Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2254-716/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-09-17
Bylos Nr.
1-2254-716/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-63885-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Nukentėjusysis
V. K.
Kaltinamasis
V. K.
Advokatai
Arvydas Montrimas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2254-716/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63885-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai,gynėjui advokatui Arvydui Montrimui,nukentėjusiajam V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kelmėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį - 3 mėnesių viešųjų darbų;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį - 5 MGL bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį - 20 parų areštu

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimu;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį - 9 mėnesių laisvė atėmimu, BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu, BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - galutinė subendrinta bausmė 2 metai laisvės atėmimo, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2017 m. gruodžio 5 d., apie 17.30 val., namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), konflikto su tėvu V. K. metu prirėmė pastarąjį ir grasino fiziniu susidorojimu sakydamas, kad šį užmuš, tokiais savo veiksmais pavojingai psichiškai veikdamas nukentėjusįjį tėvą V. K. ir keldamas baimę, kad savo grasinimus gali įgyvendinti, sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Be to, V. K. 2017 m. gruodžio 6 d., apie 18.00 val., namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), konflikto su tėvu V. K. metu grasino fiziniu susidorojimu sakydamas, kad šį „paskers“, tokiais savo veiksmais pavojingai psichiškai veikdamas nukentėjusįjį tėvą V. K. ir keldamas baimę, kad savo grasinimus gali įgyvendinti, sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Be to, V. K. 2018 m. sausio 6 d., apie 12.45 val., prie 45-o namo Rinktinės g., Vilniuje, automobilyje „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės rankos kumščiu sudavė tris kartus savo tėvui V. K., po to išlipęs iš automobilio ir atidaręs vairuotojo pusės dureles dešinės rankos kumščiu sudavė dar penkis kartus automobilyje sėdinčiam tėvui V. K. į veido ir galvos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam V. K. fizinį skausmą ir padarydamas kaktos žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva, abiejų lūpų gleivinių žaizdas su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis ir kraujosruvomis gleivinėje, dešinio dilbio poodinę kraujosruvą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

V. K. teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad gruodžio 5 d. prasidėjo jų konfliktas. Jautė įtampą. Pas jį augo vaikas. Jį spaudė, kad užsidirbtų, kad nebūtų išlaikytinis. Jis grįžo iš užsienio, ten gerai uždirbo, neturėjo problemų. Atėjus pas tėvus įvyko mini konfliktas dėl to, ką dabar jis darys. Jis susirado darbą, bet pinigų neužtekdavo, reikdavo skolintis. Negalėjau susirasti antro darbo. Konfliktai vyko dėl jaučiamo spaudimo išeiti iš namų. Jis ateidavo pas tėvus, Kartais jį įsileisdavo, kartais ne. Tada eilinį kartą buvo stresinė situacija. Jis atėjo į namus pas mamą. Su tėvu buvo susipykę. Grįžo tėvas. Šis pamatęs, kad jis valgo, pasakė eiti iš čia. Jie susipyko. Jam iškvietė policiją. Jis ranka prirėmė tėtį, šį prilietė. Nepamena, kad būtų kojas keliu prispaudęs. Grasinimų nebuvo. Buvo perkeltine prasme mintys, kad gali susimušti. Jis tiesiogiai nesakė, kad nori užmušti.

Gruodžio 6 d. įvykio nepamena. Peilį iš virtuvės paėmė gruodžio 5 d. Tuomet peilį laikė rankose, juo negrasino nei fiziškai, nei žodžiu.

Sausio 6 d. jis dirbo, sportavo. Nupirkęs picą atvažiavau iki namų. Su mama ir dukra galvojo nuvykti į Kalėdinį traukinuką. Mama pasakė, kad tėtis pasiskolino automobilį. Jie pavalgė, vėlavo apie 20 minučių. Tėtis paskambinęs privažiavo. Įlipęs į mašiną jis pamatė alų. Nuvažiavę nespėjo į traukinuką. Mama pasakė, kad galima kažką paveikti. Tėtis pasakė, kad neturi laiko, kad važiuoja namo. Vaikas pradėjo erzintis, jis taip pat. Pradėjo jausti, kad pykstasi. Jis pasakė, kad galima nuvykti į kavinę. Tėtis pasakė, kad jis šį yra apvogęs ir t.t. Jis prisiminė, kad tėtis jį vaikystėje mušdavo. Tuomet trenkė per mašinos panelę. Tėtis pradėjo rėkti ir užsimojęs kumščiu pagrasino. Jis tėčiui nuėmė akinius, kad šis sustotų. Tėtis sustojo. Jis smūgiavo tėčiui kelis kartus tiesiai į veidą. Išlipęs iš automobilio išsitempęs dar kelis kartus smūgiavo tėčiui. Pripažįsta kaltę iš dalies, nes tėtis jam grasino. Taip pasielgė, nes taip nusprendė.

