Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Z. G., R. J., O. Š. ir G. J. ieškinį atsakovams K. G. ir jo įstatyminiams atstovams D. G. ir A. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros 2008 m. balandžio 30 d. nutarimu (b.l. 11-13, t.1) nustatyta, kad 2007 m. spalio 29 d. apie 11 val. Vilkaviškio rajone, Klausučių seniūnijoje, Daržininkų gyvenvietėje įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis, vairuojamas nepilnamečio K. G., partrenkė V. J., kuris dėl patirtų sužalojimų 2007 m. lapkričio 12 d. mirė Kauno medicinos universiteto klinikose. Nutarimu taip pat konstatuota, kad K. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas, kadangi jis nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio jis galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Tokiu būdu nurodytu nutarimu yra nustatyti faktai, kad atsakovas K. G. padarė neteisėtus veiksmus, kurių pasekmėje dėl padarytų sužalojimų mirė ieškovių tėvas (vyras) V. J.. Todėl neteisėtų veiksmų padarymo faktas, atsiradusi žala – gyvybės atėmimas, ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo K. G. veiksmų ir žalos yra nustatyti nurodytu procesiniu sprendimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje.

Kadangi neteisėtų veiksmų atlikimo metu atsakovas K. G. buvo nepilnametis, todėl už jo padarytą žalą, jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, atitinkamą žalos dydį turi atlyginti tėvai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.276 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad K. G. tėvais yra atsakovai A. G. ir D. G.. Pastarieji bylos nagrinėjimo eigoje neįrodinėjo, kad žala yra atsiradusi ne dėl jų kaltės, taip pat neįrodinėjo, kad jų sūnus K. G. turi turto ir pajamų, pakankamų padarytai žalai atlyginti (CPK 178 straipsnis), todėl tėvai pripažintini atsakingais už jų nepilnamečio sūnaus padarytą žalą.

Ieškovės pripažįsta, kad draudimas joms yra atlyginęs 11 305,80 Lt žalą, tame tarpe 3452,80 Lt neturtinės žalos ir 7853,02 Lt turtinės žalos Tai patvirtina ir UADB „Industrijos garantas“ pateikta medžiaga (b.l. 15-83, t.2), iš kurios matyti, kad ieškovėms buvo išmokėta 11 305,82 Lt draudimo išmoka (b.l. 26-27, 75, 83, t.2). Ieškovės taip pat gavo laidojimo pašalpas 780 Lt ir 1670,79 Lt sumai (b.l. 32, 33, t.2), kurios buvo įvertintos paskaičiuojant draudimo išmoką (b.l. 27, t.2). Patikslinusios reikalavimus, ieškovės prašo priteisti 5330 Lt draudimo neatlygintos turtinės žalos. Atsakovai su šiuo reikalavimu nesutinka teigdami, kad visa turtinė žala yra atlyginta draudimo. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, t.y. šia norma yra nustatytas žalos visiško atlyginimo principas. Todėl jei draudikas žalos neatlygino visiškai, žalą patyręs asmuo turi teisę jos reikalauti iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.281 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis taip pat numato visišką nuostolių atlyginimą. Iš draudimo išmokos apskaičiavimo lentelės (b.l. 27, t. 2) matyti, kad ieškovėms nebuvo atlygintos duobės kasimo išlaidos – 420 Lt todėl, kad jos patvirtintos sąskaita-faktūra ir mokėjimo čekiu, išrašytais po laidotuvių, t.y 2008 m. gegužės 12 d. (b.l. 43, t.1). Tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta pažyma (b.l. 166, t.1), patvirtinanti, jog atsiskaitymas už duobės iškasimą buvo atidėtas vėlesniam laikotarpiui dėl pinigų stokos. Todėl darytina išvada, kad ieškovės šias išlaidas faktiškai turėjo, ir jos priteistinos iš atsakovų. Ieškovės taip pat pateikė įrodymus, jog jos turėjo daugiau išlaidų maistui šermenų metu, kadangi draudimui apmokėti nebuvo pateikusios dar vieno prekių įsigijimo čekio 226,12 Lt sumai (b.l. 40, t.1). Tačiau šiuo atveju turėtų būti atimtos išlaidos alkoholiniams gėrimams įsigyti, o tai pagal šį prekių įsigijimo čekį sudaro 88,86 Lt ( 13,99 + 13,99 + 39,60 + 21,28), todėl priteistina 137,26 Lt (226,12 – 88,86). Pagal kitus prekių įsigijimo šermenims čekius (b.l. 41, t.1) žalą jau atlygino draudimas, taip pat įvertinęs nebūtinų prekių šermenims išlaidas (alkoholinius gėrimus, bulvių traškučius, batų tepalą ir pan.). Turėtų būti atlygintos ir įrodytos transporto išlaidos, kurias ieškovės turėjo dėl vykimo į Kauno klinikas slaugyti ir prižiūrėti sužalotą V. J.. V. J. buvo sužalotas 2007 m. spalio 29 d., po to gydomas Kauno medicinos universiteto klinikose iki 2007 m. lapkričio 12 d., kai mirė. Pagal pateiktus kvitus šios išlaidos sudaro 171,60 Lt (b.l. 20-22, t.1). Šiuo laikotarpiu ieškovės taip pat turėjo papildomų ryšio išlaidų, susijusių su tėvo gydymu ir slaugymu bei laidotuvėmis. Ieškovės prašo priteisti 220 Lt pagal pateiktas sąskaitas už spalio ir lapkričio mėnesius (b.l. 181-182, t.1). Tačiau šiuo atveju vertintina tai, kad ieškovė G. J. ryšio paslaugomis naudojosi ne tik dėl įvykio, bet ir kasdieniniame gyvenime, todėl laikytina, kad ne visos šiais mėnesiais turėtos išlaidos yra susijusios su atsakovo K. G. neteisėtais veiksmais. Atsižvelgiant į tai, kad pvz. 2008 m. sausio mėn. sąskaita pateikta beveik 55 Lt sumai (b.l. 179, t.1), ši suma laikytina vidutiniško dydžio sąskaita įprastiniu gyvenimo laikotarpiu, todėl spalio ir lapkričio mėnesiais apmokėtos sąskaitos laikytinos išaugusiomis dėl nelaimingo atsitikimo atitinkamai 12,21 (67,21 – 55) Lt ir 88,17 Lt (143,17 – 55) sumomis, bendrai 100,38 Lt sumai. Todėl už 2007 m. spalio ir lapkričio mėnesius priteistina nurodyta išaugusi ryšio paslaugų išlaidų suma. Ieškovės taip pat prašo priteisti 1444,61 Lt už mirties metinių paminėjimui turėtas išlaidas. Šias išlaidas grindžia pateiktais įrodymais (b.l. 164-165a, t.1). Laikytinos pagrįstomis 775,15 Lt išlaidos, pagrįstos Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos kvitu (b.l. 164, t.1), 220 Lt išlaidos, patvirtintos mokėjimo kvitu už giedojimo paslaugas (b.l. 165, t.1), papildomos maisto įsigijimo išlaidos pagal čekius (b.l. 165, t.1), atėmus išlaidas alkoholiui, kas sudaro 194,43 Lt (75,52 +21,78 + 238,07 – 140,94), viso už mirties metinių paminėjimą priteistina 1189,58 Lt suma. Ieškovo nurodytos transporto išlaidos – mokėjimo čekiai už benziną (b.l. 165a, t.1) ir du čekiai 15 ir 37,80 Lt sumai, neaišku už ką (b.l. 164, t.1), nepatvirtina šių išlaidų pagrįstumo, todėl šios išlaidos nepriteistinos. Nepagrįstu taip pat laikytinas ieškovių reikalavimas priteisti jų turėtas paveldėjimo išlaidas 900,79 Lt sumai (už gautas pažymas iš VĮ Registrų centras, notaro atlyginimą), kurias grindė pateiktais rašytiniais įrodymais (b.l. 26-39, t.1), kadangi turto paveldėjimo išlaidos nepripažintos būtinomis išlaidomis, betarpiškai susijusiomis su padarytais neteisėtais veiksmais. Palikimas galėjo būti priimtas ir pradėjus turtą faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnis), be to, palikimo priėmimas nėra įpėdinio pareiga, o tik teisė. Paskutiniu patikslintu ieškinio reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo (b.l. 3, t.2) ieškovės prašo priteisti ir negautas pajamas, kurias, jų nuomone, sudaro 1880 Lt negautų pajamų už parduotas kiaules, kurias jos būtų gavę, jei būtų gyvas jų tėvas (vyras). Tai grindžia sąskaita-faktūra ir pirkimo-pardavimo čekiu (b.l. 4-5, t.2), kurios patvirtina gautas pajamas 2007 metais. Šių pajamų negalima pripažinti negautomis pajamomis, netekus maitintojo. Pirmiausia, nėra jokių duomenų, kad ieškovės buvo išlaikomos tėvo, t.y. jis buvo jų maitintojas. Antra, nėra įrodymų, kad tokios pajamos būtų gautos ir 2008 m. ir jos būtų panaudotos būtent ieškovių išlaikymui. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, iš atsakovų ieškovei R. J. (taip suformuluotas reikalavimas ieškininiame pareiškime b.l. 5-10, t.1) iš viso priteistina 2018,82 Lt (420 + 137,26 + 171,60 + 100,38 + 1189,58) turtinės žalos atlyginimui. Nuo kitų išlaidų (slaugymo, nuotraukos, traktorininkų kursų, dviračio ir kt. ), kurių atlyginimo ieškovės prašė pradiniu ieškiniu, vėliau atsisakė pareikšdamos sumažintus reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo.

Kadangi dėl atsakovo K. G. neteisėtų veiksmų mirė ieškovių tėvas (vyras), todėl ieškovės neabejotinai patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, kadangi neteko artimo žmogaus, įvykis traumavo jų gyvenimą, joms sukėlė neigiamus išgyvenimus. Tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai L. L., J. P., E. O., Ž. Š.. Tai reiškia, kad ieškovės patyrė ir neturtinę žalą, kuri atlygintina, remiantis CK 6.250 straipsniu. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė į žalos atlyginimą žuvusiojo nepilnamečiams vaikams, sutuoktiniams, nedarbingiems tėvams ir kitiems nedarbingiems asmenims, kuriuos žuvusysis išlaikė. Tačiau teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir žuvusiojo pilnamečiai vaikai, šią nuostatą suformavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005). Todėl svarstytinas klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo ne tik žuvusiojo sutuoktinei, bet ir žuvusiojo pilnametėms dukroms.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Tokia nuostata yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007, 2009 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1036/2009. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais remiantis nustatomas žalos dydis, t.y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus būtų tokia, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl parinkti kuo teisingesnę piniginę kompensaciją už artimo žmogaus netektį yra suteikta teismui, kuris, nustatydamas neturtinės žalos dydį, gali remtis konkrečiomis bylos aplinkybėmis ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat šiuo atveju būtina užtikrinti ir skirtingų interesų pusiausvyrą.

Teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad ieškovei G. J. dalį neturtinės žalos, o būtent 3452,80 Lt jau yra sumokėjęs draudimas, be to, iš esmės yra atlyginta patirta turtinė žala. Vertintina ir tai, kad žala padaryta netyčiniais veiksmais, o dėl neatsargumo, taip pat tai, kad neteisėtus veiksmus atliko nepilnametis asmuo, kuris dėl savo amžiaus negalėjo būti atsakingas už padarytą veiką baudžiamąja tvarka. Todėl atsiradusios itin skausmingos pasekmės – asmens mirtis šiuo požiūriu vertintinos, kaip tam tikras nelaimingas atsitikimas. Tačiau šios pasekmės ieškovėms yra skaudžios, nes jos neteko artimo žmogaus, be to joms atsirado papildomų problemų dėl ūkio vedimo, kuo tiesiogiai užsiėmė žuvusysis (b.l. 44, 45 t.1). Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad atsakingas už žalą asmuo – atsakovas K. G. ir šiuo metu yra nepilnametis, dar neturintis 17 metų amžiaus, besimokantis Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriuje (b.l. 123, t.1). Duomenų, kad jis būtų charakterizuojamas neigiamai, byloje nėra, K. G. turto ir pajamų šiuo metu neturi. Ieškovių pateikti duomenys apie tai, kad buvo patalpinta nuotrauka (b.l. 65-66, t.1), išreiškianti K. G. didžiavimąsi savo netinkamu elgesiu („Aš už vairo, lipkit į medį“), negali būti vertinami, kaip šio asmens požiūris į nelaimingą atsitikimą. Nėra duomenų, kad šią nuotrauką internete patalpino būtent K. G., o jis teigia, kad tai padarė jo draugai, nes jis namuose neturėjo internetinės prieigos, be to, nenustatyta, kada ši nuotrauka buvo patalpinta ir ar ji būtent išreiškia jo požiūrį į atsiradusias pasekmes. Jo tėvai, būdami subsidiariai atsakingi už sūnaus padarytą žalą, taip pat materialiai verčiasi sunkiai. A. G. yra bedarbis (b.l. 137, t.1), bylos nagrinėjimo eigoje bedarbe tapo ir D. G., ką patvirtina bedarbio registracijos kortelė. Be to, šie asmenys vykdo prievolę sumokėti draudimo išmoką regreso tvarka pagal pasirašytą vekselį (b.l. 117-121, t.1, 22, t.2). Atsižvelgtina ir į tai, kad A. G. su mirusiuoju siejo artimi giminystės ryšiai, jie labai artimai bendravo, todėl įvykusi nelaimė buvo labai skaudus smūgis ir pačiam A. G., ką patvirtino ir jo aiškiai išreikštos emocijos bylos nagrinėjimo metu, ką patvirtina ir pateikti rašytiniai įrodymai apie jo ir D. G. sveikatos būklę po įvykio (b.l. 124-127, t.1). Ieškovės neneigė A. G. artimų ryšių su mirusiuoju. Bylos nagrinėjimo eigoje taip pat išryškėjo šalių susipriešinimas dėl įvykusios nelaimės, kai šalys tiesiog nesugeba normaliai vertinti situacijos. Ieškovės teigdamos, kad ši nelaimė turėjusi pasekmių jų sveikatai, pateiktais rašytiniais įrodymais nepatvirtina juose nurodytų sveikatos sutrikimų ryšio su įvykiu (b.l. 157-162, t.1). Įvertinus nurodytus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog neturtinės žalos dydis nustatytinas po 1000 Lt - Z. G., R. J. ir O.Š., o G. J. – 2000 Lt. Toks dydis, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, laikytinas tinkama satisfakcija už patirtą neturtinę žalą, kadangi kaip jau nurodyta nėra objektyvių galimybių šią žalą atlyginti visiškai.

Kadangi ieškovių ieškinys patenkintas tik maždaug 2 procentais, todėl bylinėjimosi išlaidos joms atlygintinos proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui, o atsakovams – proporcingai atmestų reikalavimų dydžiui (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės turėjo 500 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 68,t.1), 4 Lt įrodymų gavimo išlaidų (b.l. 81, t.1), arešto išlaidų – 218 Lt (b.l. 156, t.1) ir kelionės išlaidų - 339,38 Lt, viso bylinėjimosi išlaidos sudaro 1061,38 Lt, todėl atlygintina 21,22 Lt (1061,38 Lt x 2 proc.). Atsakovai turėjo viso 1075 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 189-190, t.1 ir bylos nagrinėjimo metu pateiktas kvitas), todėl jiems priteistina 1053,50 Lt (98 proc.). Iš atsakovų valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovės atleistos, ir turėtos pašto išlaidos – 41,70 Lt (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo K. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)), o jam neturint turto ar uždarbio, iš jo tėvų D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 2018,82 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o ieškovei Z. G. ((duomenys neskelbtini)) ir O. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini)) – po 1000 Lt kiekvienai, G. J. ((duomenys neskelbtini)) – 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovo K. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)), o jam neturint turto ar uždarbio, iš jo tėvų D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 210,56 Lt žyminio mokesčio ir 41,70 Lt pašto išlaidų valstybei, o ieškovei R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) - 21,22 Lt bylinėjimosi išlaidų

Priteisti iš ieškovių R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)), Z. G. ((duomenys neskelbtini)), O. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir G. J. ((duomenys neskelbtini)) po 263,38 Lt iš kiekvienos atstovavimo išlaidų atsakovei D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.