiu buvo smurtaujama, ji ištrūko iš stipriai apsvaigusio nuo alkoholio kaltinamojo ir užsirakino tualete, tačiau pastarasis ją nusivijo, laužė tualeto duris) turėjo pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog S. V. 2015 m. kovo 3 d., apie 1.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, sugriebęs nukentėjusiajai motinai V. V. už abiejų rankų riešų, juos stipriai suspausdamas, stumdė ją, taip smurtaudamas, bei 2015 m. birželio 10 d., apie 18.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, dešine ranka suėmęs nukentėjusiajai motinai V. V. už kaklo, smaugdamas, lenkdamas į šoną ir taip lauždamas kaklą, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nukentėjusioji V. V. yra kaltinamojo S. V. motina, todėl pastaroji aplinkybė kaltinamojo padarytas nuskalstamas veikas – sukeliant nukentėjusiajai fizinį skausmą, leidžia kvalifikuoti kaip padarytas prieš artimą giminaitį, t. y. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Taip pat konstatuotina, jog S. V., 2015 m. birželio 10 d., apie 18.30 val., bute, (duomenys neskelbtini, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu dešine ranka suėmęs nukentėjusiajai motinai V. V. už kaklo, smaugdamas, lenkdamas į šoną ir taip lauždamas kaklą, grasino nukentėjusiąją užmušti, nukentėjusiajai ištrūkus ir užsirakinus tualete, laužė tualeto duris, grasindamas, kad nukentėjusiąją V. V. užmuš, tokiais veiksmais sudarė realų pagrindą nukentėjusiajai V. V. manyti, kad grasinimai bus įvykdyti. Tokie kaltinamojo S. V. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl S. V. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai nesunkūs smurtinio pobūdžio nusikaltimai prieš artimąjį giminaitį – senyvo amžiaus motiną bei vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingas žmogaus gyvybei ar sveikatai, veikos baigtos, jos padarytos namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas). Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat tai, jog nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – gyvena kartu su savo motina, t. y. nukentėjusiąja (b. l. 70, 73), oficialiai nedirba, oficialių pajamų negauna (b. l. 87, 88-89), administracine tvarka baustas (b. l. 82-86), anksčiau kartą teistas už analogiškų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą prieš nukentėjusiąją V. V., teistumas neišnykęs (b. l. 77-78, 90-92), dalį aptariamų veikų padarė turėdamas neišnykusį teistumą, gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2014 m. kovo 30 d. iki 2014 m. balandžio 7 d. (b. l. 119), VŠĮ Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 120). Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam S. V. už kiekvieną padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo, numatančio atsakomybę už atitinkamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis, kartu nustatant jam įpareigojimus, tame tarpe ir įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kadangi nukentėjusioji parodė, kad kaltinamojo smurtinis elgesys nuolat kartojasi. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, būtent tokios bausmės bus pakankamos BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti, atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežtos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos, padarytos prieš nukentėjusiąją V. V. 2015 m. birželio 10 d.) paskirtos bausmės, bendrintinos bausmių apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme visiškai apimant švelnesnę bausmę, kadangi veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2015 m. kovo 3 d.). Šiuo nuosprendžiu S. V. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu.

S. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. kovo 3 d. 1.54 val. iki 2015 m. kovo 4 d. 7.03 val.; taip pat nuo 2015 m. birželio 10 d. 18.35 val. iki 2015 m. birželio 12 d. 14.40 val. (b. l. 22, 35, 55, 63). Šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atliktos bausmės dalis ir šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu įskaičiuoti laikotarpiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, įskaitytini į skirtinos bausmės laiką.

S. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 61-63), paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (nusikalstama veika, padaryta 2015 m. kovo 3 d.) ir skirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (nusikalstama veika, padaryta 2015 m. birželio 10 d.) ir skirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį (veikos, padarytos 2015 m. birželio 10 d.) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir S. V. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį paskirtą subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (veika padaryta 2015 m. kovo 3 d.) ir S. V. paskirti subendrintą devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta dvylikos mėnesių laisvės apribojimo bausme ir S. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir pradėti ar tęsti gydymą nuo alkoholizmo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. kovo 3 d. 1.54 val. iki 2015 m. kovo 4 d. 7.03 val.; nuo 2015 m. birželio 10 d. 18.35 val. iki 2015 m. birželio 12 d. 14.40 val., taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atliktos bausmės dalį ir šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu įskaičiuotus laikotarpius.

S. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.