Nukentėjusysis V. K. teisme atsisakė duoti parodymus pasinaudodamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 2 dalyje numatyta teise.

Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-12-05, apie 17.30 val., buvo namuose. Tarp jo ir sūnaus V. K. vyko konfliktas dėl batų. Sūnus V. norėjo, kad jis šiam atiduotų darbinius batus. Jis sūnui pasakė, kad batai priklauso jam, juos pirko už savo pinigus, jų neatiduosiu. V. staigiai supyko, prišoko prie jo , keliu atsirėmė į jį ir pradėjo grasinti sakydamas, kad „aš tave užmušiu“. Šitą įvykį matė jo žmona V. K., jaunesnysis sūnus T. K.. V. nusiraminus, šis išėjo į sporto klubą. Tą patį vakarą grįžo į namus, atnešė sportinę aprangą ir slapčia iš virtuvės paėmė filinį peilį ir staigiai išėjo. Jo žmona susisiekė su V. ir paklausė, kam šis paėmė peilį. V. atsakė tam, kad galėtų pjaustyti maisto produktus.

Kitas įvykis tarp jo ir sūnaus V. įvyko 2017-12-06 apie 18:00 val., kai jis grįžo iš poliklinikos. Atvykęs prie namų apie 18 val. jis pastebėjo, kad bute dega šviesa. Įėjęs į butą rado abudu sūnus, V. ir T.. V. tuo metu rinkosi savo sportinius rūbus ir ruošėsi eiti į sporto klubą. Jis V. pasakė, kad šis pasiimtų visus turimus savo rūbus ir kad daugiau į butą neitų ir nesilankytų. V. staigiai prišoko prie jo, iš užančio išsitraukė peilį, kurį išvakarėse buvo paėmęs iš stalčiaus, bei pradėjo rėkti „aš tave paskersiu stora kiaule“. Tuo pat metu jis nuo V. atsitraukė, šį ramino. Jaunesnysis sūnus T. atsistojo tarp jų ir pradėjo taipogi raminti V.. V. nusiraminus, šis staigiai apsisuko ir išėjo iš buto, o peilį išsinešė su savimi užsikišęs į užantį. V. sugrįžo į namus apie 21 val. Įeidamas labai keikėsi, rėkavo. Jis V. paklausė, kas atsitiko. Šis atsakė, koks tavo reikalas, nesikišk. Daugiau su juo nekalbėjo, bet šis dar bandė provokuoti, užgaulioti. Išeidamas iš buto pasakė, kad greit susitiksim ir išėjo. Kitos dienos rytą, 2017-12-07, apie 9 val., atėjęs prie automobilio jis pastebėjo, kad yra nuleistos automobilio visos keturios padangos. Jis bandė pripūsti savo automobilio padangas, bet to nepavyko padaryti, nes oras išeidavo. Mano, kad jos galėjo būti supjaustytos. Tarp jo ir sūnaus konfliktai vyksta ilgą laiko tarpą, dėl charakterio, asmeninių savybių, galimai esančios sūnaus ligos, dėl kurios šiam staigiai prasideda agresijos priepuoliai, kurių sutramdyti negali. Sūnus anksčiau buvo paguldytas į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos teismo ekspertinį skyrių, kur V. jokių sutrikimų nenustatė (b. l. 14-15).

