Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-01-13 · Administracinė byla Nr. P-261-3-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-13
Bylos Nr.
P-261-3-12
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-01293-2009-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Stasys Gagys (pran.)
Pareiškėjas
A. Š.
Kategorijos
  • 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P261-3/2012Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01293-2009-3Procesinio sprendimo kategorija 80.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. prašymą atnaujinti procesą A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-3866/2010.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. spalio 3 d. surašė A. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kadangi A. Š. 2009 m. spalio 3 d., 15 val. 13 min., Tauragėje vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,55 promilės girtumo laipsnis.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 18 d. nutarimu pripažino A. Š. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 1000 Lt baudą su teisės vairuoti visas transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Šalies argumentai

A. Š. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarimą ir bylą nutraukti.

II.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Teismas nustatė, kad apelianto neblaivumas buvo tikrintas alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0196, A. Š. iškvėptame ore, įvertinus paklaidą, buvo nustatyta 0,53 promilės alkoholio koncentracija. Minėto alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 23) išduotas 2009 m. gegužės 22 d. ir galiojo iki 2009 m. lapkričio 21 d. Teismas padarė išvadą, jog apelianto neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu.

Teismas pažymėjo, kad medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte (b. l. 15) pateikta išvada, jog A. Š. yra blaivus. Pagal Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikos, patvirtintos 2006 m. birželio 20 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-505, 2 punktą, medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės įvertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas, išvados formulavimas. Šiuo atveju tiriamųjų medžiagų (kraujo, šlapimo) imta nebuvo, jos netirtos, t. y. nebuvo atlikta pilna medicininė apžiūra, todėl, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad A. Š. apžiūra atlikta nesilaikant Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikos, todėl šis įrodymas nelaikytinas patikimu. Tačiau teismas nurodė, kad A. Š. neblaivumo patikrinimas atliktas policijos pareigūnų laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl, įvertinus bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti šiuo matavimo prietaisu gautų duomenų patikimumu. Teismas pažymėjo, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Š. pasirašydamas alkoholio matavimo prietaiso Alkotest 6810 akte nurodė, kad su tikrinimo rezultatais sutinka, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad buvo išgėręs vakar vakare. Asmens neblaivumą pažeidimo fiksavimo metu patvirtina ir Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas (b. l. 62-63). Teismas nustatė, kad policijos pareigūnai, tikrinę A. Š. blaivumą, buvo susipažinę su alkotesterio naudojimo instrukcija, moka juo naudotis. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo šiuos įrodymus pripažinti neleistinais. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina A. Š. padarytą pažeidimą, skirti papildomą ekspertizę nėra pagrindo.

III.

A. Š. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu

Šalies argumentai

Prašyme nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N444-2122/2010 konstatavo, kad tik teisėtai surinkti įrodymai gali būti pagrindu pripažinti asmenį kaltu tam tikro administracinio teisės pažeidimo padarymu. Nagrinėdamas įrodymų tinkamumo klausimą teismas minėtoje byloje nurodė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijų 9 punkte numatyta, jog patruliams vykdantiems eismo priežiūrą keliami papildomi reikalavimai, vienas iš jų – būti susipažinusiems su techninių matavimo prietaisų instrukcijomis, būti išlaikiusiems įskaitą ir mokėti šiais prietaisais naudotis. Kadangi minimoje byloje policijos pareigūnai nebuvo išlaikę įskaitos naudotis greičio matavimo prietaisu, teismas pripažino, kad jų užfiksuotais greičio matavimo prietaiso duomenimis negalima vadovautis.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje pareigūnai tikrinę A. Š. alkoholio matavimo prietaisu nebuvo išlaikę įskaitos dėl šio prietaiso naudojimo. Todėl teismas negalėjo šio įrodymo pripažinti tinkamu ir juo vadovautis, nes jis surinktas neteisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ABTĮ gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos.

Taigi ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, kad jis siekia atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu galima tik tada, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas, priimti skirtingi procesiniai sprendimai.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-2122/2010, kurioje teismas pasisakė, kokie duomenys gali būti pripažįstami tinkamais įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje byloje, vertindamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijų 9. 4 punkto nuostatą, numatančią, kad patruliams, vykdantiems eismo priežiūrą, keliami papildomi reikalavimai inter allia – būti susipažinusiems su techninių matavimo prietaisų naudojimo instrukcijomis, išlaikiusiems įskaitą ir mokėti šiais prietaisais naudotis. Kadangi minėtoje byloje policijos pareigūnai nebuvo išlaikę įskaitos naudotis greičio matavimo prietaisu, teismas pripažino, kad jų užfiksuotais greičio matavimo prietaiso duomenimis negalima vadovautis.

Nagrinėjamu atveju A. Š. neblaivumas nustatytas techniniu matavimo prietaisu – alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARZJ-0196. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. gruodžio 27 d. pažyma (b.l. 86) patvirtina, kad policijos pareigūnas R. M., kuris 2009 m. spalio 3 d. tikrino A. Š. neblaivumą, buvo susipažinęs su alkoholio kiekio matuokliu Alkotest 6810, Nr. ARJ-0196 naudojimo instrukcija ir moka juo naudotis. Tačiau byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnas buvo išlaikęs įskaitą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė penkių teisėjų kolegija 2007 m. birželio 18 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N3-1679/2007 yra pažymėjusi, kad teismų, nagrinėjančių administracinių teisės pažeidimų bylas, praktikoje pripažįstama, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Šis procesinės teisės principas expressis verbis nėra išdėstytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse, bet jis kyla iš ATPK 256 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ATPK 1 straipsnio, kuriuo administracinių teisės pažeidimų kodekso uždavinys yra saugoti piliečių teises bei laisves, nustatytą valdymo tvarką, stiprinti teisėtumą, Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą. Teisėtumo principas yra vienas esminių principų, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje, ir kuris reiškia, kad visa viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus. Šis principas ne sykį akcentuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A1-495-05, P-98-2003, A3-1143-02, Nr. I1-4-05 ir kt.). Teisės mokslo ir teismų praktikos yra pripažįstama, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, taip pat jei valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių.

Įvertinus prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sutiktina su prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytais argumentais, jog šioje byloje priimtu procesiniu sprendimu galimai galėjo būti nukrypta nuo suformuotos administracinių teismų praktikos, pagal kurią tinkamu įrodymu administracinių teisės pažeidimų bylose pripažįstami techninėmis matavimo priemonėmis gauti duomenys, jeigu techniniai matavimo prietaisai buvo naudojami policijos pareigūnų, kurie neatitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijos (redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu) 9.4 punkte policijos patruliams keliamų reikalavimų. Todėl darytina išvada, jog yra pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo pagrįstas ABTĮ nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl A. Š. prašymas tenkintinas ir procesas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-3866/2011 atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

A. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti procesą A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444- 3866/2011.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusStasys GagysRomanas Klišauskas