Klaipėdos apygardos teismo nutartis, ATP-120-606/2016

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-02-24
Bylos Nr.: ATP-120-606/2016
Teisminio proceso Nr.: 4-42-3-00669-2015-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Edita Lapinskienė

Kategorijos

2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-120-606/2016Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00669-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.; 3.26.1.(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi T. M. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties, kuria paliktas galioti Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK 2015 m. spalio 8 d. nutarimas, kuriuo T. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalį 440 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 19 mėnesių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK 2015 m. spalio 8 d. nutarimu T. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalį už tai, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. 17.25 val., (duomenys neskelbtini), chuliganiškai vairavo automobilį „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkdamas kitas transporto priemones, pažeidė kelio ženklo Nr. 325 – „Lenkti draudžiama“ – reikalavimus, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir pravažiavo draudžiamą (raudoną) šviesoforo signalą, taip sukeldamas pavojų eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai bei sukėlė aplinkinių pasipiktinimą.

Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK 2015 m. spalio 8 d. nutarimą T. M. apskundė apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Šilalės rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK 2015 m. spalio 8 d. nutarimą paliko nepakeistą, T. M. skundo netenkino.

Šalies argumentai

Skundu apygardos teismui T. M. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. T. M. nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Administracinių teismų praktika Nr. 1, psl. 328–329). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio, reglamentuojančio administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, 1 dalyje yra numatyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą, laiką ir esmę, šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą numatantį atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Administracinių teismų praktika Nr. 1, psl. 328–329; Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 251–252). Atsižvelgus į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo sąlygas, jo reikšmę ir protokolo turiniui keliamus reikalavimus, T. M. daro išvadą, kad pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, prieš surašydami protokolą, privalo surinkti pakankamai administracinio teisės pažeidimo įvykį ir pažeidimo sudėtį patvirtinančių įrodymų, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija, galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. T. M. tvirtinimu, jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pažeidžiant ATPK 260 straipsnio normas – protokole nenurodyta kaip, kada ir kuo buvo užfiksuotas pažeidimas; nenurodyta, kad buvo gautas kito rajono policijos komisaro tarnybinis pranešimas; nenurodyta, kad komisaro tarnybinis pranešimas buvo panaudotas kaip įrodymas perkvalifikuojant T. M. veiksmus į chuliganišką vairavimą; nenurodyta, kad apie pažeidimo faktą liudijo trečias asmuo; nenurodyta, kad Kelių policijos pareigūnai, praėjus 8 dienoms nuo galbūt padaryto pažeidimo, sudarė pažeidimo vietos vaizdo lentelę su schema, kad šiais įrodymais buvo įrodinėjamas jo chuliganiškas vairavimas; nenurodyta, kokie įrodymai leido jo vairavimą kvalifikuoti kaip chuliganišką. T. M. pažymi, kad įrodymais, kurie nėra nurodyti protokole, negalima vadovautis nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir skiriant nuobaudą, nes taip yra pažeidžiama konstitucinė asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises. Baudžiamajame procese įrodymų rinkimas ir prijungimas prie baudžiamosios bylos, jau surašius kaltinamąjį aktą, būtų grubus procesinis pažeidimas, tačiau pirmosios instancijos teismas administraciniame procese tokio grubaus pažeidimo neįžvelgė. Kaip ir nevertino to fakto, kad nutarimas paskirti administracinę nuobaudą, buvo priimtas tuo pačiu laiku, kaip ir surašytas protokolas. ATPK 7 straipsnis numato, kad teisėtu laikomas tik toks nutarimas, kuris priimtas nepažeidžiant įstatymo ir nuobaudos skyrimo tvarkos reikalavimų.