Be to, V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-01-06, apie 12.45 val., vairuojant automobilį ties Rinktinės g. 45 namu sūnus V. K., kuris sėdėjo šalia, sudavė dešinės rankos kumščiu tris kartus į galvos sritį. Pirmas smūgis buvo į dešinį smilkinį. To smūgio metu pajuto fizinį skausmą, nuo smūgio nukrito akiniai, jis pradėjo stabdyti automobilį. Tada dar buvo du smūgiai tuo pačiu dešiniu kumščiu į dešinės pusės galvos sritį ties smilkiniu. Tų smūgių metu pajuto stiprų fizinį skausmą ir pradėjau netekti sąmonės, apsvaigo galva. Išgirdo, kad žmona šaukė. Sūnus V. K. išlipo iš mašinos. Žmona rėkė „V., ką darai“. Sūnus apibėgo automobilį iš galo ir atėjęs prie vairuotojo durelių šias atidarė. Jis mėgino laikyti dureles už rankenos, bet visa jėga jas atidaręs V. pradėjo smūgiuoti. Smūgių buvo daugiau nei 6, apie 10 smūgių, kurie buvo suduoti į galvos sritį, t. y. vieną smūgį jam sudavė į lūpas, du smūgius į kaktos sritį ir kitus septynis smūgius sudavė į kairį smilkinį. Visų dešimt smūgių metu jis juto stiprų fizinį skausmą, palaipsniui po kiekvieno smūgio jis prarado sąmonę. Iš kažkur atvyko pareigūnų du ekipažai, kurie sulaikė sūnų V. K. (b. l. 29).

Liudytojas T. K. teisme atsisakė duoti parodymus pasinaudodamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 2 dalyje numatyta teise.

T. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. K. yra jo brolis. Jis gyvena su tėvais, o V. gyvena kitur. Brolis su jais negyveno keletą mėnesių. Tėvas ir brolis yra panašaus charakterio, yra "karštakošiai", dėl to tarp jų dažnai kyla nesutarimai. Tėvas dažnai brolį išvaro iš namų, sako, kad šis yra nepageidaujamas. V. jaučiasi nuskriaustas, kad yra varomas iš tėvų namų, todėl pyksta. 2017-12-05 tarp tėvo ir V. buvo tik žodinis konfliktas. Tas pats buvo ir 2017-12-06. Kai jie abudu konfliktavo, jis atsistojo tarp jų ir liepė nusiraminti bei atsitraukti. Nei 2017-12-05, nei 2017-12-06 jo akivaizdoje V. prieš tėvą fizinio smurto nenaudojo ir jokių fizinių veiksmų prieš jį neatliko. Galėjo kažką blogo tėvui pasakyti, tačiau tai nebuvo grasinimai su juo fiziškai susidoroti. Jis neturėjo jokių minčių ar baimės, kad V. gali tėvui kažką blogo padaryti. Įvykių metu jis jokio peilio ar kito daikto, kuriuo būtų galima grasinti ar sužaloti žmogų, V. rankose nematė. Po šių įvykių tėvas nesiskundė, kad V. būtų panaudojęs prieš jį fizinį smurtą. Jokių smurto žymių ant tėvo kūno jis nematė. Tėvas sakė, kad ryte išėjęs iš namų pamatę, kad jo automobilio padangos yra nuleistos, nuvykęs į autoservisą buvo informuotas, kad padangos yra subadytos. Įvykus nesutarimui nei vienas iš jų nenusileidžia, dėl to ir vyksta konfliktai. 2018-01-06 įvykyje jis nedalyvavo, todėl nieko nematė. Tą dieną prieš pietus V. nupirko kelias picas ir atvažiavo pas juos suvalgyti, pabūti kartu. Kadangi dieną prieš su mama ir V. kalbėjome apie pasivažinėjimą po Vilniaus senamiestį traukinu kartu su V. dukra, buvo nusprendę 2018-01-06 nuvykti į senamiestį. V. ryte pas juos atvažiavo tikslu kartu su tėvais ir dukra nuvažiuoti į Vilniaus senamiestį. Kadangi tėvas pavėluotai grįžo į namus ir vėlai išvažiavo iš namų, jie į traukinuką pavėlavo. Tai buvo paskutinė dieną ir laikas, kada važinėjo traukinukas. Važiuojant atgal namo tarp tėvo ir V. kilos konfliktas, kurio metu V. panaudojo fizinį smurtą prieš tėvą, trenkė tėvui į veidą - į lūpą. Kiek smūgių sudavė ir kaip, mama jam nedetalizavo. Kadangi tuo metu netoliese buvo policijos pareigūnai, šie V. sulaikė. Po šio įvykio su V. susitikęs buvo, tačiau apie šį įvykį nekalbėjo (b. l. 18).

