Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės, teisėjų Algirdo Gapučio, Donato Jatužio,

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. V., J. B. įgaliotam atstovui advokatui Vytautui Garlai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Pasvalio m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) Panevėžio mieste, teistas: 1) 2014-06-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 8 p., 72¹ str., 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 10 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti alkoholio, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas artintis prie nukentėjusiųjų, 2) 2015-06-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. l d., 3 d. paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-03 nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies bausmes sudedant ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 10 p. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant pradėti dirbti, nevartoti alkoholio, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikotarpyje nuo 2015-10-07 23.00 val. iki 2015-10-08 01.00 val., savo namo, esančio, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, virtuvėje ir namo kieme, dėl asmeninio pykčio ir nesutarimų, panaudodamas prieš nukentėjusįjį D. V. ilgai trunkantį, intensyvų fizinį smurtą, tai yra metaliniu žarstekliu sudavė ne mažiau kaip 32 smūgius nukentėjusiajam D. V. į galvą ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis kaktoje ir pakaušyje, odos nubrozdinimu kaktoje, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje ir odos nubrozdinimą smakre, muštinę žaizdą dešinės plaštakos išoriniame paviršiuje, odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, poodines kraujosruvas dešinės alkūnės sąnario srityje, dešinio riešo sąnario srityje, dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešinio ir kairio kelių sąnarių srityse, dešinėje ir kairėje blauzdose, dešinės čiurnos sąnario srityje, kraujosruvą pakaušio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, nuo galvos sumušimo, pasireiškusiu muštinėmis kaktos, viršugalvio ir pakaušio žaizdomis, patirdamas ilgalaikes fizines kančias, ne mažiau kaip po dviejų valandų, įvykus išoriniam nukraujavimui nuo galvos sužalojimų mirė, taip tyčia itin žiauriai nužudė D. V..

Kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad yra kaltas dėl D. V. mirties dėl to, kad jam esant sužalotam nesuteikė pagalbos, tačiau jis mirtinai jo nesužalojo, nes žarstekliu jam sudavė smūgius tik į nugarą, rankas, kojas, o į galvą nemušė, kas galėjo suduoti smūgius į galvą, nežino. Jis parodė, kad 2015 m. spalio 7 d. apie 22 val. gatvėje sutiko pažįstamą D. V. ir kartu atėjo į jo namus (duomenys neskelbtini), kur jis vienas gyvena. Namuose abu išgėrė jo atsineštą vieną litrą alaus, po to, abu nuėjo pas jo draugą K., gyvenantį (duomenys neskelbtini) gatvėje išsikviesti telefonu taksi, kad nuvežtų juos iki naktinės parduotuvės dar nusipirkti alaus. Išsikvietę taksi, jie abu nuvažiavo iki naktinės parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur nusipirko du butelius alaus ir sugrįžo į jo namus. Su taksistu atsiskaitė medumi, nes jis pinigų neturėjo. Su D. V. išgėrė vieną butelį alaus ir tada D. pasakė, kad daugiau negers, o jis gėrė ir kitą alaus butelį ir kas buvo toliau negali pasakoti, nenurodydamas priežasčių. Jis pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir sutiko, kad jie būtų paskelbti. Paskelbus jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad jie teisingi, tačiau nurodė, kad jo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nurodyta per daug suduotų D. V. smūgių, jis nesudavė žarstekliu kaip nurodyta 32 smūgių, o galėjo suduoti tik 8 smūgius. Jis parodė, kad prieš įvykį dvi savaitės vartojo alkoholį, tačiau tos dienos įvykius prisimena gerai: D. V. mušė žarstekliu į kojas, rankas, nugarą, nes buvo supykęs ant jo už tai, kad jis nėjo į namus, nepripažįsta, kad žarstekliu sudavė smūgius į galvą. Jis apklausoje ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai nurodė, kad žarstekliu sudavė 10 kartų, iš jų į galvą sudavė 8 kartus, tačiau kodėl taip sakė negali paaiškinti. Jis nurodė, kad pripažino tyrėjai, kad smūgius D. V. sudavė žarstekliu, kad žarsteklį po to įmetė į šulinį ir jis parodymų patikrinimo metu buvo ištrauktas iš šulinio. Pamatęs, kad D. V. nebegyvas, labai išsigando, dabar labai jaudinasi dėl to, kas įvyko. Kai jis išvažiavo pas tėvus į Pasvalį, matė, kad D. V., gulėdamas ant suolo, šalia jo namo, knarkė. Pripažįsta, kad tai nebūtų įvykę, jeigu jis būtų buvęs blaivus.

Ikiteisminio tyrimo metu E. M. parodė, kad 2015-10-07 apie 22.30 val. jis buvo namuose, Amerikos g. 15, Panevėžyje. Atėjęs D. V. atsinešė vieną „bambalį“ alaus, kurį abu išgėrė, po to, taksi automobiliu abu važiavo į naktinę parduotuvę, kur nusipirko dar du „bambalius“ alaus ir jo namuose su Dainiumi gėrė. Išgėrus vieną „bambalį“ alaus, jis dar atidarė antrą, bet D. pasakė, kad daugiau nebegers. Tada jis liepė D.eiti namo, jis tuo metu buvo labai girtas ir kalbėjo labai neaiškiai. Būnant virtuvėje, D. V., keldamasis nuo fotelio, pargriuvo ant grindų. Tada jis paėmęs už striukės jį tempė į lauką, bet D. priešinosi, pagriebė jam už rankovės. Jis liepė paleisti ir ragino jį eiti namo ir D. jo nepaleidus, supykęs pagriebė virtuvėje ant pečiaus kabantį metalinį žarsteklį, kurio skersmuo maždaug 0.7 mm., ilgio apie 60 cm. ir D. žarstekliu sudavė 2-3 kartus per rankas, plaštakas, riešus. Po to, jį ištempė į lauką, jis griuvo ant šono, ar ant nugaros, trenkėsi gal į žemę ir liko gulėti ant betono. Jis užsirakino duris ir jam sėdint virtuvėje, išgirdo kaip D. V. beldė į langą. Jis liepė jam eiti namo, bet jis neklausė. Jis atrakino duris ir D., įėjęs į koridorių, pargriuvo ant batų dėžės, kur buvo du stiklainiai kompoto. Jis matė, kad po jo prisėdimo buvo šlapios grindys ir pagalvojo, kad D. prisišlapino. Tada jį vėl ištempė į lauką. Tą vakarą jis buvo išgėręs alkoholio, bet viską atsimena. Kai D. jau buvo lauke prie lauko durų, jis sugrįžo į virtuvę, pasiėmė tą patį žarsteklį ir išėjęs į lauką sėdinčiam ant suoliuko D. sudavė per rankas, nugarą, galvą. D. gulėjo ant suoliuko, voliojosi. Jis galėjo suduoti žarstekliu dešimt kartų į įvairias kūno vietas. D. V. mušimo metu sakė dejavo „oi, ai". Mušdamas jis matė D. V. kruvinas rankas, jį paliko gulintį prie suoliuko ant žemės. Grįžęs į namus, užsirakino duris, žarsteklį pakabino ant pečiaus, o pats nuėjo gulti. Tai buvo 2015-10-08 01.15 val. Prieš einant miegoti, išskalbė savo batus, ir kelnes, nes jos buvo iškruvintos. Jis girdėjo, kaip kažkas beldžiasi lauke, bet nežiūrėjo. Apie 07 val. išėjęs iš namų, kieme, ant suoliuko, galva toliau nuo durų, ant dešinio šono pamatė gulintį D., keliose vietose buvo kraujo, girdėjo, kad jis knarkia, prie jo arti priėjęs nebuvo. Jis nuvažiavo pas tėvus ir pasakė, kad pas jį namuose lauke ant suoliuko guli žmogus, kuris visą naktį beldėsi pas jį. Į namus grįžo 15.40 val. ir matė savo namo kieme gulintį ant suoliuko D., kuris gulėjo aukštielninkas, galva buvo atlošta, jo veidas buvo pamėlęs. Jis suprato, kad D. negyvas ir tada žarsteklį, kuriuo mušė D., įmetė į savo namo kieme esantį šulinį. Jis paskambino motinai ir prašė ją atvažiuoti, o kai susitiko su tėvais, jiems pasakė, kad kieme guli negyvas žmogus, su kuriuo iš vakaro gėrė. Atvykę tėvai iškvietė policijos pareigūnus (2 t., b.l. 62,63-67).

2016-02-05 apklausoje E. M. patvirtino ankstesnius savo parodymus ir parodė, kad įtarime nurodytų tiek smūgių D. V. nesudavė, jis po sužalojimo gyveno tikrai ilgiau nei dvi valandas, nes ryte nukentėjusį matė gyvą gulintį ant suoliuko. Jis D. sudavė iki 10 smūgių tiek virtuvėje, tiek namo kieme. D. buvo girtas ir griuvinėjo. Jis buvo išgėręs, bet viską prisimena. Kaip mušė D. virtuvėje per rankas, tai D. sakė „oi oi oi" ir jis suprato, kad D. nuo suduotų smūgių skauda. Kai mušė D. kieme, jis (D.) buvo sąmoningas, mano, kad jis jautė skausmą nuo jo suduotų smūgių. K. D. žarstekliu mušė tik per galvą, nugarą, rankas, per galvą mušti nenorėjo, gal kliudė suduodant į nugarą. Kai D. iš virtuvės ištempė į kiemą ir sugrįžo į virtuvę, tai dar pasėdėjo apie 10 minučių, kol surūkė cigaretę ir tada neištvėręs beldimo, išėjo į kiemą. D. buvo pargriuvęs ant batų dėžės, kuri yra medinė, kampuota, be paminkštinimo. Jis labai gailisi, kas įvyko, jis tik norėjo, kad D. išeitų namo. D. mušė tik su žarstekliu, smūgių rankomis ir kojomis nesudavė, nužudyti jo nenorėjo (2 t. b.l. 70, 71-13).

Kaltinamasis E. M. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas, kad D. V. mušė žarstekliu, kurį prieš tai laikė pakabintą prie krosnies, suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas, nurodė, kad galėjo kliūti ir į galvą. Jis parodė šulinį į kurį įmetė žarsteklį ir kuris, panaudojus magnetinį keltuvą, buvo ištrauktas iš šulinio (2 t. b.l. 75-78, 79-88).

Nukentėjusioji J. B. parodė, kad D. V. buvo jos brolis. Jis gyveno mirusios mamos bute (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., niekur nedirbo, pajamų šaltinio neturėjo. Ji palaikė su juo ryšį ir juo rūpinosi, padėdavo jam, nupirkdavo maisto, nupirko jam butą Nemuno gatvėje ir jis ruošėsi į jį įsikelti. Jis piktnaudžiavo alkoholiu, turėjo alkoholinę epilepsiją, prarasdavo sąmonę, kurią greitai atgaudavo, apie jo mirtį sužinojo, kai biznio reikalais buvo išvykusi į Turkiją. Ji palaidojo brolį ir dėl to turėjo išlaidų, kurias sudaro: atvykusius į laidotuves iš Londono giminaičius ji apgyvendino viešbutyje „Pervaža“ ir už apgyvendinimo paslaugas sumokėjo 90 Eur, už maistą giminėms ir svečiams, dalyvavusiems šarvojimo metu išleido 82, 54 Eur, už laidojimo paslaugas pagal UAB „Ramybės takas“ pateiktą sąskaitą sumokėjo 1268 Eur, už žvakes papildomai sumokėjo 20 Eur, už gedulingus pietus UAB “Vakarinė žara“ sumokėjo 402,75 Eur, už kapavietės sutvarkymą po laidotuvių jai reikės išleisti 328,10 Eur pagal paskaičiuotą sąmatą, viso turtinė žala sudaro 2191, 39 Eur. Pripažįsta, jog 1000 Eur turtinės žalos jai atlyginto kaltinamojo motina, todėl sutinka, kad priteistina turtinė žala būtų sumažinta 1000 Eur. Nukentėjusioji J. B. prašo priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą, nes dėl brolio mirties patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, su nužudytuoju broliu palaikė glaudų ryšį, juo rūpinosi, nupirkdavo maisto, nes dėl piktnaudžiavimo alkoholiu jis ne visada savimi pasirūpindavo, dėl to pablogėjo jos sveikata.

Nukentėjusioji J. V. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (179, 2 t.), teismo posėdyje dalyvaujant jos atstovui. Iš ikiteisminio tyrimo apklausos matyti, kad ji yra nužudytojo D. V. sesuo, gyvena užsienyje, broliui padėdavo siųsdama siuntinius. Dėl brolio mirties jai padaryta turtinė ir neturtinė žala. Į brolio laidotuves ji skrido lėktuvu iš Anglijos ir už bilietus sumokėjo 131,56 Eur, 45,01 Eur sumokėjo už kelionę į aerouostą, viso turtinė žala sudaro 176,57 Eur. Ji pareiškime nurodo, kad dėl brolio smurtinės mirties patyrė emocinį skausmą, išgyvenimus, su broliu ją siejo pastovūs ryšiai, kuriuos palaikydavo telefonu bei internetu, būdama ne Lietuvoje jo ilgėjosi, todėl prašo dėl brolio mirties priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą.

Nukentėjusysis A. V. parodė, kad D. V. buvo jo tėvas, tėvai išsituokę 10 metų, nuo 2005 metų jis gyveno su močiute, o 2008 metais su mama išvyko į Londoną, kur gyvena iki šiol. Jis su tėvu susitikdavo retai, tačiau su juo 2-3 kartus į mėnesį kalbėdavo telefonu, anksčiau tėvas yra gyvenęs Airijoje, tai dažnai su juo kalbėdavo, jis tada dirbo ir turėjo pinigų. Į Lietuvą tėvas sugrįžo 2010 metais, jam atvykus vasarą atostogauti į Lietuvą buvo su tėvu susitikęs 2014 metų vasarą ir 2015 metų rugpjūčio mėnesį, daugiau bendravo telefonu, skaipu. Kai jis gyveno pas močiutę, tėvas atvažiuodavo pas jį, pirkdavo maisto. Tėvas piktnaudžiavo alkoholiu, dėl ko išsituokė su motina, buvo epileptikas. Jis nurodo, kad dėl tėvo smurtinės mirties pergyveno, sužinojęs apie jo mirtį, patyrė galvos skausmus, 3 savaites negalėjo užmigti be šviesos. Jis prašo priteisti kelionės išlaidas iš Londono į Lietuvą, kai vyko į tėvo laidotuves 2015 m. spalio 15 d. ir atgal, kurios sudaro 264, 37 Eur, o taip kelionė į šios dienos teismo posėdį ir atgal, kurią sudaro lėktuvo bilietai 103,61 Eur ir 9.60 Eur bilietas iš Vilniaus į Panevėžį autobusu, viso turtinė žala sudaro 377,58 Eur. Dėl tėvo laidotuvių negalėjo dalyvauti svarbiame pokalbyje – interviu, kurio metu jam būtų suteikta galimybė gauti nemokamą mokslą, kuris sudaro 11292,35 Eur bei suteikia darbą metams, už kurį į metus atlyginimas sudaro 11292,35 Eur. Tai būtų suteikę jam galimybę padengti mokslus studijuojant universitete, tačiau dėl laidotuvių, jis tokią galimybę prarado ir dėl to neteko 22584,70 UR pajamų. Dėl to jis turėjo paimti paskolą mokslams universitete, kuri vieniems metams sudaro 14330 UR, todėl už truksiantį 3 metų mokslą jam reikės sumokėti 53939 Eur, prašo kompensuoti 22584,70 Eur, pajamas, kurių neteko dėl tėvo laidotuvių, viso prašo priteisti 22962.28 Eur turtinę žalą. Dėl tėvo mirties jis patyrė emocinį šoką, kelis mėnesius po tėvo mirties jam prasiverždavo verksmas, sapnuodavo košmariškus sapnus, negalėjo susikaupti. Jo patirtas skausmas ir išgyvenimai apsunkino pamokų įsisavinimą. Po tėvo mirties jis patyrė emocinę depresiją, užsidarė, nenorėjo su niekuo bendrauti, kankino galvos skausmai, jam buvo paskirtas gydymas, prašo priteisti 25000 Eur neturtinę žalą.

Liudytojas K. J. parodė, kad kaltinamąjį E. M. pažįsta, su juo bendravo, kartais išgerdavo jo namuose alaus. 2015-10-07 apie 22-23 val., jam būnant namuose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, į jo namus atėjęs E. M. paprašė iškviesti taksi. Jis buvo su kitu vyriškiu. Jis iškvietė taksi ir jie abu išvažiavo.

Liudytojas E. L. parodė, kad 2015-10-07 jis dirbo taksistu UAB „Meidos taksi". Apie 22.00 val. iš dispečerinės gavo iškvietimą nuvažiuoti prie Radastų gatvės 5 namo. Jam nuvykus šiuo adresu, jo laukė du vyriškiai, kurie paprašė nuvežti į naktinę parduotuvę, esančią Kerbedžio - Smėlynės sankryžoje. Vežant juos jokių konfliktų nebuvo. Automobilio priekyje sėdėjo vyriškis, kuris už taksi paslaugas atsilygino medumi. Jis nematė ką vyrai pirko parduotuvėje, po to juos nuvežė prie (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje.

Iš 2015-10-08 apžiūros protokolo matyti, kad prie namo (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, ant medinio suoliuko kurio guli vyriškos lyties lavonas su smurto žymėmis galvoje, šalia įvairiose vietose yra dėmės panašios į kraują (11, b.l. 3-5, 6-23, 24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 384/15(05) konstatuota, kad D. V. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštinėmis kaktos, viršugalvio ir pakaušio žaizdomis, įvykus išoriniam nukraujavimui, į ką nurodo lavono ir histologinio tyrimų metu nustatyta vidaus organų mažakraujystė. D. V. mirtis galėjo įvykti 18-24 val. iki lavono tyrimo pradžios 2015-10-09 08.45 val., ką nurodo stiprus lavoninis sustingimas, II –os lavondėmių stadijos. D. V. lavono tyrimo metu nustatyti šie sužalojimai: a) galvos sumušimas, pasireiškęs muštinėmis žaizdomis kaktoje ir pakaušyje, odos nubrozdinimai kaktoje. Sužalojimai padaryti cilindrinį, bukos briaunos ir sferinių savybių turinčiu kietu buku daiktu, kuo galėjo būti žarsteklis, mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais ir jie buvo D. V. mirties priežastimi, b) muštinė žaizda viršutinėje lūpoje ir odos nubrozdinimas smakre, muštinė žaizda dešinės plaštakos išoriniame paviršiuje ir šie sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai žarstekliu, mažiausiais trimis trauminiais poveikiais, c) odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės sąnario srityje, dešinio riešo sąnario srityje, dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešinio ir kairio kelių sąnarių srityse, dešinėje ir kairėje blauzdose, dešinės čiurnos sąnario srityje, kraujosruva pakaušio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose ir šie sužalojimai susiformavo mažiausiai 22 trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai smūgiuojant žarstekliu, į kojų sritis įspiriant ar panašiai. D. V. lavono tyrimo metu požymių, kurie nurodytų į skirtingą jų padarymo laiką, nenustatyta. Sužalojimai galėjo būti padaryti prieš keletą valandų iki mirties, į ką nurodo histologinio tyrimo metu minkštuosiuose audiniuose iš pakaušio infiltruojančios kraujosruvos be ląstelinės reakcijos, dalies arteriolių spazmas, raumeninių skaidulų paburkimas. D. V. lavono tyrimo metu nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio riešo sąnario srities išoriniame paviršiuje, dešinės ir kairės plaštakų išoriniuose paviršiuose, muštinė žaizda dešinės plaštakos išoriniame paviršiuje galėjo būti padarytos savigynos metu, prisidengiant rankomis. Galimybė D. V. sužalojimus pasidaryti pačiam griūvant yra atmestina - tam prieštarauja sužalojimų lokalizacija, jų pobūdis bei gausumas. D. V. lavono tyrimo metu nebuvo nustatyta su gyvybe nesuderinamų arba lydimų staigaus sąmonės netekimo kūno sužalojimų, todėl tikėtina, kad po padarytų sužalojimų D. V. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus bei gyventi keleto valandų laikotarpį. D. V. lavono kraujyje rasta 2,74 promilės, šlapime rasta 3,89 promilės etilo alkoholio. Gyviesiems asmenims tai atitinka sunkiam girtumo laipsniui (11, b.l. 162-166).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. pM 384/15(05) nurodyta, kad tyrimui pateiktoje Panevėžio ligoninės medicininėje dokumentacijoje 2015-09-21 D. V. nustatytas kūno sužalojimas (odos nubrozdinimas kaktoje) jo mirčiai jokios įtakos neturėjo. D. V. lavono tyrimo metu nustatyta būklė po praeityje buvusios kaukolės ertmės atvėrimo operacijos, histologinio tyrimo metu nustatyti kepenų riebalinės distrofijos požymiai, medicininėje dokumentacijoje nurodoma epilepsijos diagnozė. Visos šios būklės D. V. mirties neįtakojo (11, b.l. 174).

Teismo medicinos specialistas N. R. parodė, kad medicininės apžiūros duomenys duoda pagrindą teigti, kad D. V. į galvą buvo suduota žarstekliu, be to, žarstekliu mažiausia 3 poveikiais padaryti sužalojimai, kurie nurodyti išvados ‚b‘ papunktyje, kategoriškai teigti, kad visi padaryti 32 sužalojimai galėjo būti padaryti žarstekliu negalima. Veiklioji žarsteklio dalis galėjo būti abi pusės. D. V. žalojimo metu galėjo jausti skausmą, suteikus med. pagalbą jis galėjo išgyventi.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje konstatuota, kad ant metalinio žarsteklio kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, gautas nepilnas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. V. DNR profiliu su 99, 9999999999999% tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, E. M. rankų nagų nuokarpose gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su E. M. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe. Ant E. M. sportinių batelių, džinsinių kelnių dėmių ir sutepimų, tinkančių tyrimui, nerasta (lt. b.l. 183-189).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK 87/15(01) konstatuota, kad D. V. muštinių kaktos odos žaizdų Nr. 1, Nr. 3, pakaušio kairės pusės muštinės odos žaizdos Nr. 7 padarymo galimybė tirti pateiktu žarstekliu, kontaktuojant tiesiąja jo dalimi, turinčia nedidelio skersmens (8 mm) cilindrinių savybių traumuojantį paviršių, neatmetama. Odos žaizda Nr. 5 padarymo galimybė tuo pačiu tirti pateiktu žarstekliu, kontaktuojant žarsteklio dalimi, apimančia užapvalinto kampo projekciją, neatmetama. Muštinės dešinės plaštakos odos žaizdos Nr. 9 padarymo galimybė tuo pačiu tirti pateiktu žarstekliu, kontaktuojant riboto ilgio bukos briaunos savybių traumuojantį paviršių turinčiu jo galu, neatmetama. Bent kiek kategoriškesnė išvada negalima, kadangi sutampa tik plačios grupinės priklausomybės ir bendrieji, rūšinės priklausomybės požymiai (1 t. b.l. 193-198).

Iš 2015-10-08 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad E. M. pateikė rūbus ir batus (11, b.l. 102-103), kurie 2016-02-05 apžiūrėti, ant pateiktų striukės, marškinėlių, kelnių, batų jokių ištepimų nematyti (11, b.l. 154-156, 157-159).

Iš 2015-11-12 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad pateikti D. V. drabužiai ir avalynė - rusvos spalvos megztinis, juodos spalvos marškinėliai, juodos spalvos palaidinė, juodos spalvos sportinės kelnės, tamsiai pilkos spalvos golfas, balti marškinėliai trumpomis rankovėmis, juodos spalvos apatinės kelnaitės, baltos spalvos kojinės, juodos spalvos sportiniai bateliai (1 t. b.l. 113-114), kurie 2016-02-04 apžiūrėti ir nustatyta, kad ant sportinių batelių rasti netaisyklingi rusvos spalvos sudžiūvę ištepimai, panašūs į kraują, kojinės sustirusios su rudos spalvos skysčiu, kuris panašus į kraują, sportiniai marškinėliai - su dideliu rusvos spalvos ištepimu, kuris panašus į kraują, sportinio švarkelio priekinėje dalyje, prie apykaklės, kaklo ir krūtinės srityje yra daug sudžiūvusio, trupančio kraujo, džemperis ties apykakle, sustiręs nuo sukrešėjusio kraujo, sportinio švarkelio vidinėje pusėje prie apykaklės krašto yra sudžiūvusio, trupančio kraujo, megztinio kaklo, apykaklės sritis yra su rudos spalvos ištepimais, panašiais į kraują (1 t. b.l. 147-149, 150-153).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2015-10-08 17 val. Panevėžio m. Amerikos gatvėje, namo Nr.15, kuriame gyvena kaltinamasis E. M., kieme, ant medinio suoliuko, prie įėjimo durų, rastas gulintis ant nugaros D. V. lavonas su smurto žymėmis galvoje, o prie suoliuko, ties lavono galva, ant laiptų, plytelių rasta daugybė rausvų įvairios formos dėmių panašių į kraują. Specialistas nustatė, kad D. V. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštinėmis kaktos, viršugalvio ir pakaušio žaizdomis, įvykus išoriniam nukraujavimui. D. V. mirtis galėjo įvykti 18-24 val. iki lavono tyrimo pradžios 2015-10-09 08.45 val. Lavono tyrimo metu nustatyta sužalojimai galvoje, pasireiškiantys muštinėmis žaizdomis kaktoje ir pakaušyje, odos nubrozdinimai kaktoje ir jie padaryti cilindrinį, bukos briaunos ir sferinių savybių turinčiu kietu buku daiktu, kuo galėjo būti žarsteklis, mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Be to, nustatyta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje ir odos nubrozdinimas smakre, muštinė žaizda dešinės plaštakos išoriniame paviršiuje, padaryti kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai žarstekliu, mažiausiais trimis trauminiais poveikiais, o odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės sąnario srityje, dešinio riešo sąnario srityje, dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešinio ir kairio kelių sąnarių srityse, dešinėje ir kairėje blauzdose, dešinės čiurnos sąnario srityje, kraujosruva pakaušio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose padaryti mažiausiai 22 trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai smūgiuojant žarstekliu, į kojų sritis įspiriant ar panašiai (b.l.162-166, 1 t.). E. M. pripažino, kad 2015-10-07 nuo 23 val. jo namuose girtaujant su D. V., kilo konfliktas dėl to, kad jis atsisakė gerti dar vieną butelį alaus, atsisakė eiti į namus, pargriuvęs koridoriuje sudaužė stiklainį, o išvilkus jį į lauką, beldė jam į langą. Teisme E. M. pripažino, kad mušė D. V. žarstekliu, kurį turėjo namuose, suduodamas jam smūgius žarstekliu į kojas, rankas, nugarą, tačiau tvirtino, kad smūgių į galvą nesudavė, be to, sudavė mažiau smūgių nei nurodyta kaltinime, viso galėjo suduoti apie 10 smūgių, o kitus sužalojimus D. V. galėjo patirti griūdamas ant grindinio, nes buvo labai girtas. E. M. parodė, kad žarsteklį po įvykio įmetė į šulinį, kuris jo parodymų patikrinimo vietoje metu buvo ištrauktas iš šulinio (b.l.88,2 t.). Nors E. M. nurodo, kad smūgių žarstekliu D. V. į galvą nesudavė, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl tai pripažino ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 62,63-67). Jo parodymus, kad D. V. dalį sužalojimų galėjo patirti griūdamas, paneigia specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad galimybė D. V. sužalojimus pasidaryti pačiam griūvant yra atmestina, nes tam prieštarauja sužalojimų lokalizacija, jų pobūdis bei gausumas. Tokiu būdu neginčijamai nustatyta, kad D. V. 2015-10-07 maždaug nuo 22 val., buvo E. M. namuose, liudytojas, K. J. patvirtino, kad kaltinamasis su kitu vyriškiu buvo atėjęs į jo namus Radastų 5 ir prašė iškviesti taksi, liudytojas E. L. taksi vairuotojas patvirtino, kad kaltinamąjį su kitu vyriškiu naktį vežė į gėrimų parduotuvę, tokiu būdu nustatyta, kad su D. V. iki jo mirties buvo tik E. M.. Nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent kaltinamasis nužudė D. V., suduodamas jam smūgius žarstekliu į galvą ir kitas kūno vietas. Šie faktiniai duomenys sutampa, jie laikytini įrodymais, kurie kategoriškai patvirtina E. M. kaltę padarius šį nusikaltimą. E. M. parodymai, kad jis nesudavė smūgių D. V. žarstekliu į galvą vertinami kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant palengvinti savo padėtį, juos paneigia bylos įrodymų visuma ir teisėjų kolegija juos atmeta.

Specialistas nustatė, jog D. V. betarpiškai prieš jo mirtį buvo suduota ne mažiau kaip 32 smūgiai į įvairias kūno vietas – galvą, liemenį, kojas, rankas, tame tarpe – ne mažiau 7 smūgiai į gyvybiškai svarbią vietą – galvą, dėl ko įvyko jo mirtis. Daugybiniai D. V. kūno sužalojimai leidžia tvirtinti, kad prieš mirtį jis juto didžiulį skausmą, kurį gal kiek galėjo malšinti išgertas alkoholis. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis mušė D. V. metaliniu žarstekliu lauke, po to, jį paliko ir užsirakinęs duris, sugrįžo į namus, išsiplovė drabužius ir nuėjo miegoti. Ryte 7 val. kaltinamajam išėjus iš namų, D. V., gulėdamas ant suolo knarkė, tačiau jis nepasidomėjęs D. V. sveikata ir nepabandęs suteikti jam pagalbos ar pagalbą iškviesti, išvyko pas tėvus ir sugrįžęs apie 15.40 val. rado D. V. mirusį. Tai rodo itin cinišką jo požiūrį ir patvirtina žiaurų jo elgesį su D. V. su kuriuo iki konflikto girtavo. Įvertinus didžiulį kiekį D. V. suduotų smūgių, kas neabejotinai sukėlė jam didelį fizinį skausmą; po suduotų smūgių jis buvo paliktas sumuštas lauke visą naktį, todėl, teisėjų kolegija pripažįsta, kad kaltinamasis D. V. nužudė itin žiauriai ir jo veika teisingai kvalifikuota kaip nužudymas itin žiauriai ir jo veika atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. E. M. D. V. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia, t.y. suduodamas jam smūgius į gyvybiškai svarbią vietą - galvą ir kitas kūno vietas daugybę smūgių ir padarydamas daugybinius sužalojimus įvairiose kūno vietose, nors ir būdamas pakankamai girtas, neabejotinai suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl to D. V. gali mirti, ir nors tokių pasekmių jis nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Įrodymų, kad kaltinamasis, veikdamas kryptingai ir sąmoningai siekė D. V. mirties, t.y. , kad veikė tiesiogine tyčia, byloje nėra.

Nukentėjusieji A. V., J. B., J. V. dėl D. V. nužudymo pareiškė civilinius ieškinius, prašydami priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais šiuo atveju neįmanoma, todėl teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiųjų neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

A. V. prašo dėl tėvo mirties priteisti 22962,28 Eur turtinę žalą, kurią sudaro: 377,58 Eur kelionės išlaidos iš jo gyvenamosios vietos Anglijoje į tėvo laidotuves bei teisiamąjį posėdį, 22584,70 Eur negautas pajamas, kurias būtų turėjęs galimybę gauti kaip nemokamą mokslą ir atlyginimą už metus, jeigu būtų dalyvavęs pokalbyje interviu tėvo laidotuvių metu; netekęs galimybės gauti nemokamą mokslą, jis turėjo imti paskolą, kuri 3 metams sudaro 53939 Eur. Be to, už patirtus dvasinius pergyvenimus dėl tėvo mirties, prašo priteisti 25 000 Eur neturtinę žalą. A. V. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Nukentėjusysis A. V. kaip sūnus, vykdamas į tėvo laidotuves iš Anglijos į Lietuvą, o taip pat į teismo posėdį, pirko bilietus ir viso dėl to turėjo 377,58 Eur išlaidų, kurias patvirtina pateikti dokumentai, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį, pripažįsta, kad sūnui tėvo netikėta, smurtinė mirtis sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus. A. V. parodymais nustatyta, kad prieš mirtį daugiau kaip 10 metų jis kartu su tėvu negyveno, o dėl tėvo girtavimo jų santykiai nebuvo artimi, nuo 2014 metų buvo susitikęs su tėvu tik 2 kartus, jis neteikė jam būtino išlaikymo, dažniau ryšį palaikė telefonu, todėl pripažintina, kad nukentėjusiojo A. V. ir žuvusiojo jo tėvo santykiai nebuvo pagrįsti nuolatiniu abipusiu rūpesčiu ir palaikymu, o nukentėjusiojo civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti grįstas daugiau bendro pobūdžio teiginiais. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, sprendžia, kad A. V. neįrodė savo labai artimų santykių su tėvu, dėl kurių nutraukimo jis būtų patyręs tokio dydžio neturtinę žalą, kurią nurodė ieškinyje, todėl jam iš kaltinamojo E. M. priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 10000 Eur. A. V. ieškinys dėl negautų pajamų, kurias turėjo galimybę gauti nuėjus į pokalbį – interviu ir į kurį nenuėjo dėl tėvo laidotuvių yra tikimybinio pobūdžio, nepagrįstas konkrečiais duomenimis, kad jos po pokalbio būtų suteiktos, todėl nepripažinus šių negautų pajamų realiomis, šioje dalyje nukentėjusiojo A. V. civilinys ieškinys dėl 22584, 70 Eur priteisimo, atmestinas.

Nukentėjusioji J. B. prašo dėl brolio mirties priteisti iš kaltinamojo 2191,39 Eur turtinę žalą ir 10000 Eur neturtinę žalą. Nustatyta, kad nukentėjusioji J. B. laidojo nužudytą brolį D. V. ir turėjo patyrė 1773,29 Eur išlaidų, kurias patvirtina pateikti čekiai, kvitai, pateikta UAB „Ramybės takas“ sąskaita faktūra (b.l.190-195,2 t.), šios išlaidos yra realios, atitinka protingumo kriterijus, todėl priteistinos. Nukentėjusioji J. B. pateikė UAB „Granida“ paskaičiuotą sąmatą (b.l.197,2 t.) iš kurios matyti, kad palaidojus D. V. į tėvų kapavietę, jos sutvarkymui reikės 328, 10 Eur, šios išlaidos yra būtinos, realios, todėl priteistinos. J. B. patvirtino, kad iš kaltinamojo motinos turtinės žalos atlyginimui gavo 1000 Eur, todėl jos prašoma priteisti turtinė žala mažintina 1000 Eur. J. B. pateikė PVM sąskaitą faktūrą iš kurios matyti, kad 2015-10-16 dviems asmenims buvo apmokėta už viešbučio paslaugas. J. B. paaiškino, kad tai buvo apmokėta už atvykusių dviejų asmenų į brolio laidotuves apgyvendinimą, tačiau šios išlaidos, nesusijusios su D. V. laidojimu, nėra būtinos, todėl nepriteistinos.

Neabejotina, kad J. B. ir J. V. dėl brolio smurtinės mirties patyrė dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jų santykiai nebuvo labai artimi, nes jie gyveno atskirai, J. B. gyvendama tame pačiame mieste su žuvusiu broliu rūpinosi juo, pirkdama būtiniausius reikmenis, J. V., gyvendama Anglijoje palaikė su juo ryšį telefonu, siuntė jam būtinus pragyvenimui reikmenis, dėl D. V. girtavimo jų santykiai nebuvo pagrįsti nuolatiniu abipusiu rūpesčiu ir palaikymu, o abiejų nukentėjusiųjų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti grįstas bendro pobūdžio teiginiais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, J. B. ir J. V. neįrodė savo labai artimų ir glaudžių santykių su broliu, dėl kurių nutraukimo jos būtų patyrę tokio dydžio neturtinę žalą, kurią nurodė ieškinyje, todėl joms iš kaltinamojo E. M. priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas, priteisiant po 5 000 Eur neturtinės žalos kiekvienai. Nukentėjusioji J. V. prašo priteisti 176,57 Eur turtinę žalą, patirtą pirkus bilietus, vykstant į brolio laidotuves iš Anglijos, jų dydį patvirtina pateikti dokumentai, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo E. M..

Teisėjų kolegija, skirdama E. M. bausmę, vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 61 str. numatytas bausmių skyrimo nuostatas.

E. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

E. M. padarė tyčinį baigtą, labai sunkų nusikaltimą (BPK 11 str. 6 d.), nusikalstamos veikos metu atsiradę padariniai negrįžtami, esant šį nusikaltimą kvalifikuojančiai aplinkybei - itin žiauriai, nusikalto būdamas du kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, bausmės vykdymo atidėjimo metu, 23 kartus baustas administracine tvarka (b.l.21-35,2 t.), specialisto išvada nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (b.l.3,2 t.), todėl jis yra pavojingas visuomenei ir bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam laisvės atėmimo bausmę, nežymiai viršijant baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Kaltinamojo tėvai atlygino nukentėjusiajai J. B. 1000 Eur padarytos žalos, E. M. nusikalto, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies sudedant.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-302 str., 303 str. 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti E. M. kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nuteisti jį laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 2 d. šią bausmę subendrinus su 2015-06-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies sudedant, paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016 m. gegužės 10 dienos. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2015-10-08 iki 2016-05-10. E. M. kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš E. M.: A. V. 377,58 Eur turtinės ir 10000 (dešimt tūkstančių) Eur neturtinės žalos, J. B. priteisti 1101, 39 Eur turtinės ir 5000 (penkis tūkstančius) Eur neturtinės žalos, J. V. priteisti 176, 57 Eur turtinės ir 5000 (penkis tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktinius įrodymus – žarsteklį, kaip nusikalstamos veikos įrankį sunaikinti, 5 biologinius pavyzdžius vokuose, E. M. rankų nuoplovas 2 vokuose, cigaretę, suolo nuolaužos dalį, dėžę su 2 plastmasiniais buteliais, voką su E. M. rankų nagų nuokarpomis vokuose, lyginamuosius seilių DNR pavyzdžius, voką su D. V. plaukų pavyzdžiais, nagais ir panagių turiniu, žalių dažų gabalėliais iš galvos, dėžę su D. V. drabužiais ir avalyne, kaip beverčius, sunaikinti.

E. M. kelnes ir batus, saugomus Panevėžio AVPK daiktų saugykloje, gražinti E. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o kaltinamajam E. M. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą šiame teisme.