T. M. nurodo, kad Tauragės VPK Šilalės rajono PK pareigūnė, surašydama 2015-10-08 administracinio teisės pažeidimo protokolą, jame nurodė, kad jis pažeidė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalį. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis teisės pažeidimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti pažeidimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės instituto taikymą. T. M. teigimu, susipažinus su protokole nurodytais galbūt padarytais jo veiksmais, jo veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį – transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, ir pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį – chuliganiškas vairavimas, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Iš esmės pagal abi nurodytas normas atsakomybė numatyta už kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, t. y. objektyvioji pažeidimų pusė sutampa, tačiau šie pažeidimai skiriasi subjektyviąja puse –ATPK 124² straipsnio 2 dalies atveju turi būti nustatytos chuliganiškos paskatos. Šios dvi teisės normos konkuruoja tarpusavyje, t. y. ta pati veika, jei nėra chuliganiškų paskatų, kvalifikuojama pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, o nustačius chuliganiškas paskatas – pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį. T. M. teigimu, šiuo atveju, nei policijos pareigūnai, nei teismas nenurodė, kokiais įrodymais buvo nustatyta šio administracinio teisės pažeidimo subjektyvioji pusė – pažeidėjo tyčia pažeisti Kelių eismo taisyklės dėl chuliganiškų paskatų, sukeliant pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. T. M. atkreipia dėmesį į tai, kad policijos komisaras K. L., liudydamas teisme, nurodė, kad pro jį pravažiuojantis automobilis „Toyta Avensis“ važiavo normaliu greičiu ir nesukėlė nei avarinės situacijos, nei nekilo pavojus kitiems eismo dalyviams, kitos transporto priemonės važiavimo krypties nekeitė. Teismo posėdyje policijos pareigūnė dėl jo veiksmų perkvalifikavimo į chuliganišką vairavimą atsakė, kad K. L. tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, jog vairavimas jam sukėlė pasipiktinimą. Šiuo vieninteliu argumentu ir buvo remtasi pripažįstant jo kaltę vairavus chuliganiškai. T. M. tvirtinimu, jo tyčia buvo nukreipta ne į siekį pažeisti visuomenės tvarką ar pademonstruoti niekinį požiūrį į aplinkinius, o į siekį pravažiuoti pro mirksintį žalią šviesoforo signalą. Todėl, nenustačius jo veiksmuose chuliganiškų paskatų požymių, administracinės bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalį jam nutrauktina, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad byloje yra jokių abejonių nekeliančių įrodymų, jog jis tyčia, neturėdamas konkrečių ir aiškių tikslų ir motyvų, dėl chuliganiškų paskatų automobilį vairavo chuliganiškai, lenkė kitas transporto priemones, pažeidė kelio ženklo Nr. 325 – „Lenkti draudžiama“ – reikalavimus, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, pravažiavo draudžiamą šviesoforo signalą, taip keldamas pavojų eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai bei sukėlė aplinkinių pasipiktinimą. T. M. atkreipia dėmesį į tai, kad policijos pareigūnai nepateikė jokių įrodymų, kad galbūt padaryto pažeidimo vietoje, Rytinio kelio g., vykstant remonto darbams, laikini kelio ženklai stovėjo pagal atitinkamos institucijos išduotą leidimą, o ne buvo savavališkai pastatyti kelio remonto darbus atliekančios bendrovės.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK viršininkas R. Kudijanovas mano, kad T. M. veika, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta, nuobauda individualizuota tinkamai, todėl panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarimą nėra pagrindo. Nurodo, kad K. L. apie pastebėtą pažeidimą pranešė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnams, todėl nėra pagrindo manyti, kad duomenys apie chuliganiškai vairuojamą automobilį „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išgalvoti. Be to, pats T. M. 2015-10-08 paaiškinime pripažįsta, kad ,,2015-09-29 17 val. 25 min., (duomenys neskelbtini) vairavau automobilį Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priartėdamas prie šviesoforo norėjau prigretinti prie kitų transporto priemonių važiuojančių per tiltą. Kelio ženklo lenkti draudžiama nepastebėjau“. T. M. buvo supažindintas tiek su pirminiu, tiek ir su perrašytu protokolu bei prie jų pridėta surinkta medžiaga. T. M. neneigė, kad protokolas buvo surašytas ne tam asmeniui. T. M. praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tai neigiamai apibūdina nubaustojo asmenybę, kadangi jis yra linkęs pažeidinėti visuomenėje nustatytas taisykles, anksčiau jam taikytos administracinės nuobaudos teigiamos įtakos nepadarė. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-l242/2010, II-418-162/2010, Nr. N444-1527/2010).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Administracinio teisės pažeidimo protokolo formą ir jos pildymo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2015 m. rugsėjo 30 d. T. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. 17.25 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiavo draudžiamą (raudoną) šviesoforo signalą.