Liudytoja V. K. teisme atsisakė duoti parodymus pasinaudodama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 2 dalyje numatyta teise.

V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-01-06 apie 12.00 val. ji su savo vyru V. K. ir sūnumi V. K., anūke L. K. nuvyko prie Naujametinės eglutės. Norėjo, kad L. pasivažinėtų Kalėdiniu traukinuku. Vykome jos automobiliu "Toyota Auris". Į traukinuką pavėlavo, todėl nutarė grįžti namo. Vairavo jos vyras V. K., sūnus V. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, o ji su L. ant galinės sėdynės. Važiuojant Rinktinės g. V. be priežasties pradėjo konfliktuoti su tėvu, aiškino, kad dėl V. kaltės jie pavėlavo į Kalėdinį traukinuką, kad V. neturėjo teisės imti jos mašinos. Jos vyras atsakė, kad negalėjo paimti savo automobilio, kadangi V. supjaustė visas automobilio padangas. Išgirdęs tokius žodžius V. labai supyko, dešinės rankos kumščiu trenkė tėvui, kuris tuo metu vairavo automobilį, į galvos sritį. Smūgiavo apie tris kartus. Vyras sustabdė automobilį Rinktinės g. ties 45 namu. Tada sūnus iššoko iš automobilio, pribėgo prie vairuotojo durelių, jas atidarė ir vėl sudavė dešinės rankos kumščiu jos vyrui į galvos ir veido sritį. Įvykį matė anūkė L.. Kol ji bandė išlipti iš automobilio, prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie sūnų sulaikė. Jos vyrui kraujavo veidas, kraujo dėmės buvo ir automobilyje. Sūnus smurtauja ne pirmą kartą prieš savo tėvą, yra smurtavęs ir prieš ją. Sūnus praeityje vartojo narkotines medžiagas, po reabilitacijos pasidarė agresyvus, elgesys nenuspėjamas, su juo sunku sutarti (b. l. 33).

2017-12-05, tikslaus laiko nepamenu, V. būdamas jų namuose paprašė tėvo V. atiduoti jam savo batus. V. atsisakė. Dėl to tarp jų kilo konfliktas. Visi konfliktai tarp sūnaus V. ir sutuoktinio V. kyla dėl smulkmenų. Tą dieną įvyko žodinis konfliktas. Nors jie stovėjo vienas priešais kitą, fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Jie vienas prieš kitą fizinio smurto nenaudojo. V. tėvui galėjo pasakyti daug ką netinkamo, tačiau tai nebuvo grasinimai fiziškai su juo susidoroti. Minėto įvykio metu ji nejautė jokio nelaimės pavojaus. V. tėvui fiziniu susidorojimu negrasino ir fizinio smurto nenaudojo. Nusiraminęs V. išėjo iš jų namų.

2017-12-06 konflikto tarp V. ir V. metu jos namuose nebuvo. Jai grįžus į namus V. jau nebuvo. T. papasakojo, kad V. konfliktavo su tėvu, kad tėvas buvo labai pasipiktinęs V. elgesiu. Su vyru apie tai ji nekalbėjo. Dėl konfliktų tarp V. ir vyro, ji nepalaiko nė vieno iš jų. Jie abudu yra principingi ir nenusileidžia vienas kitam (b. l. 35).

Liudytojas V. C. teisme parodė, kad važiuodami į iškvietimą pamatė Rinktinės gatvėje stovintį automobilį, prie kurio pribėgęs vaikinas pradėjo kumščiais daužyti vairuotoją. Jis pribėgęs prie automobilio atitraukė tą žmogų, šiam uždėjo su postiniu antrankius. Vairuotojas išlipo kruvinas. Vairuotojas paaiškino, kad čia jo sūnus, kuris pradėjo jį daužyti važiuojant, o sustojus pribėgo ir toliau daužė. Jis matė ne mažiau kaip tris smūgius. Nukentėjusysis sakė, kad sūnus psichiškai nestabilus, yra pastovūs konfliktai. Vairuotojas buvo blaivus.

