- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- 1-480-667/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Nukentėjusysis
- S. K., D. L.
- Kaltinamasis
- M. P., Š. P.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Rasai Bičkienei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, nukentėjusiems S. K., D. L., kaltinamiesiems M. P. ir Š. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 str. 1 d.,
Š. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) tinkuotoju, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis M. P. 2014-09-04 apie 00.30 val. viešoje vietoje- Kaune, Sukilėlių prospekte ties namu Nr. 2, kartu su G. J. (jo atžvilgiu 2014-11-26 priimtas baudžiamasis įsakymas dėl šios veikos pagal BK 284 str. 1 d.) ir Š. P., išplūdo necenzūriniais žodžiais D. L. ir S. K., kumščiu trenkė nukentėjusiajam S. K. į veidą, keliu spyrė į pilvą, o pastarajam parkritus, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, bendrais veiksmais, spardydamas kojomis į įvairias kūno vietas, sudavė ne mažiau 19 (devyniolika) smūgių nukentėjusiajam S. K., padarydamas poodines kraujosrūvas kaktoje, pereinant į kairįjį smilkinį, skruostą, kaktoje, kairiame žande, ausų kaušeliuose, momenyse, pakaušyje, pereinant į viršugalvį, viršugalvyje, kakle, dešiniame petyje, kairiajame dilbyje, šonuose, juosmenyje, odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniajame petyje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, ko pasėkoje buvo nutraukta nukentėjusiajam S. K. priklausančio laikrodžio apyrankė, 7 lt. vertės, nutraukta auksinė grandinėlė ir pamestas „S“ formos pakabukas, 295 lt. vertės bei suplėšyta odinė striukė 10 lt. vertės, tuo padarydamas bendrais veiksmais nukentėjusiajam S. K. viso 312 lt. turtinę žalą, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.
Kaltinamasis Š. P. 2014-09-04 apie 00.30 val. viešoje vietoje - Kaune, Sukilėlių prospekte ties namu Nr. 2, kartu su G. J. ir M. P., išplūdo necenzūriniais žodžiais D. L. ir S. K., kumščiu trenkė D. L. į pilvą, o pastarajam pabėgus, grasindamas, kad “kentės už visus”, nutempė S. K. į neapšviestą kiemą, kur kelis kartus trenkė ranka jam į galvos sritį, dėl ko jis parkrito, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, bendrais veiksmais, spardydamas kojomis į įvairias kūno vietas, sudavė ne mažiau 19 (devyniolika) smūgių nukentėjusiajam S. K., padarydamas poodines kraujosrūvas kaktoje, pereinant į kairįjį smilkinį, skruostą, kaktoje, kairiame žande, ausų kaušeliuose, momenyse, pakaušyje, pereinant į viršugalvį, viršugalvyje, kakle, dešiniame petyje, kairiajame dilbyje, šonuose, juosmenyje, odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniajame petyje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, ko pasėkoje buvo nutraukta nukentėjusiajam S. K. priklausančio laikrodžio apyrankė, 7 lt. vertės, nutraukta auksinė grandinėlė ir pamestas „S“ formos pakabukas, 295 lt. vertės bei suplėšyta odinė striukė 10 lt. vertės, tuo padarydamas bendrais veiksmais nukentėjusiajam S. K. viso 312 lt. turtinę žalą, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.
Kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2014-09-03 vakare kartu su bendradarbiais Š. P., L. R., G. J., K. R. sėdėjo ir žiūrėjo su draugais krepšinio varžybas, jie visi dirbo ir gyveno servise. Tuo metu kažkokie nepažystami asmenys gėrė alų lauke ir mėtė butelius į namo sieną, tada jis išlindo per balkoną ir paklausė ką jie daro, tie asmenys jį pasiuntė. Tada jis pakvietė buvusius kambaryje draugus ir visi išėjo į kiemą. Jis buvo su Š. P., K. R. ir L. R., G. J., jie lauke susitiko tuos asmenis ir klausė ką jie čia daro. Pakalbėję su draugais nusipirko alaus, šampano ir tie asmenys taip pat nusipirko alaus. Kiekvieni gėrė savo alų, paskui vieni kitus pradėjo kolioti ir M. P. trenkė S. K. į pilvą, nes buvo supykęs, kad jie trukdė žiūrėti krepšinį, paskui visi prie namo susimušė. Nežino kiek buvo metų tiems nukentėjusiesiems kuriuos jie mušė. Neprisimena ar Š. P. mušė S. K., bet dar kažką jis mušė. Patvirtina, kad mušė daug kartų, mušė trise, sutinka, kad jie mušdami nukentėjusiuosius padarė jiems ekspertų nustatytus kūno sužalojimus bei kraujosruvas. Sutinka, kad muštynių metu buvo nutraukta laikrodžio apyrankė, nutraukta grandinėlė, suplėšyta striukė. Sutinka, kad sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį. Sutinka dėl pareikšto ieškinyje turtinės žalos dydžio, net nesutinka su neturtinės žalos dydžiu, mano, kad 500 litų būtų pakankamas neturtinės žalos atlyginimas. Blaivas nebūtų taip elgęsis Jis tą vakarą gėrė brendžio ir alaus. Išgėrė nemažai, buvo apgirtęs, todėl tiksliai visko prisiminti negali. (t. 2, b.l. 45).
Kaltinamasis Š. P. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2014-09-03 vakare su bendradarbiais sėdėjo ir žiūrėjo krepšinį, gėrė alų, žiūrėjo varžybas ir sužinojo, kad kažkas daužė butelius. Naktį po varžybų, pritrūkę alkoholio, išėjo į lauką. G. J., L. R., M. P. ėjo pirmesni, o jis su K. R. išėjo vėliau. Netoli namų sutiko L. R., M. P., G. J., kurie kalbėjosi su sutiktais jaunuoliais apie butelių mėtymą. G. J. sakė, kad taip nesidaro. Jis pastovėjo, pakalbėjo su nukentėjusiais ir nuėjo į barą nusipirkti alkoholio, kalbėjosi su nukentėjusiaisiais ir aiškinosi su jais. Prisipažįsta, kad smūgiavo D. L. į pilvą, po to Deividas pabėgo ir nuėjo į namus pasiimti savo telefoną. Nueinant matė, kaip G. J. ir M. P. mušė nukentėjusįjį. Parsinešęs telefoną iš namų, rado ant žemės tupintį nukentėjusįjį S. K., prie jo buvo M. P., kuris su juo kalbėjosi. Nepamena kaip viskas buvo, nes daug laiko praėjo. Jis galėjo suduoti nukentėjusiesiems 4 smūgius į šonus, pilvą, su rankomis. Nematė, kiek sudavė M. P. smūgių nukentėjusiesiems. Neužilgo atėjo policijos pareigūnai ir juos sulaikė bei juos pristatė į Žaliakalnio PK. Nepilnai sutinka su teismo ekspertų nustatytais sužalojimais, nesutinka su nustatytais sužalojimais galvoje. Būdamas blaivas, nebūtų taip elgęsis. Ieškovo nurodytos padarytos turtinės žalos nepripažįsta, nes nematė jokio dingusio pakabuko. Dėl neturtinės žalos pripažįsta ir sutinka atlyginti apie 1000 litų. (t. 2, b.l.45-46).
Po kaltinamojo apklausos visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str), nukentėjusysis S. K. apklaustas dėl civilinio ieškinio dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų padaryta nusikalstama veika ir kaltė įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, byloje surinktais ir teisme patikrintais įrodymais.
Nukentėjusysis S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-09-03 vakare Tvirtovės al. susitiko su dviem draugais: G. V. ir D. L.. Nusprendė vakaroti, todėl apie 21.30 val. nuėjo į „Maxima”, esančią Savanoriu pr. 255, Kaune nusipirkti alaus ir čipsų. Apsipirkę nuėjo į Tvirtovės al. politechnikumo teritorijoje esantį sporto aikštyną. Ten buvo iki 00.30 val.. Po to nuėjo iki Giedriaus namu Archyvo g., kur jis pasiėmė dar 20 lt., nes ketino nueiti iki LSMUL Kauno klinikų, kur yra visa para veikiantis užkandžiu kioskas, kad nusipirkti valgyt. Einant Sukilėliu pr. jiems šūktelėjo kažkokie jaunuoliai, kad palaukti. Prie jų priėjo trys jaunuoliai ir pradėjo kabinėtis, pasakydami, kad jie prisidirbo. Giedriui liepė atiduoti rankose turėtą alaus skardinę. Giedrius vengdamas konflikto, atidavė alų. Netrukus per perėją, nuo klinikų pusės atėjo dar du jaunuoliai, kaip suprato -jų draugai. Jie visi pradėjo jiems aiškinti, kad jie turi nupirkti butelį alkoholio. Paaiškinus, kad neturi pinigų, jie pagrasino iškraustyt kišenes. Giedrius prisipažino turintis 20 litų. Minėti asmenys liepė eiti su jais iki naktinės parduotuvės ir nupirkti jiems alaus. Visi jie buvo agresyviai nusiteikę, todėl jie bijojo priešintis. Žeimenos g. esančioje parduotuve G. V. pirko 5 butelius alaus, kuriuos tie asmenys liepė susidėti į kuprinę ir nešti. Jie patys nusipirko butelį šampano. Sukilėlių prospekte, priėjus saugos tarnybos pastatą ir dar kokius 50 metrų, sustojo. Vaikinai liepė atiduoti alų ir pasakė kad nežino, ką su jais daryti, dar trūksta alkoholio. D. L. neištvėręs pasakė, kad baigtų prie jų kabinėtis ir paleistų. Vienas iš tu asmenų, vardu Š., pagriebęs D. nusivedė šiek tiek atokiau ir pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais, smogė ranka jam pilvą. D. išsilaisvinęs pabėgo. Kartu paspruko ir G. V.. Trys asmenys nusivijo juos, o du liko ir jį nusitempė link netoliese buvusių garažų, į neapšviestą kiemą. Jie grasino, kad „kentėsiu už visus“. Netrukus sugrįžo trys asmenys, kurie vijosi draugus. Jie buvo stipriai supykę ir agresyvūs. Jį laikė asmuo vardu M.. Jis trenkė jam į veidą, plūdo necenzūriniais žodžiais. Asmuo vardu Š., pradėjo reikalauti pasakyti pasprukusių draugų kontaktų, telefonu numerių. Atsakius, kad neatsimena, M. keliu spyrė jam į pilvą. Š. pradėjo jį mušti. Kelis sykius smogė ranka į galvos sritį, dėl ko jis pargriuvo ir užsidengė rankomis galvą. Pajuto, kad jį spardo. Smūgių buvo daug. Kai nustojo spardyti, jis atsisuko ir matė, kaip vaikinas vardu G. (J.), priėjo prie jo ir pradėjo pilti ant jo alų, tyčiotis ir užgaulioti visokiais žodžiais. Netrukus jie visi penki nuo jo kiek atsitraukė. Jis atsisėdo ant žemės ir atsirėmė į sieną. Sugrįžęs prie jo G., koja dar spyrė porą kartų, pataikė į kairį šoną, kitu smūgiu kliudė smakrą. Netrukus išgirdo, kaip kažkas ateina, pamatė policijos pareigūnus. Vis minėti asmenys buvo sulaikyti. Šio įvykio metu jam buvo sugadinta laikrodžio apyrankė - ji buvo nutraukta nuo rankos, trūko apyrankės jungiamoji dalis: nutraukta auksinė grandinėlė - trūko užsegimo jungiamas žiedelis: neteko auksinio „S“ raidės formos pakabuko. Taip pat buvo suplėšyta odinė striukė. Įvykio metu jam padaryta turtinė žala. Dėl nutrauktos auksinės grandinėlės taisymas – 95 litai, nutraukus grandinėlę, buvo pamestas auksinis pakabukas, „S“ raidės formos, 200 litų vertės, striukės susiuvimas – 10 litų, nutrauktos laikrodžio apyrankės taisymas – 7 litai. Viso jam padaryta 312 litų turtinė žala. Nukentėjusysis S. K. teisme parodė, kad sutiktų mažinti neturtinę žalą iki 7000 litų. Jam pačiam buvo labai sunku nustatyti smūgių skaičių, kreipėsi į advokatę, nes buvo sunku įvertinti ir ji pasiūlė sugalvoti sumą bei pasakė, kad teismas pats įvertins padarytos žalos dydį pagal padarytą nusikaltimą. Negali tiksliai pasakyti suduotų smūgių skaičiaus, nes dažnai trankė į galvą, buvo suduota apie 10 smūgių, buvo stiprūs smūgiai ir tuo metu jam apsvaigdavo galva. Į pilvą jam niekas nesmūgiavo, tačiau kentėjo šonai ir spardė į nugarą, jį daugiau spardė M. P.. Kaltinamieji iki posėdžio jo neatsiprašė. Šiuo metu mokosi 12 klasėje, mokslai sekasi gerai (t. 1, b.l. 13-14, 18-19, 20, t. 2, b.l. 46-47).