Iš 2015-10-06 Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK VTS Kelių policijos grupės vyresniosios specialistės L. B. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pagal 2015-09-29 K. L. pranešimą, Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK VPS PB vyresnioji patrulė I. V., tinkamai neišsiaiškinusi visų pažeidimo aplinkybių, automobilio „Toyota Avensis Verso“ vairuotojui 2015-09-30 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal 124² straipsnio 1 dalį. 2015-10-06 elektroniniu paštu buvo gautas Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko K. L. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog automobilio „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas vairavo chuliganiškai. Liudytojui K. L. nurodžius patikslintas 2015-09-29 teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, buvo nuspręsta papildomai ir išsamiai apklausti vairuotoją T. M. ir tada spręsti klausimą dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį (b. l. 9).

2015 m. spalio 8 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK patalpose Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK VPS Kelių policijos grupės vyresnioji specialistė L. B. T. M. surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalį už tai, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. 17.25 val., (duomenys neskelbtini), chuliganiškai vairavo automobilį „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkdamas kitas transporto priemones, pažeidė kelio ženklo Nr. 325 – „Lenkti draudžiama“ – reikalavimus, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir pravažiavo draudžiamą (raudoną) šviesoforo signalą, taip sukeldamas pavojų eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai bei sukėlė aplinkinių pasipiktinimą. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 8, 9, 165 punktų, 1 priedo 3 skyriaus 325 punkto reikalavimus.

2015 m. spalio 8 d. T. M. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė – chuliganiškai vairavo automobilį „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkdamas kitas transporto priemones, pažeidė kelio ženklo Nr. 325 – „Lenkti draudžiama“ – reikalavimus, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir pravažiavo draudžiamą (raudoną) šviesoforo signalą, taip sukeldamas pavojų eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai bei sukėlė aplinkinių pasipiktinimą, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 8, 9, 165 punktų, 1 priedo 3 skyriaus 325 punkto reikalavimus bei už tai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį.

Byloje duomenys, kuriais remiantis 2015 m. spalio 8 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir 2015 m. spalio 8 d. nutarimu nubaudė T. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalį, buvo surinkti dar prieš surašant 2015 m. spalio 8 d. T. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jį nubaudžiant, su šiais duomenimis T. M. buvo supažindintas. Kad prie administracinio teisės pažeidimo protokolo pridedama administracinė medžiaga, nurodyta ir pačiame administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 7). Teismo posėdyje T. M. patvirtino, kad policijos pareigūnė, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, išaiškino jam jo teises (b. l. 37). 2015 m. spalio 8 d. T. M. parašė paaiškinimą. Pažymėtina, kad T. M., žinodamas savo teises, paaiškinime, pats prašė jo administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėti tą pačią dieną, t. y. paaiškinimo surašymo dieną (b. l. 15).

Esant aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad T. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nepažeidžiant ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimų, o apeliacinio skundo argumentas, kad nutarimas galėjo būti priimtas pažeidžiant įstatymo ir nuobaudos skyrimo tvarkos reikalavimus, yra visiškai nepagrįstas.