Iš V. K. 2017 m. gruodžio 6 d. skundo matyti, kad gruodžio 5 d., apie 17.30 val., bute adresu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarp jo ir sūnaus V. K. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jo sūnus buvo piktas, agresyvus ir savo elgesiu bandė jį išprovokuoti muštynėms, bandė vieną kartą įspirti iš kojos, pykčio priepuolio metu grasino nužudyti, bet jokių konkrečių veiksmų nesiėmė. Tuo metu bute jokių nepilnamečių asmenų nebuvo. Bute tuo metu buvo žmona ir pilnametis sūnus T. K.. Prašo įspėti sūnų dėl neleistino elgesio. Ikiteisminio tyrimo nepageidauja. Sūnus šiuo metu gyvena Nakvynės namuose, Šv. Stepono 35 (b. l. 8).

Iš V. K. 2017 m. gruodžio 7 d. skundo matyti, kad gruodžio 6 d., apie 18.00 val., grįžo į namus, (duomenys neskelbtini). Bute rado abu sūnus: V. T.. Vyresnysis sūnus V. buvo priverstas palaukti lauke, nes bute buvo palikęs sportinę aprangą. Jis pasakė, kad sūnus pasiimtų ją su savimi ir visą laiką turėtų, nes draudžia jam lankytis bute. To pasėkoje sūnus V. prišoko prie jo ir iš užančio išsitraukė filinį nugaląstą peilį bei juo užsimojo šaukdamas, kad paskers. Jis atsitraukė ir ramino V., o jaunėlis sūnus T. atsistojo prieš V. irgi pradėjo šį raminti. V. iš karto išėjo į sporto klubą, ir sugrįžo apie 21.00 val. keikdamasis. Kai jis paklausė sūnaus, kas atsitiko, šis pradėjo rėkti, kad nesikištų į jo reikalus, greitai pasišalino iš buto. Ryte apie 9.00 val. pastebėjo, kad supjaustytos keturios jam priklausančios automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padangos. Šiuo nusikaltimu įtaria sūnų V. K. (b. l. 9).

Iš specialisto išvados matyti V. K. nustatyti kūno sužalojimai: kaktos žaizda su aplinkine poodine kraujosruva, abiejų lūpų gleivinių žaizdos su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis ir kraujosruvomis gleivinėje, dešinio dilbio poodinė kraujosruva, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. sausio 6 d.). Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais į aukščiau nurodytas kūno sritis. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamojo ranka (b. l. 59 - 60).

Iš Vilniaus aps. VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto V. C. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. sausio 6 d. apie 12.40 val. važiuodamas į įvykio vietą su tarnybiniu automobiliu iš paskos Vilniaus aps. VPK KP NVRS automobilio, borto Nr. V1008, kuriame važiavo tyrėja J. C., ir kurį vairavo vyriausiasis postinis P. B., įvažiuojant į Rinktinės g. iš I-I. M. g., Vilniuje, pastebėjo, kad ant kelio prie Rinktinės g. 45, Vilniuje, stovi automobilis Toyota Auris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie kurio iš vairuotojo pusės pribėgo vaikinas, atidaro automobilio vairuotojo dureles ir pradeda kumščiais mušti minėto automobilio vairuotoją. Jis skubiai privažiavo prie minėto automobilio, pribėgo prie automobilio Toyota, atitraukė vairuotoją užpuolusį vaikiną ir privedė jį prie automobilio Toyota galo. Tuo metu pribėgo vyriausiasis postinis P. B., kuris ištraukė antrankius ir jie kartu juos uždėjo sulaikytam asmeniui iš nugaros. Vėliau paaiškėjo, kad sulaikytas asmuo yra V. K., kuris užpuolė savo tėvą V. K., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (duomenys iš žodžių). Sulaikytąjį asmenį Vilniaus aps. VPK KP NVRS pareigūnai pristatė į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. pirmąjį PK (b. l. 23).

Iš Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiojo postinio P. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. sausio 6 d. apie 12:00 val. dirbant kartu su tyrėja J. C. iš OVS budėtojo gavo iškvietimą, dėl vagystės. Vykstant į iškvietimą tarnybiniu automobiliu kartu su mumis iš paskos tarnybiniu automobiliu važiavo specialistas V. C.. H. M. g. ir Rinktinės g., sankryžoje (arčiau Rinktinės g. 45 namo) pastebėjo, kad kelio viduryje sustojo lengvasis automobilis TOYOTA AURIS valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) netrukus prie vairuotojo priėjo vyriškis (apie trisdešimt metų) ir atidaręs vairuotojo dureles pradėjo mušti vairuotoją. V. C. privažiavo prie užpuolėjo pirmas, kadangi buvo arčiau, ir privažiavus kartu sulaikė pažeidėją, kaip paaiškėjo vėliau tai buvo vairuotojo V. K. sūnus V. K. (b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad V. K. du kartus, t. y. 2017 m. gruodžio 5 d. ir gruodžio 6 d. , grasino nužudyti V. K., kai šis turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas. Nagrinėdamas kaltinimus šioje dalyje teismas atsižvelgia į byloje surinktų ir teismo posėdžio metu tirtų įrodymų visumą. Teisme visi kaltinamojo šeimos nariai atsisakė duoti parodymus. Dėl to teismas kruopščiai įvertinimo tyrimo metu duotus šių asmenų parodymus ir surinktus kitus duomenis.

Dėl 2017 m. gruodžio 5 d. įvykio nukentėjusysis V. K. parodė, kad įvykus konfliktui tarp jo ir sūnaus dėl batų V. supyko, prišokęs prie jo keliu atsirėmė į jį ir pradėjo grasinti sakydamas, kad užmuš (b. l. 14). 2017 m. gruodžio 6 d. rašytame skunde nukentėjusysis V. K. nurodė, kad įvykus žodiniam konfliktui piktas ir agresyvus sūnus V. grasino jį nužudyti, bet jokių konkrečių veiksmų nesiėmė (b. l. 8). Pats kaltinamasis V. K. teisme pripažino konfliktą ir teigė, kad ranka prirėmė tėtį, šį prilietė, perkeltine prasme pasakė, kad gali sumušti. Tuo tarpu tyrimo metu apklaustas V. K. pripažino, kad užėjus į tėvų namus ir eilinį kartą įvykus konfliktui tėvui pasakė, kad šį užmuš, prirėmė jį prie sienos, nors tuo metu tėvo užmušti nenorėjo, jeigu būtų norėjęs tą dieną būtų tai padaręs (b. l. 115).

Dėl 2017 m. gruodžio 6 d. įvykio nukentėjusysis V. K. parodė, kad pasakius V. pasiimti visus turimus savo rūbus ir daugiau į butą neateiti, V. staigiai prišoko prie jo, iš užančio išsitraukė peilį, kurį išvakarėse buvo paėmęs, bei pradėjo rėkti „aš tave paskersiu stora kiaule“ (b. l. 14). 2017 m. gruodžio 7 d. rašytame skunde nukentėjusysis V. K. nurodė, kad sūnus V. K. prišoko prie jo ir iš užančio išsitraukė filinį nugaląstą peilį bei juo užsimojo šaukdamas, kad jį paskers (b. l. 9). Tuo tarpu tyrimo metu apklaustas V. K. neigė, kad peiliu grasino tėvui fiziniu susidorojimu, tačiau pripažino žodžiu galėjęs tėvui pasakyti, kad vieną dieną šį užmuš, nes tėvas pats jį tam išprovokavo (b. l. 115).

Tyrimo metu apklaustas liudytojas T. K. parodė, kad 2017-12-05 ir 2017-12-06 tarp tėvo ir V. buvo žodinis konfliktas. Nei 2017-12-05, nei 2017-12-06 jo akivaizdoje V. prieš tėvą fizinio smurto nenaudojo ir jokių fizinių veiksmų prieš jį neatliko. Tai, kad V. galėjo kažką blogo tėvui pasakyti, gali būti, tačiau tai nebuvo grasinimai su juo fiziškai susidoroti. Minėtų įvykių metu jokio peilio ar kito daikto, kuriuo būtų galima grasinti ar sužaloti žmogų, V. rankose jis nematė (b. l. 18).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. K. parodė, kad 2017-12-05 V. būdamas jų namuose paprašė tėvo V., kad pastarasis atiduotų savo batus, tačiau V. atsisakė. Dėl to tarp jų kilo konfliktas. Tą dieną jie stovėjo vienas priešais kitą, fizinio kontakto tarp jų nebuvo, jie vienas prieš kitą fizinio smurto nenaudojo. V. tėvui galėjo pasakyti daug ką netinkamo, tačiau tai nebuvo grasinimai fiziškai su juo susidoroti. Minėto įvykio metu nejautė jokio nelaimės pavojaus. V. tėvui fiziniu susidorojimu negrasino ir fizinio smurto nenaudojo. 2017-12-06 konflikto tarp V. ir V. metu jos namuose nebuvo, todėl kas ir kaip įvyko, ji nežinau (b. l. 35).

Įvertinus tokius asmenų parodymus teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 5 d. tarp kaltinamojo ir jo tėvo V. K. įvyko konfliktas, kurio metu buvo šių asmenų fizinis kontaktas ir V. išsakyti grasinimai tėvą užmušti. Tokią tiesą patvirtina tiek nukentėjusiojo parodymai ir parašytas skundas ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek kaltinamojo parodymai tyrimo metu. Tuo tarpu tik nukentėjusiojo nurodyta aplinkybė, kad į jį V. buvo atsirėmęs keliu nėra neginčijamai patvirtinta, dėl ko teismas ją šalina iš kaltinimo.

Vertindamas duomenų visumą dėl 2017 m. gruodžio 16 d. įvykio teismas nustatė, kad tarp V. K. ir V. K. vėl įvyko konfliktas, kurio metu vėl nukentėjusiajam buvo grasinama fiziniu susidorojimu, tame tarpe kėsinantis ir į jo gyvybę. Tokią tiesą patvirtina tiek nukentėjusiojo parodymai, tiek kaltininko V. K. dalinis prisipažinimas tyrimo metu, kad jis galėjo tėvui pasakyti, jog vieną dieną šį užmuš. Liudytojas T. K. taip pripažino, kad V. galėjo kažką blogo tėvui pasakyti konflikto metu.

Teismas kritiškai vertina liudytojų T. K. ir V. K. parodymus, kurie būdami tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo šeimos nariais akivaizdžiai siekė nepalaikyti nė vieno iš jų, kartu nė vieno iš jų nepateisindami, dėl ko galimai nutylėjo reikšmingas tiesos nustatymui konfliktų aplinkybes.

Teismui įvertinus ištirtų duomenų visumą dėl 2017 m. gruodžio 6 d. įvykio, remiantis minėtais įrodymais nėra jokių abejonių dėl kilusio konflikto ir išsakytų grasinimų nužudyti nukentėjusįjį. Visgi peilio panaudojimą konflikto metu kaip priemonę grasinimams patvirtina tik nukentėjusiojo parodymai, ko kaip vienintelio įrodymo nepakanka. Dėl to visas abejones vertindamas kaltinamojo naudai teismas šią aplinkybę kaip nepakankamai įrodytą byloje šalina iš pripažįstamos veikos turinio.

Teismas įvertina tai, kad V. K. tyčia grasino fiziniu susidorojimu savo tėvui sakydamas, kad šį užmuš (2017 m. gruodžio 5 d.), taip pat kad paskers (2017 m. gruodžio 6 d.), taip savo tyčiniais veiksmais akivaizdžiai siekė pavojingai paveikti nukentėjusįjį psichiškai, sukelti nukentėjusiajam baimę ir pavojų dėl nuolat vykstančių konfliktų manyti, kad savo grasinimus kaltininkas gali įvykdyti. Tokiu elgesiu V. K. sukėlė realų pavojų ir neteisėtas pasekmes. Kartu atsižvelgiant ir į fizinį asmenų kontaktą įvykių metu, teismas pripažįsta, kad V. K. veiksmai šioje dalyje atitinka du atskirus vienarūšius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. Teismas pastebi, kad kaltininko išsakyti teiginiai, jog konfliktų metu jis tikslo nužudyti tėvą neturėjo – veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, nes pavojingais grasinimais ir neteisėtu elgesiu įvertinus tėvo ir sūnaus santykius nukentėjusiajam buvo pagrindas manyti, kad grasinimai yra ir realūs, ir pavojingi jo sveikatai ar net gyvybei.

Teismas taip pat nustatė ir pripažįsta, kad V. K. smurtavo ir akivaizdžiai sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui tėvui V. K.. Tiek kaltinamasi, tiek liudytojas V. C. teisme parodė, kad V. K. buvo suduoti smūgiai į galvos ir veido sritį. Smurto pasekmės, o būtent nukentėjusiojo kraujas, buvo matomas įvykio vietoje. Smurto pasekmes taip pat nustatė ir patvirtina medicinos specialisto išvada apie V. K. nustatytus kūno sužalojimus. Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta V. K. kaltų dėl neteisėto smurto naudojimo, t. y. ranka suduotų smūgių savo tėvui V. K..

V. K. veiksmai šioje dalyje atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, nes kaltininkas tyčia mušė ir sudavė smūgius savo tėvui, t. y. šeimos nariui, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas įstatymo numatytas pasekmes dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Teismas nustatė, kad V. K. praeityje turėjo problemų dėl savo elgesio ir psichikos, nes nuo 2013 m. balandžio 4 buvo įrašytas į Respublikinio Priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą dėl tokių sutrikimų vartojant opioidus, priklausomybės sindromo (b. l. 100). Kita vertus, V. K. net ir atlikus teismo psichiatrinę ekspertizę nebuvo diagnozuota lėtinių ar laikinų psichikos sutrikimų, galinčių įtakoti jo gebėjimą suvokti savo veiksmus ar juos tinkamai valdyti. Dėl to teismas pripažįsta, kad V. K. yra pakaltinamas ir būdamas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

V. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagrindo atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Skiriant bausmę kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, V. K. kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. V. K. veikdamas tyčia padarė tris nesunkius nusikaltimus, neteisėtai veikė artimo asmens, t. y. savo tėvo atžvilgiu. V. K. šiuo metu teistas 7 kartus, nusikalto ne tik turėdamas neišnykusi teistumą, bet ir tuo metu jam skirtą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, praeityje baustas administracine tvarka (b. l. 85-87). Kaltininkas oficialiai nevedęs, bet turi vaiką, buvo dirbantis, teisme atsiprašė nukentėjusiojo. Tokių aplinkybių visuma rodo, kad V. K. nors ir gali atgailauti, tačiau linkęs pažeisti teisės normas, jo nusikalstamų veikų padarymas yra dėsningas ir pasirinktas gyvenimo būdas, o ne atsitiktinis elgesys. Įvertinęs tai bei visas reikšmingas aplinkybes siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo teismas skiria V. K. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant pagal baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatas arčiau sankcijos vidurkio.

Subendrindamas paskirtas bausmes teismas taiko dalinio sudėjimo būdą dėl padarytų veikų tapatumo ir prie griežčiausios bausmės prideda kiek didesnę nei minimali bausmės trukmė dalį dėl įvykdytų grasinimų ir pavojingo veikimo ne bet kokio asmens, bet šeimos nario atžvilgiu.

Kaltinamajam tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina kaip nebereikalinga.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa proceso metu pareiškė 65,59 EUR dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 65-66). Civilinis ieškovas teismui pateikė prašymą nagrinėti ieškinį ieškovui nedalyvaujant (b. l. 160). Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos yra įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl nusikalstamų V. K. veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas

nusprendė:

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 145 str. 1 d. (2017 m. gruodžio 5 d. įvykis) ir skirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo;

- 145 str. 1 d. (2017 m. gruodžio 6 d. įvykis) ir skirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo;

- 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu V. K. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė bausmę V. K. skirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti iki 2018 m. rugsėjo 17 d. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį, taip pat sulaikymo laikotarpį nuo 2018 m. sausio 6 d. iki 2018 m. sausio 8 d. (2 dienos).

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.

Iš V. K. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisti 65,59 EUR (šešiasdešimt penkis eurus ir penkiasdešimt devynis eurocentus) turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas