- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- 2A-136-1092/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07235-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Aurimas Brazdeikis, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- I. A.
- Ieškovas
- A. T. J.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vilijos Valantienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. J. ieškinį atsakovui I. A. dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – D. J., A. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. T. J. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui I. A. (toliau – ir atsakovas) nuosavybės teise priklausančią 1/16 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), esančių (duomenys neskelbtini), pripažįstant šio turto 1/16 dalį ieškovės nuosavybe ir iš ieškovės atsakovui priteisiant 10 687,50 Eur kompensaciją; 2) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui nuosavybės teise priklausančią 1/16 dalį automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), pripažįstant šio turto dalį ieškovės nuosavybe, neišmokant piniginės kompensacijos atsakovui už priklausančios automobilio bendros nuosavybės dalį; 3) priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:
1.1. (duomenys neskelbtini). mirė ieškovės sutuoktinis ir atsakovo ir trečiųjų asmenų tėvas A. J. (toliau – ir palikėjas). Palikėjui priklausantį turtą pagal testamentą ir pagal įstatymą priėmė tretieji asmenys ir atsakovas, taip pat ieškovė kaip sutuoktinė.
1.2. Patvirtintos ir paveldėtos palikimą sudarančio Žemės sklypo ir Namo dalys buvo registruotos viešajame registre: ieškovės vardu registruota ½ dalis, atsakovo – 1/16, trečiųjų asmenų vardu – po 7/32 dalys.
1.3. Atsakovas nuo pat paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo išdavimo dienos Žemės sklypu ir Namu faktiškai nesinaudojo ir šią dieną nesinaudoja. Atsakovas neprisidėjo prie turto išlaikymo nei materialiai, nei darbais. Atsakovui 2022 m. rugpjūčio 16 d. registruotu paštu buvo išsiųstas pasiūlymas nupirkti iš jo priklausančią 1/16 Žemės sklypo ir Namo dalį už 10 600 Eur. Kompensacija buvo apskaičiuota pagal Žemės sklypo ir Namo 2022 m. liepos 20 d. vertinimo ataskaitą Nr. B202V/2022, tačiau atsakovas nesutiko su pasiūlyta kaina ir pageidavo 22 000 Eur. Ieškovės vertinimu, atsakovas neprieštarauja savo turimos namų valdos dalies atidalijimui iš bendros nuosavybės su ieškove ir trečiaisiais asmenimis, kaip bendraturčiais, tačiau nesutinka su jo atidalijamos dalies pinigine verte.
1.4. Žemės sklypo ir Namo padalyti natūra nėra galimybės. Teisingiausia būtų atsakovui priklausančią 1/16 dalį palikti ieškovei, o atsakovui išmokėti piniginę kompensaciją.
1.5. Palikėjas paliko atsakovui ir 1/16 dalį Automobilio, tačiau šiuo metu Automobilis yra praradęs savo prekinę vertę, pavirtęs į metalo laužą, kurį būtina utilizuoti, tačiau be atsakovo, kaip bendraturčio, sutikimo to padaryti neįmanoma. Teisingiausia būtų atsakovui priklausančią Automobilio dalį pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe be piniginės kompensacijos išmokėjimo, nes Automobilis yra bevertis.
Atsiliepimas
2. Trečiasis asmuo D. J. atsiliepimu į ieškovės ieškinį su ieškiniu sutiko.
3. Atsakovas I. A. atsiliepimu į ieškovės ieškinį su ieškiniu nesutiko ir nurodė savo reikalavimus: 1) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui nuosavybės teise priklausančią 1/16 dalį Žemės sklypo, Namo ir Automobilio, pripažįstant šio turto 1/16 dalį ieškovės nuosavybe ir iš ieškovės atsakovui priteisti 28 640,25 Eur (21 034,85 Eur kompensacija už nekilnojamąjį turtą, 150 Eur už automobilį, 7 455,94 Eur kompensaciją (nuomos mokestis) už negalėjimą naudotis nekilnojamojo turto dalimi; 2) priteisti atsakovui iš ieškovės 32,71 Eur komunalinių atliekų išlaidas. Teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartimi atsakovo atsiliepimas į ieškinį buvo priimtas, tačiau atsisakyta priimti atsiliepime į ieškinį suformuluotus reikalavimus dėl 7 455,94 Eur kompensacijos (nuomos mokesčio) ir 32,71 Eur komunalinių atliekų išlaidų priteisimo.
4. Pagrindiniai atsakovo atsiliepimo į ieškinį argumentai:
4.1. Paveldėjimas vyko pagal antstolio M. D. turto apyrašą, kadangi atsakovas tuo metu buvo nepilnametis, jo interesams atstovavo jo motina I. A.. Tiek ieškovė, tiek tretieji asmenys visą laiką buvo ir yra priešiškai nusiteikę atsakovo atžvilgiu. Atsakovas iki šiol nedisponuoja jokiu paveldėtu turtu ir neturi savo vardu registruoto jokio kito nuosavybės turto (išskyrus paveldėto pagal įstatymą).
4.2. Būdamas nepilnamečiu, atsakovas neturėjo teisės vairuoti ir eksploatuoti paveldėto Automobilio. Nuo palikėjo mirties šešis mėnesius Automobilis galėjo būti eksploatuojamas ir buvo techniškai tvarkingas, tačiau šiuo metu Automobilis dėl ieškovės bei trečiųjų asmenų neatsakingumo yra techniškai netvarkingas ir negalima jo eksploatuoti.
4.3. 2019 m. vasarą pirmą kartą susitiko ir susipažino su ieškove ir vienu iš trečiųjų asmenų. Buvo bandyta susitarti dėl jo turto dalies išpirkimo, tačiau nei ieškovė, nei A. J. nesutiko nei su turto valdymo pasiūlymais, nei su atsakovo siūloma jam priklausančio turto dalies išpirkimo kaina.
4.4. Atsakovo siūloma kaina yra 21 034,85 Eur už Žemės sklypo ir Namo dalį, kuri grindžiama dabartinėmis rinkos kainomis (viešais Aruodas.lt duomenimis apie Vilniuje parduodamo panašaus turto kainas), o už automobilį jo siūloma kompensacija sudaro 150 Eur.
I. P. instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir, be kita ko: atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui nuosavybės teise priklausančią 1/16 dalį Žemės sklypo ir Namo, pripažįstant šio turto 1/16 dalį ieškovės nuosavybe ir iš ieškovės atsakovui priteisiant 10 687,50 Eur kompensaciją; atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui nuosavybės teise priklausančią 1/16 dalį Automobilio, pripažįstant šio turto dalį ieškovės nuosavybe, neišmokant piniginės kompensacijos atsakovui už priklausančios Automobilio bendros nuosavybės dalį; priteisė ieškovei iš atsakovo 946 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovo 46,48 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
5.1. Teismas nustatė, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad bendrąja daline nuosavybe turimo turto atidalyti atsakovui natūra nėra įmanoma, nes nebūtų galimas racionalus tokio atidalyto turto naudojimas pagal jo paskirtį (dėl pakankamai nedidelės atsakovo valdomos ginčo turto dalies), būtų padaryta neproporcinga žala turtui (šalims, tikėtina, būtų apsunkinta galimybė bendrai naudotis jiems priklausančiu turtu), be to, tai reikalautų nepagrįstai didelių investicijų. Abi šalys sutiko, jog racionaliausias būdas būtų atidalyti atsakovui priklausančio turto dalį ją priteisiant ieškovei, o iš pastarosios priteisiant atsakovui protingo dydžio kompensaciją.
5.2. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė prašomos nustatyti kompensacijos dydį (10 687,50 Eur) apskaičiavo remdamasi namų valdos 2022 m. liepos 20 d. vertinimo ataskaita. Atsakovas su šios kompensacijos dydžiu nesutiko, pateikė savo skaičiavimus, pagal kuriuos kompensacijos dydis už namų valdą turėtų būti 21 034,85 Eur, kuri iš esmės grindžiama viešais Aruodas.lt duomenimis apie Vilniuje parduodamo panašaus turto kainas.
5.3. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir jų pateiktus rašytinius įrodymus, nusprendė, kad ieškovės pasiūlytas kompensacijos dydis yra racionalesnis ir teisingesnis, kadangi visos namų valdos vertė (171 000 Eur) apskaičiuota pagal 2022 m. liepos 20 d. vertinimo ataskaitą, t. y. atliekant individualų minėto turto vertinimą, kuris, teismo vertinimu, yra gerokai tikslesnis nei tokia vertė, nustatoma remiantis tik viešais Aruodas.lt duomenimis apie Vilniuje parduodamo panašaus turto kainas (kaip kad įrodinėjo atsakovas). Teismas pažymėjo, kad vieši duomenys apie vidutinę turto rinkos vertę yra paremti masinio turto vertinimo būdu, t. y. ją apskaičiuojant imama ne konkretaus turto vertė, bet vidutinė objektų vertė, neatsižvelgiant į individualias turto savybes, tuo tarpu atliekant individualų vertinimą tiksliau įvertinamas konkretus turtas, jo savybės, vieta, būklė ir kitos aplinkybės. Teismas taip pat pritarė ieškovės pozicijai, kad atsakovas nenuginčijo (ir net neginčijo) ieškovės pateiktos ataskaitos teisingumo.
5.4. Teismas neturėjo pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad Automobilio vertė turėtų būti nustatoma pagal 2016 m. kainas, t. y. kai atsirado palikimas. Pažymėjo, jog pagal kasacinio teismo išaiškinimus atidalijamo turto rinkos vertė nustatytina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu. Atitinkamai teismas laikė, kad šiuo metu Automobilis iš esmės yra bevertis (to neginčijo ir pats atsakovas); net ir gavus tam tikrą sumą jį perdavus metalo laužui (utilizavus), ji, labiausiai tikėtina, tik padengtų Automobilio transportavimo į metalo laužo supirktuvę išlaidas. Be to, nors atsakovas, be kita ko, įrodinėjo, kad ieškovė su trečiaisiais asmenimis privedė prie dabartinės Automobilio būklės (jis tapo bevertis), tačiau, teismo vertinimu, šios pozicijos neįrodė, apsiribodamas tik savo deklaratyviais teiginiais. Kita vertus, iš „Regitros“ išrašo matyti, kad Automobilio pirma registracijos data yra 1998 m., t. y. Automobiliui yra apie 25 m., todėl, teismo vertinimu, jis galėjo nusidėvėti savaime.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas I. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant atsakovo reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
6.1. Teismas ignoravo ir neteisingai interpretavo atsakovo pateiktus įrodymus dėl nekilnojamojo turto kainos, kurie buvo pateikti teismo posėdžio metu rugpjūčio l d. Atsakovas pateikė įrodymus, jog nėra tokių parduodamų namų, liepos 31 d. duomenimis, už tokią kainą, kuri yra nurodyta ieškovės turto vertinimo ataskaitoje. Atsakovo pateikti duomenys yra iš Aruodas.It – populiariausio Lietuvoje nekilnojamo turto interneto puslapio.
Atsiliepimas
6.2. Atsakovo pateikti įrodymai skundžiamame sprendime yra ignoruoti, nurodant, jog atsakovas nenuginčijo turto vertinimo ataskaitos. Tačiau atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nesutiko su turto vertinimo ataskaita. Teismas neatsižvelgė į turto vertinimo ataskaitos nuostatus, jog turto vertinimo ataskaita pateikia nekilnojamo turto kainą konkrečią dieną ir galioja trumpą laiką. Minima turto vertinimo ataskaita yra 2022 metų liepos 20 d.
6.3. Atsakovas neturi prieigos prie nekilnojamojo turto, t. y. raktų, kurie buvo ieškovės ir trečiųjų asmenų prašyti, tačiau iki šiol nėra išduoti. Dėl to atsakovas negali turtu disponuoti, jo valdyti ir naudotis. Atsakovui nebuvo teikiamos jokios ataskaitos apie turto valdymą, išlaikymą ir disponavimą.
6.4. Dėl Automobilio priteisimo sumos buvo vadovautasi ieškovės pateiktu žodiniu argumentu, jog tikėtina, kad transportavimo išlaidos bus tolygios šio automobilio perdavimui metalo laužui. Argumentas niekuo nebuvo pagrįstas ir ignoruotas argumentas apie negalėjimą disponuoti nekilnojamu turtu dėl neturėjimo prieigos, kurios nedavė ieškovė ir tretieji asmenys. Teismas neatkreipė dėmesio, jog paveldėjimas vyko pagal antstolio M. D. apyrašą, kuriame Automobilis turėjo vertę, tačiau teismas traktavo transporto priemonę praradusia verte.
6.5. Teismas nepaskyrė tikslesniam kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertinimui išsiaiškinti teismo ekspertizės.
7. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė A. T. J. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
7.1. Atsakovas tinkamai nesuformulavo savo apeliacinio skundo reikalavimų.
7.2. Kaip teisingai pažymėjo teismas, 2022 m. liepos 20 d. turto vertinimo ataskaita yra suformuluota atliekant individualų turto vertinimą, kuris yra tikslesnis nei tokio turto vertės nustatymas remiantis viešais Aruodas.lt duomenimis apie Vilniaus mieste parduodamo panašaus turto kainas. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, parengta turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga, kol ji nėra nuginčyta. Atsakovas nepateikė jokių 2022 m. liepos 20 d. turto vertinimo ataskaitą galinčių nuginčyti duomenų.
7.3. Teismas teisingai pažymėjo, kad Automobilio vertė turi būti nustatyta ne palikimo atsiradimo metu, bet bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo metu. Ieškovė prie ieškinio buvo pridėjusi nuotraukas, iš kurių matyti, kad Automobilis yra netinkamas eksploatuoti ir jį naudoti pagal tiesioginę paskirtį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atidalijo turto dalį iš bendros dalinės nuosavybės ir priteisė už ją kompensaciją, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl kompensacijos dydžio
11. Atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui nuosavybės teise priklausančią 1/16 dalį Žemės sklypo, Namo ir Automobilio, pripažįstant šio turto dalį ieškovės nuosavybe. Todėl teisėjų kolegija dėl šios skundžiamo sprendimo dalies plačiau nepasisako.
12. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas iš ieškovės (ne)priteisė kompensaciją už jai atitekusią atsakovui priklausančią turto dalį, teigdamas, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė dalytinos turto dalies vertę, dėl to buvo priteista neteisinga kompensacija. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė priteistiną kompensacijos dydį.
13. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, tais atvejais, kai bendroji dalinė nuosavybė atidalijama bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).
14. Šioje byloje ieškovė prašė priteisti iš jos 10 687,50 Eur kompensaciją atsakovui, kuri buvo apskaičiuota pagal Žemės sklypo ir Namo 2022 m. liepos 20 d. vertinimo ataskaitą Nr. B202V/2022. Atsakovas su ieškovės prašomu priteisti kompensacijos dydžiu nesutiko, nurodydamas, kad kompensaciją už jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį turėtų sudaryti 21 034,85 Eur suma. Šiai sumai pagrįsti atsakovas pateikė duomenis apie Vilniuje parduodamo turto kainas iš interneto portalo Aruodas.lt.
15. CPK 178 straipsnyje yra įtvirtinta ne teismo, bet šalių našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Be to, teisėjas, konstatuodamas, kad tam tikros bylai reikšmingos aplinkybės yra įrodytos, privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones dėl nurodytų aplinkybių, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Kitaip tariant, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).
16. Nors atsakovas teigia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas ignoravo ir neteisingai interpretavo atsakovo pateiktus įrodymus dėl nekilnojamojo turto kainos, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiai atsakovo nuomonei. Pirmosios instancijos teismas, lygindamas ieškovės pateiktą turto vertinimo ataskaitą su atsakovo pateiktais duomenimis iš interneto puslapio Aruodas.lt, konstatavo, kad ieškovės pasiūlytas kompensacijos dydis yra racionalesnis ir teisingesnis, kadangi Žemės sklypo ir Namo vertė apskaičiuota pagal 2022 m. liepos 20 d. vertinimo ataskaitą, t. y. atliekant individualų minėto turto vertinimą, kuris, teismo vertinimu, yra gerokai tikslesnis nei tokia vertė nustatoma remiantis tik viešais Aruodas.lt duomenimis apie Vilniuje parduodamo turto kainas. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Pirma, 2022 m. liepos 20 d. vertinimo ataskaita parengta pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, ją parengė turto vertinimo kvalifikaciją turintis profesionalus turto vertintojas, taikydamas oficialiai pripažintas turto vertinimo metodikas. Antra, nors atsakovas iš interneto svetainės Aruodas.lt gautais duomenimis siekia pagrįsti, kad panašaus Vilniuje parduodamo turto kaina yra didesnė nei ieškovės pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje, vis dėlto, Aruodas.lt turto kaina, teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, yra nustatyta tik pagal parduodamo nekilnojamojo turto skelbimų kainas. Tokios interneto svetainėje Aruodas.lt nurodytos nekilnojamojo turto kainos nereiškia galutinių kainų, už kurias faktiškai yra parduodamas atitinkamas nekilnojamasis turtas, o tik yra nekilnojamojo turto pardavėjų pageidaujamos gauti kainos. Tokie atsakovo pateikti duomenys iš Aruodas.lt interneto svetainės nėra oficialus pagal pripažintas metodikas atliktas turto vertinimas, savo patikimumu ir įrodomąja verte šie duomenys neprilygsta ir nepaneigia ieškovės pateiktos turto vertinimo ataskaitos teisingumo. Be to, atsakovo į bylą pateiktuose skelbimuose nebuvo parduodami gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) soduose, kuriuose yra Namas ir Žemės sklypas, o aplinkybė, kad atsakovas pagal jo paties pasirinktus ir įvestus kriterijus Aruodas.lt svetainėje nerado gyvenamųjų namų, kurių kaina būtų artima 2022 m. liepos 20 d. vertinimo ataskaitoje nustatytai kainai, pardavimo skelbimų, neįrodo, kad reali ginčo turto vertė yra didesnė nei nurodyta turto vertinimo ataskaitoje. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ne atsakovo pateiktais duomenimis iš šios interneto svetainės, bet ieškovės pateikta individualia Žemės sklypo ir Namo vertinimo ataskaita.
17. Atsakovas taip pat kėlė klausimą dėl minėto nekilnojamojo turto vertės pokyčio nuo ieškovės pateiktos turto vertinimo ataskaitos atlikimo 2022 m. liepos 20 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo. Tačiau atsakovas jokių kitų šiuos argumentus galinčių pagrįsti įrodymų, be minėtų duomenų iš interneto svetainės Aruodas.lt, nepateikė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas neteikė prašymo pirmosios instancijos teismui skirti teismo ekspertizę Žemės sklypo ir Namo turto vertei nustatyti, nepateikė atsakovo iniciatyva atlikto turto vertinimo ataskaitos. Prašymo skirti teismo ekspertizę ir (ar) atskiro turto vertinimo ataskaitos atsakovas neteikė ir su apeliaciniu skundu. Priešingai nei nurodo atsakovas, tokios pareigos skirti teismo ekspertizę savo iniciatyva šioje civilinių bylų kategorijoje pirmosios instancijos teismas neturėjo. Dėl minėtų priežasčių teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ieškovės pateikta 2022 m. liepos 20 d. turto vertinimo ataskaita ir jos pagrindu apskaičiuotu atsakovui priteistinos kompensacijos dydžiu. Abstraktūs ir patikimais įrodymais nepagrįsti atsakovo teiginiai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Žemės sklypo ir Namo vertė pirmosios instancijos teismui priimant ginčijamą sprendimą buvo didesnė nei nurodyta 2022 m. liepos 20 d. turto vertinimo ataskaitoje. Juolab kad iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad Žemės sklypo ir Namo viešai skelbiama vidutinė rinkos vertė 2024 m. sausio 1 d. siekė 160 700 Eur (žr. https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj), t. y. ji yra net mažesnė nei ieškovės pateiktoje 2022 m. liepos 20 d. vertinimo ataskaitoje nurodyta turto vertė.
18. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta anksčiau šiame procesiniame sprendime, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir kitaip vertino atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, nei tikėjosi atsakovas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
19. Atsakovas taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti Automobilį beverčiu ir neišmokėti piniginės kompensacijos atsakovui už priklausančios Automobilio bendros nuosavybės dalį. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ieškovės žodiniu argumentu dėl Automobilio vertės ir neatkreipė dėmesio, jog paveldėjimas vyko pagal antstolio M. D. apyrašą, kuriame Automobilis turėjo vertę, tačiau teismas traktavo transporto priemonę praradusia verte. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.
20. Kaip jau minėta, tais atvejais, kai bendroji dalinė nuosavybė atidalijama bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012). Vadinasi, neturi teisinės reikšmės atsakovo argumentas, kad priimant palikėjo palikimą Automobilis dar turėjo vertę, nes dalytino turto vertė turi būti nustatyta ne bendrosios dalinės nuosavybės atsiradimo metu, bet bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu. Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad, pagal byloje pateiktus duomenis, Automobilis, kurio pirmosios registracijos data yra 1998 m., šiuo metu labiau tikėtina, kad yra jau praradęs piniginę vertę. Kaip matyti iš byloje pateikto VĮ „Regitra“ išrašo, transporto priemonė išregistruota 2016 m. rugpjūčio 1 d., automobilio dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas (b. l. 23). Kaip matyti iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų, automobilio salonas pasidengęs palėsiu, o kėbulas paveiktas saulės, korozijos, atsilupusios detalės (b. l. 29, 30). Atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių tokią išvadą galinčių paneigti įrodymų ar įrodymų patvirtinančių realią šio Automobilio vertę.
21. Apibendrindama tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui nuosavybės teise priklausančią Žemės sklypo, Namo ir Automobilio dalį, pripažįstant šio turto dalį ieškovės nuosavybe ir iš ieškovės atsakovui priteisiant atitinkamą kompensaciją. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus apeliacinės instancijos teismo argumentus, neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
23. Ieškovė A. T. J. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 250 Eur advokato pagalbos išlaidų. Ieškovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2023 m. spalio 11 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 60 ir pinigų priėmimo kvitą). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, šios ieškovės patirtos 250 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo I. A. ieškovei A. T. J. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.