Administracinis teisės pažeidimas yra priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Apeliaciniame skunde T. M. iš esmės neneigia pažeidęs Kelių eismo taisykles, tačiau nesutinka su tuo, jog jis vairavo chuliganiškai. T. M. teigimu, jo tyčia buvo nukreipta ne į siekį pažeisti visuomenės tvarką ar pademonstruoti niekinį požiūrį į aplinkinius, o į siekį pravažiuoti pro mirksintį žalią šviesoforo signalą.

Iš policijos duomenų apie praneštus pažeidimus nustatyta, kad 2015-09-29 17.31 val., Tauragės apskrities VPK Operatyvinio valdymo skyriaus vyresnysis postinis E. A. gavo ir užfiksavo Viešosios policijos priežiūros tarnybos pareigūno K. L. pranešimą dėl to, kad 2015-09-29 17.25 val., automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, chuliganiškai vairuodamas, važiavo degant raudonam šviesoforo signalui (b. l. 19). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Viešosios policijos priežiūros tarnybos pareigūnas K. L. policijai aiškiai pranešė, jog automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, vairavo chuliganiškai, važiavo degant raudonam šviesoforo signalui.

2015-09-29 tarnybiniame pranešime Tauragės apskrities VPK viršininko pavaduotojui V. M. Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas K. L. nurodė, kad 2015-09-29, apie 17.25 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) upeliu, kur yra remontuojamas tiltas, jam važiuojant nuosavu automobiliu, užsidegė laikinojo šviesoforo raudonos spalvos signalas – draudžiantis eismą, todėl jis sustojo. Tuo pačiu metu iš galo atvažiavo automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiek tiek stabtelėjęs, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir, apvažiuodamas jo automobilį, pravažiavo degant draudžiamam raudonos spalvos šviesoforo signalui, taip sukeldamas pavojų eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai. Taip pat sukėlė jo, kaip eismo dalyvio, pasipiktinimą. Vairuotojas įžūliai, nesilaikydamas šviesoforo reguliavimo signalų, matant kitiems eismo dalyviams, pasielgė chuliganiškai. Apie Kelių eismo taisyklių pažeidimą jis pranešė Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnams (b. l. 10).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas K. L. patvirtino pranešime Tauragės apskrities VPK Operatyvinio valdymo skyriaus pareigūnams ir tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Iš K. L. parodymų nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 29 d., važiuodamas po darbo savo nuosavu automobiliu, (duomenys neskelbtini) gatve, kurioje buvo remontuojamas tiltas per upelį, iš tolo pamatė, jog pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas ir įsijungė raudonas šviesoforo signalas, todėl jis sustojo. Per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad iš paskos atvažiuoja automobilis. Jis šiek tiek stabtelėjo, tačiau visiškai nesustojo, vairuotojas jį aplenkė, palenkęs galvą į priekį pažiūrėjo į jį ir, degant raudonam šviesoforo signalui, nuvažiavo per tiltą. Iš priekio važiavo automobiliai. Nors vairuotojas avarinės situacijos nesukėlė, eismo dalyviai važiavimo krypties nepakeitė, tačiau toks vairuotojo elgesys jį papiktino, jis užsirašė automobilio numerius. K. L. patvirtino, kad jo automobilį lenkė būtent T. M. vairuojamas automobilis, nes jis lenkdamas žiūrėjo į jį, o jis į T. M.. Apie tokį vairuotojo elgesį, liudytojas telefonu pranešė Tauragės apskrities VPK budėtojui. Policijos pareigūnams nurodė, jog vairuotojas, važiuodamas chuliganiškai, pravažiavo pro draudžiamą raudoną šviesoforo signalą. Rugsėjo 30 d. jis surašė tarnybinį pranešimą, po kelių dienų tarnybinį pranešimą elektroniniu paštu išsiuntė į Šilalės rajono policijos komisariatą. Liudytojo įsitikinimu, chuliganiškas vairavimas – kai lenkiama kita transporto priemonė, kuri laukia, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas (b. l. 56–57).