Iš specialisto išvados Nr. G2229/14(02) matyti, kad nukentėjusiajam S. K. konstatuoti šie daugybiniai kūno sužalojimai: poodinės kraujosrūvos kaktoje, pereinant į kairįjį smilkinį, skruostą, kaktoje, kairiame žande, ausų kaušeliuose, momenyse, pakaušyje, pereinant į viršugalvį, viršugalvyje, kakle, dešiniame petyje, kairiajame dilbyje, šonuose, juosmenyje, odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniajame petyje, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b.l.36-37)
Nukentėjusysis D. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-09-03 vakare su G. V. sėdėjo Tvirtovės al. ir Archyvo gatvių kieme, prie garažiukų, gėrė alų. Išgėrę alų, butelius padėjo ant skardos krašto. Buteliai nukrito ir sudužo. Iš šalia esančio namo balkono išlindo jaunuolis, kuris pradėjo juos kolioti necenzūriniais žodžiais, sakydamas “duchai, gaidžiai, ką čia darot”. Su G. V. kažką jiems atsakė, dabar nepamena, ir nuėjo susitikti su S. K. į HyperMaxima, kur nusipirko alaus. Alų išgėrė Tvirtovės al., esančio Politechnikumo kieme. Tada sugalvojo nueiti nusipirkti ko nors užkasti iki prie Klinikų esančio kiosko. Beeinant, netoli “Likurgo” apsaugos, prie jų priėjo trys asmenys. Vienas iš jų pradėjo klausinėti, ką jie čia pridarė, kodėl mėtė butelius, pradėjo koliotis necenzūriniais žodžiais, pasakė, kad jiems bus “chana, arba turėsit mums nupirkt alaus”, “gausit į galvą”. Tuo metu priėjo dar du jaunuoliai. Vieną vadino “Š.”, kitą- K.. Tie jaunuoliai pasakė eiti į naktinę gėrimų parduotuvę. Visi nuėjo iki “Banginuko” naktinės gėrimų parduotuvės, kur G. V. nupirko alaus. Alų susidėjo į kuprinę, kažkiek alaus padavė jiems. Kažkuris iš jų kompanijos pirko šampano. Beeinant nuo gėrimų parduotuvės, “L.” davė jiems atsigerti šampano, kiti dar jį aprėkė, kodėl jis duoda. Atėjus prie jų namų, “Š.” kumščiu sudavė į pilvą, pataikė į skrandžio sritį, pradėjo šaukti – “ateik čia, tau pizda”. Tuomet jis pabėgo. Vaikščiodami netoliese pamatė policijos pareigūnus. Nuėję su pareigūnais iki S. K. ir jų kompanijos, pamatė, kad S. K. veidas yra apibrozdintas, jis yra sumuštas, ir išvoliotas. Tiek juos, tiek vaikinų kompaniją, policijos pareigūnai pristatė į Žaliakalnio PK. Jam žala nepadaryta, todėl jis byloje ieškinio nereiškia. (t. 1, b.l.52-53).
Nuteistasis G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai kaip ir bendrininkai kaltinamieji M. P. ir Š. P. bei nukentėjusysis S. K., todėl G. J. atžvilgiu Kauno apylinkės teisme 2014-11-26 priimtas baudžiamasis įsakymas pagal BK 284 str. 1 d. dėl 2014-09-04 nusikalstamos veikos padarymo. (t.1., b.l. 144-146)
Liudytojas G. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 metų rugsėjo mėnesio pradžioje, apie 22.00 val susitiko su D. L. prie Sukilėlių sustojimo ir garažėlyje gėrė alų. Pamatę, kad ateina S. K., numetė išgertus alaus butelius. Kartu su S. K. „Maximoje“, esančioje Savanorių prospekte nusipirko alaus ir ėjo nusipirkti užkasti iki kiosko prie Klinikų. Sukilėlių prospekte prie jų priėjo trys nepažįstami jaunuoliai. Vienas iš jaunuolių pradėjo klausinėti, ar jie daužė butelius. Po kokių penkių minučių priėjo dar du jaunuoliai. Tada kažkuris iš jaunuolių, pasakė, kad už tai reikės nupirkti jiems alaus ir paklausė kiek turim pinigų. Jis pasakė, kad turi 20 litų. Penkiese juos apstojo ir ėjo kartu link „Banginuko“ naktinės gėrimų parduotuvės, esančios Žeimenos gatvėje, kur jis nupirko alaus. Alų susidėjo į kuprinę. Kažkuris iš jaunuolių nusipirko šampano. Paskui visi ėjo Sukilėlių prospektu. Beeinant matė, kad vienas iš jaunuolių, bekalbėdamas su D. L., sudavė jam į pilvą. D. L. pabėgo, o jį nusivijo du jaunuoliai. Paskui lyg dar vienas iš jaunuolių nusivijo iš paskos. Kažkuris iš jaunuolių jam liepė niekur neiti, bet jis pabėgo. Kai policijos pareigūnai sulaikė tuos penkis jaunuolius, jis pamatė, kad S. K. yra sumuštas – buvo mėlynės ant veido, sumušta ausis, išpurvinta striukė. Taip pat S. K. sakė, kad mušant jį buvo nutraukta jo auksinė grandinėlė. (t. 1, b.l.67-68).
Liudytojas K. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) tinkuotoju. Jie turi objektus įvairiuose miestuose, gyvenamąsias patalpas duoda darbdavys. Kaune jie gyvena darbdaviui priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). 2014-09-03 jie visi vakare žiūrėjo krepšinį, gėrė alų, kiek tiksliai išgėrė nepamena, gal tris skardines. Lauke girdėjo triukšmą. Išėję pamatė, kad jaunuoliai mėto į namo sieną butelius. Dėl to nusprendė jie išeiti pasiaiškinti. Pirmi išėjo L. R., M. P., G. J., o jis su Š. P. išėjo į lauką vėliau keliomis minutėmis. Su L. R., M. P. ir G. J. susitiko prie naktinės gėrimų parduotuvės, esančios netoliese. Kartu su L. R., M. P., G. J. buvo ir trys jaunuoliai, kaip suprato, kad šitie jaunuoliai mėtė butelius į jų namo sieną. Parduotuvėje jis pirkosi cigarečių ir šampano. Ką pirko jaunuoliai, ar kiti bendradarbiai, nežino. Išėjus iš parduotuvės, išėjo link namų Sukilėlių prospektu. Tie trys jaunuoliai taip pat ėjo kartu su jais link namų. Einant Sukilėlių prospektu, G. J. pradėjo aiškintis su jaunuoliais, kodėl jie taip elgėsi, t.y. mėtė butelius į namo sieną. Jie kartu su jais aiškinosi, taip pat įterpdami ir necenzūrinius žodžius. Matė, kaip Š. vieną jaunuolį nusivedė už namo, kur buvo stiklo šukės, kad jis jas surinktų, bet tas jaunuolis kažkur pabėgo. Tada pabėgo ir dar vienas jaunuolis. Kas jį vijosi, neprisimena. Kas tiksliai laikė nukentėjusįjį S. neprisimena. Kuris tiksliai nusitempė į tamsų kiemą S., nežino. Kas vyko su S., nematė nei jis, nei L. R.. Kol surūkė cigaretę, išgirdo žmogaus aimanas ir kartu su L. R. grįžo atgal prie S. ir kitų bendradarbių. Pamatė, kad nukentėjęs S. ant žemės, aimanuoja, šaukia, o jį yra apstoję G. J., M. P. ir Š. P.. Jis su L. R. pradėjo skirti juos, kad pasitrauktų nuo nukentėjusiojo. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai ir juos visus sulaikė. Jis nukentėjusiajam S. smūgių nesudavė, kuris iš bendradarbių mušė ir kiek smūgių sudavė nukentėjusiajam, nematė (t. 1, b.l.70).
Liudytojas L. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-09-03 vakare jis, M. P., G. J., Š. P. ir K. R., sėdėjo name, adresu (duomenys neskelbtini) ir žiūrėjo krepšinį. Prieš tai jam M. P. sakė, kad dienos metu kažkokie jaunuoliai mėtė butelius į jų gyvenamo namo sieną. Pažiūrėjus krepšinio rungtynes vėlai vakare, pritrūko alkoholio, todėl nusprendė nusipirkti dar. Jis, M. P., G. J. išėjo pirmi, o K. R. ir Š. P. liko kol apsirengė. Jie išėjo vėliau. Einant Sukilėlių prospektu, sutiko tris jaunuolius. M. ar G. pasakė, kad tai tie patys jaunuoliai, kurie mėtė butelius į namą. Tie jaunuoliai atsakė, kad tikrai tai ne jie. Iš kur M. P. nusprendė , kad tai tie patys jaunuoliai, jis nežino. Tiek jų kompanija, tiek tie trys jaunuoliai, ėjo link naktinių gėrimų parduotuvės, šnekučiavosi apie tuos sudaužytus butelius. Parduotuvėje apsipirko – jis pirko alaus sau, K. R. sau šampano, tie jaunuoliai sau irgi pirko alaus. Nematė, kad būtų jiems kas nors liepęs pirkti alų. Iš naktinės parduotuvės išėjo. Priekyje ėjo tie trys vaikinukai, su jais kartu ėjo Š. P., G. J. ir M. P.. Jis su K. R. ėjo per kelis metrus nuo jų iš paskos. Kas ten tarp jų įvyko, nežino, bet matė, kaip Š. P. sudavė vienam iš nukentėjusiojo draugų iš rankos, į kur tiksliai, negali nurodyti. Tada du vaikinukai pabėgo, o nukentėjęs pasiliko. Tuos du vaikinukus nusivijo Š. P. ir G. J., tačiau nepasivijo, ir sugrįžo atgal. Jis su K. R. nuėjo prie nukentėjusiojo, prie kurio buvo likęs M. P.. Jie sėdėjo ant bordiūro. Sugrįžus Š. P. ir G. J., G. J. trenkė nukentėjusiajam į pilvą. Jis tuo tarpu su K. R. nuėjo parūkyti toliau nuo jų, prie tokio naujo fasado pastato. Maždaug už penkių minučių išgirdo riksmą ir nubėgo pažiūrėti, kas ten vyksta. Pamatė, kad nukentėjęs guli kniūbsčias ant žemės, o aplink jį stovi M. P., G. J. ir Š. P., kurie jį spardė. Kiek tiksliai ir kuris kartų spyrė nukentėjusiajam, nematė, nes kaip pribėgo, juos nuo nukentėjusiojo atitraukė. Jis ramino nukentėjusįjį. Vėliau sėdėjo ant bordiūro ir kalbėjosi apie tai, kad tas šukes reikės kažkam surinkti. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir juos sulaikė, bei pristatė į policijos įstaigą. Nematė, kas laistė nukentėjusįjį alumi ir kas nuplėšė jo grandinėlę (t. 1, b.l.69).
Iš apžiūros protokolo, fotolentelės matyti kad buvo apžiūrėti nukentėjusiojo S. K. striukė bei laikrodis. (t. 1, b.l.23-26)
Iš užsakymo kvito Nr. 93 matyti, kad S. K. grandinėlės taisymas kainavo 95 Lt. (t. 1, b.l.21)
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų matyti, kad S. K. atpažino Š. P. ir M. P., kaip asmenis, kurie jį mušė. (t. 1, b.l.42-43,.46-47)
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad D. L. atpažino M. P., kaip asmenį, kuris jį koliojo necenzūriniais žodžiais (t. 1, b.l. 56-57), o M. P., kaip asmenį, kuris jam sudavė į pilvą ir grasino (t. 1, b.l.62-63).
Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-303/2014). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad įžūliu elgesiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laikytini ir tie atvejai, kai kito (ų) asmens (ų) atžvilgiu panaudojamas fizinis smurtas. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-895/2015).
Kaltinamųjų įžūlus elgesys pasireiškė plūdimusi necenzūriniais žodžiais nukentėjusiųjų atžvilgiu, nukentėjusiajam S. K. buvo suduotas daug smūgių į įvairias kūno vietas, didelė dalis iš jų buvo suduoti į galvą, kas rodo kaltinamųjų įžūlumą ir jų veiksmų pavojingumą, tuo padarytas S. K. nežymus sveikatos sutrikdymas. Šių veiksmų pasėkoje buvo nutraukta nukentėjusiajam jam priklausančio laikrodžio apyrankė, nutraukta auksinė grandinėlė ir pamestas „S“ formos pakabukas bei suplėšyta odinė striukė. Veiksmai atlikti viešoje vietoje Kaune Sukilėlių prospekte ties namu Nr. 2, matant kitiems asmenims ir tokiu įžūliu elgesiu demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką. Atsižvelgiant į tai, kaltinamųjų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.
Skiriant kaltinamiesiems M. P. ir Š. P. bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (BK 54 straipsnis), tai yra į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.)
Kaltinamojo Š. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.)
Kaltinamieji M. P. ir Š. P. anksčiau Lietuvoje neteisti (t. 1, b.l. 157, 175), administracine tvarka baust1 (t. 1, b.l. 161, 178), priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos centre neregistruoti.
Teismas nustatydamas bausmės dydį ir rūšį kaltinamiesiems atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – jie viešoje vietoje iš chuliganiškų paskatų sumušė nukentėjusįjį S. K., padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, ir necenzūriniais žodžiais plūdo D. L., į tai, kad yra kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamieji neteisti, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Todėl teismas sprendžia, kad M. P. ir Š. P. skirtina bausmė - laisvės apribojimas, skiriant teismo įpareigojimus (BK 48 str.). Pažymėtina, kad kaltinamajam M. P. skirtina griežtesnė bausmė, nustatant daugiau įpareigojimų atliekant laisvės apribojimo bausmę, kadangi jo veiksmai buvo agresyvesni nukentėjusiojo S. K. atžvilgiu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu kaltinamiesiems paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam M. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (t. 1, b.l. 152, 153).
Kaltinamajam Š. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina. (t. 1, b.l. 170, 171)
Dėl civilinio ieškinio
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Byloje buvo pareikštas nukentėjusiojo S. K. civilinis ieškinys, kuriuo jis prašo atlyginti 312 Lt (90,36 EUR) turtinę žalą ir 10000 Lt (2896,20 EUR) neturtinę žalą. Teisme sutuiko sumažinti patirtą neturtinę žalą iki 7000 litų. Po įvykio pirmą mėnesį labai bijojo išeiti iš namų ir eiti į mokyklą, nes gyveno tame pačiame rajone su kaltinamaisiais, jie žinojo kur jis mokėsi, nes muštynių metu jiems buvo pasakęs mokyklos pavadinimą. Po to buvo susidūręs su kaltinamaisiais, tada jie draugo M. V. klausinėjo dėl jo pareikšto ieškinio, M. P. pasakė, kad jį visai būtų užmušęs, nukentėjusysis bijojo, kad jam nekeršytų, nes jo klausė ar parašė pareiškimą, ir jis pasakė, kad parašė. Po truputį stengėsi tvarkytis, lankėsi pas psichologę. Jautė skausmą, ir dabar jaučia žandikaulio skausmą kai valgo. Jaučiasi prastai iki šiol. Įvykis turi neigiamos įtakos bendravimui, visada stengiasi būti mandagus, labiausiai gėda prieš draugus, prieš merginą, tėvus, kad nesugebėjo apsiginti. Jam nepasisekė pabėgti dėl jo flegmatiškumo. Jautė diskomfortą, nes dėl įvykio atsirado baimės jausmas, bijo išeiti iš namų, sumažėjo jo bendravimo galimybės, jis patyrė pažeminimą ir diskomfortą (t. 1, b.l.38-40).
Turtinė žala yra asmens turto neteikimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teismas laiko, kad nukentėjusiojo S. K. patirtos turtinės žalos dydis yra visiškai įrodytas, nors kaltinamasis Š. P. nurodo, kad nepripažįsta civilinio ieškinio dėl turtinės žalos toje dalyje, kur nurodyta, kad buvo pamestas pakabukas, nes jis jo nematė. Vis dėl to teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įvykis įvyko naktį, bylos duomenimis nukentėjusiajam S. K. buvo nutraukta grandinėlė, ta patvirtino ir liudytojas G. V., todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo S. K. parodymais, kad nuplėšus grandinėlę jis pametė „S“ formos“ pakabuką. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo S. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.
Dėl neturtinės žalos teismas pažymi, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007). Atkreiptinas dėmesys, jog pagal teismų praktiką nusikalstama veika nežymiai sutrikdžius sveikatą, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 500 Lt (144,81 EUR) iki 1500 Lt (434,43 EUR) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–272–648/2015, 2K-201-697/2015, 2K-105-222/2015, 2K-104-139/2015, 2K-99-507/2015).
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad nukentėjusysis S. K. neabejotinai patyrė ne tik fizinį skausmą dėl sužalojimo, tačiau ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, t.y. jam buvo sukeltos pasekmės, kurios yra laikytinos neturtine žala. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, nepatogumus kaltinamųjų M. P. ir Š. P. kaltę ir turtinę padėtį konstatuoja, kad neturtinė žala nukentėjusiajam S. K. turi būti atlyginta, tačiau jos dydis mažintinas iki 1000 EUR (3452,80 Lt), tiek atsižvelgiant į neturtinės žalos atsiradimo aplinkybes, jos pobūdį, tiek į teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą dėl to, kad buvo padaryta žala vienai svarbiausių žmogaus vertybių – sveikatai, tačiau kartu atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis be išgyvenimų, streso ir kitų neigiamų emocijų nepagrindė išskirtinių pasekmių jo sveikatai, kurias sukėlė jo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307 str.,
nusprendžia:
M. P., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kartu nustatant įpareigojimus:
- per 6 (šešis) mėnesius atlyginti solidariai su Š. P., nukentėjusiajam S. K. padarytą ir nuosprendžiu priteistą turtinę žalą;
- būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu;
- per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlyginamai išdirbti 120 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant per mėnesį ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, kartu nustatant įpareigojimus:
- per 6 (šešis) mėnesius atlyginti solidariai su Š. P., nukentėjusiajam S. K. padarytą ir nuosprendžiu priteistą turtinę žalą;
- būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu;
- per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlyginamai išdirbti 120 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant per mėnesį ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų.
M. P., kol įsiteisės teismo nuosprendis, palikti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, po to kardomąją priemonę panaikinti.
Š. P., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kartu nustatant įpareigojimus:
- per 6 (šešis) mėnesius atlyginti solidariai su M. P., nukentėjusiajam S. K. padarytą ir nuosprendžiu priteistą turtinę žalą;
- būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu;
- per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlyginamai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant per mėnesį ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, kartu nustatant įpareigojimus:
- per 6 (šešis) mėnesius atlyginti solidariai su M. P., nukentėjusiajam S. K. padarytą ir nuosprendžiu priteistą turtinę žalą;
- būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu;
- per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlyginamai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant per mėnesį ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų.
- Š. P., kol įsiteisės teismo nuosprendis, palikti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, po to kardomąją priemonę panaikinti.
Nukentėjusiojo S. K. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš M. P. ir Š. P. 90,36 EUR (devyniasdešimt eurų 36 euro centus) (312 Lt) turtinės žalos atlyginimo ir 1000 EUR (3452,80 Lt) (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo S. K. naudai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.