Iš aptartų liudytojo K. L. parodymų matyti, kad jis nuosekliai ir išsamiai parodė visas įvykio aplinkybes, kurios visiškai sutampa ir su aplinkybėmis, nurodytomis jo 2015-09-29 tarnybiniame pranešime Tauragės apskrities VPK viršininko pavaduotojui V. M.. Iš K. L. parodymų aiškiai matyti, kad jam važiuojant, jau mirksėjo žalios spalvos ir užsidegė raudonos spalvos šviesoforo signalas, todėl jis sustojo, matė, kad už jo važiuoja kitas automobilis, t. y. T. M. vairuojamas automobilis, kuris tik pristojęs, jį aplenkė neleistinoje vietoje ir nuvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. K. L. T. M. atpažino ir teismo posėdyje, nes T. M. jį aplenkdamas į jį žiūrėjo, o jis į T. M.. Tokie liudytojo parodymai iš esmės neprieštarauja ir T. M. parodymams, kad mirksint žalios spalvos šviesoforui, priekyje jo judėjo automobiliai, todėl akivaizdu, kad užsidegus raudonam šviesoforo signalui, prieš jį važiuojantis automobilis, kurį, kaip nustatyta vairavo K. L., privažiavęs prie degančio raudonos spalvos šviesoforo, sustojo, tačiau T. M., pažeisdamas Kelių eismo taisykles, vietoje, kurioje lenkti kitas transporto priemones draudžiama, aplenkė K. L. automobilį ir nuvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui.

Byloje duomenų, jog K. L. turėjo pagrindo T. M. apkalbėti, nėra. To neparodė ir pats T. M.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks T. M. elgesys papiktino K. L., tačiau jis buvo objektyvus, parodė tik tas aplinkybes, kurias iš tikrųjų matė. Be nurodytų T. M. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, K. L. parodė ir tai, jog vairuotojas avarinės situacijos nesukėlė, eismo dalyviai važiavimo krypties nepakeitė. Tačiau pažymėtina, kad tuo nepaneigta, jog T. M. automobilį vairavo chuliganiškai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2015 m. spalio 7 d. įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), buvo nubraižytas įvykio vietos planas, sudaryta vaizdo lentelė kuriame pažymėta įvykio vieta, užfiksuoti kelio ženklai remontuojamame kelio ruože, esančiame (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, jog stovi kelio ženklas Nr. 325 – „Lenkti draudžiama“, su papildoma lentele – „Atstumas iki objekto 200 metrų“, kelio ženklas Nr. 206 – „Pirmenybė priešpriešiniam eismui“ ir kelio ženklas Nr. 112 – „Šviesoforas“ (b. l. 11, 12–14).

Aptarti įvykio vietos plane, (duomenys neskelbtini), išdėstyti kelio ženklai ir nurodytos aplinkybės patvirtina 2015-09-29 tarnybiniame pranešime Tauragės apskrities VPK viršininko pavaduotojui V. M. ir teismo posėdyje K. L. nurodytas aplinkybes –kokius būtent kelio ženklus pažeidė T. M., vairuodamas savo automobilį.

Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja I. V. parodė, kad ji surašė T. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą. Rugsėjo 29 d. gavo iš K. L. pranešimą, kad vairuotojas chuliganiškai pravažiavo šviesoforą. Pagal pirminę medžiagą – pranešimą – vairuotojui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaip už važiavimą automobiliu, degant raudonam šviesoforo signalui. Liudytoja bendravo su vairuotoju, jis dalyvavo, kai jam buvo surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. T. M. sutiko su tuo, kad jis važiavo automobiliu, degant raudonam šviesoforo signalui. Jam buvo išaiškintos jo teisės. Gal kitą dieną buvo gautas K. L. tarnybinis pranešimas, kuriame išsamiai buvo nurodytos visos aplinkybės, todėl T. M. veiksmai buvo perkvalifikuoti, liudytoja jam surašė naują administracinio teisės pažeidimo protokolą už chuliganišką vairavimą. Prie protokolo buvo pridėta administracinė byla, kurioje buvo ir K. L. tarnybinis pranešimas. T. M. taip pat sutiko, kad jis važiavo automobiliu, degant raudonam šviesoforo signalui, tačiau jis nesutiko, kad automobilį vairavo chuliganiškai. Liudytoja parodė, kad K. L. nėra jos tiesioginis viršininkas. Iš tarnybinio pranešimo buvo matyti, kad K. L. vairuojamas automobilis, stovėjo prie šviesoforo, o T. M. išsuko iš šalikėlio ir nuvažiavo. Buvo nubraižyta schema, schemoje sužymėti kelio ženklai, kurie stovėjo įvykio metu. K. L. tiesiogiai su liudytoja dėl šio pažeidimo nebendravo. Dėl padarytų T. M. K. eismo taisyklių pažeidimų, jam pačiam galėjo grėsti pavojus, galėjo nukentėti ir kiti vairuotojai. T. M. klausė jos, ar jo pažeidimas nebuvo užfiksuotas vaizdo registratoriumi (b. l. 57).

Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja L. B. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. T. M. buvo surašytas pirmasis administracinio teisės pažeidimo protokolas, jis buvo iškviestas į bylos nagrinėjimą. Prieš bylos nagrinėjimą ji gavo elektroniniu paštu iš K. L. tarnybinį pranešimą, kurį nunešė savo viršininkui. Viršininkas nurodė patikslinti įvykio aplinkybes, buvo surašytas tarnybinis pranešimas, nubraižyta eismo įvykio schema, padaryta vaizdo lentelė. Patikslinus visas aplinkybes, susijusias su chuliganišku vairavimu, pirmasis protokolas buvo pripažintas negaliojančiu. T. M. buvo surašytas antrasis administracinio teisės pažeidimo protokolas, jį surašė I. V.. Bylos nagrinėjimo metu T. M. savo kaltės nepripažino (b. l. 57–58).

Iš aptartų liudytojų I. V., L. B. parodymų taip pat matyti, kad T. M. iš esmės neneigė, kad jis važiavo automobiliu, degant raudonam šviesoforo signalui, tačiau neigė, jog vairavo automobilį chuliganiškai.

2015-10-08 paaiškinime T. M. nurodė, kad 2015-09-29, apie 17.25 val., (duomenys neskelbtini), automobiliu „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priartėjus prie šviesoforo, iki jo likus apie 50–80 metrų, pradėjo mirksėti žalios spalvos šviesoforo signalas. Pravažiuodamas, norėjo prisigretinti prie kitų transporto priemonių, važiuojančių per tiltą. Kelio ženklo, kad lenkti draudžiama, nepastebėjo, nes tuo keliu, kol jis remontuojamas, nevažinėja. Mano, kad eismo saugumui ir žmonių sveikatai ar gyvybei pavojaus nesukėlė. T. M. teigimu, prieš šviesoforą stovinčių automobilių nebuvo, nes visi judėjo per tiltą. Prie jų privažiavo tik prisigretinęs (b. l. 15).

Teismo posėdyje T. M. tvirtino, kad (duomenys neskelbtini), jis per dieną važiuoja ne po vieną kartą. Policijos pareigūnė, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, pasakė, kad kažkoks pareigūnas pranešė apie jo padarytą pažeidimą, ir už tai bus paskirta bauda. T. M. teigimu, jis su tuo sutiko, pagalvojo, kad gal ir yra užfiksuotas pažeidimas, todėl pasirašė. T. M. neigė lenkęs kitą automobilį (b. l. 37).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad T. M. paaiškinime nurodė, jog jis (duomenys neskelbtini), kol vyksta kelio remontas, nevažinėja, o teismo posėdyje jau teigė priešingai, kad jis tuo keliu važiuoja po kelis kartus per dieną. Iš T. M. parodymų matyti, kad jis suprato, jog kitas vairuotojas jo padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus galėjo užfiksuoti, tačiau nežinojo, kokiu būdu šiuos pažeidimus užfiksavo. Iš liudytojos I. V. parodymų matyti, kad jis klausė jos, ar jo pažeidimas buvo užfiksuotas vaizdo registratoriumi. Šios aplinkybės nepaneigia to, kad T. M., siekdamas išvengti atsakomybės, nežinojo, kokius sau naudingesnius parodymus duoti. Teismo posėdyje T. M. taip pat neigė lenkęs kitą automobilį, tačiau iš jo paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog kelio ženklo, kad lenkti draudžiama, nepastebėjo, ir tai nepaneigia aplinkybės, kad jis kitą automobilį lenkė, nes kitu atveju, jam nurodyti aplinkybę, jog jis nepastebėjo kelio ženklo „Lenkti draudžiama“, nebūtų jokio reikalo, be to, jam ši aplinkybė ir nebūtų inkriminuota. Pažymėtina ir tai, kad T. M. pats parodė, jog dar likus net 50–80 metrų iki šviesoforo, jo žalios spalvos signalas jau mirksėjo, priekyje jo judėjo automobiliai, todėl akivaizdu, kad priekyje prieš jį judėjęs automobilis, netgi dar mirksint žaliam šviesoforo signalui, sustojo. Tai nepaneigia aplinkybės, kad jis nelaukė, kaip kiti vairuotojai, kol užsidegs leidžiamas važiuoti – žalios spalvos šviesoforo signalas, o, elgdamasis įžūliai ir nepagarbiai prieš kitus vairuotojus, aplenkęs sustojusį automobilį, kai lenkti tame kelio ruože buvo draudžiama, nuvažiavo degant raudonos spalvos šviesoforo signalui. Nes akivaizdu, kad neaplenkęs priekyje stovėjusio automobilio, kurį kaip nustatyta vairavo K. L., T. M. pravažiuoti nebūtų galėjęs. Netikėti liudytojų K. L., I. V., L. B. parodymais nėra jokio pagrindo. Akcentuotina tai, kad liudytojai teisme apklausti ir parodymus davė būdami įspėti dėl savo atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tuo tarpu, T. M., kaip asmuo, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nėra saistomas pareigos sakyti tiesą.

Nėra pagrindo abejoti tuo, jog bylos duomenimis nustatytas T. M. elgesys galėjo sukelti ne tik pasipiktinimą, bet ir kėlė pavojų aplinkinių asmenų sveikatai ir gyvybei. Tai, jog jis, lenkdamas kitą automobilį neleistinoje vietoje, išvažiavo į priešpriešinį eismą ir nuvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, nesukeldamas avarinės situacijos, kaip parodė K. L., savaime nereiškia, kad toks jo elgesys – važiavimas nesilaikant net kelių kelio ženklų reikalavimų, nėra chuliganiškas. Šiuo atveju T. M. ne tik važiavo automobiliu degant raudonam šviesoforo signalui, bet ir aplenkė prieš jį stovintį automobilį, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą. Kaip jau buvo minėta, T. M. pats neneigė, jog dar likus net 50–80 metrų iki šviesoforo, jis matė, kad žalios spalvos šviesoforo signalas jau mirksėjo, prieš jį važiavo kiti automobiliai, todėl aiškiai turėjo suprasti ir suprato, kad pravažiuoti iki to laiko, kol užsidegs raudonos spalvos šviesoforo signalas, jis nebespės. Tačiau T. M. aiškiai parodydamas nepagarbą žmogui ir visuomenei, niekindamas moralės ir elgesio normas, norėdamas pademonstruoti savo niekinį požiūrį į visuomenę, be jokios dingsties elgėsi būtent chuliganiškai.

Esant aptartoms aplinkybėms, Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartis, kuria paliktas galioti Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK 2015 m. spalio 8 d. nutarimas, kuriuo T. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalį, yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintina ir nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą, T. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė