- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-13
- Bylos Nr.
- 2SA-41-585/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-00142-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- R. J.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų, civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. J. skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės 2009-01-26 patvarkymo teisėtumo, suinteresuoti asmenys antstolė D. Milevičienė, P. J., V. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės D. Milevičienės veiksmų, nesutikdama su antstolės 2009-01-26 patvarkymu atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą dėl išieškojimo pagal jos buvusio sutuoktinio skolas iš jos asmeninio turto nutraukimo ir išieškotų sumų grąžinimo. Nurodė, kad pagal 2008-03-07 teismo sprendimą dėl R. J. ir P. J. santuokos nutraukimo skola V. Š. buvo pripažinta solidariąja prievole, tačiau 2008-03-07 nutraukus santuoką R. J. darbo užmokestis tapo jos asmenine nuosavybe, todėl išieškojimas, kurį antstolė vykdo būtent iš pareiškėjos darbo užmokesčio yra neteisėtas, todėl 2009-01-26 antstolio patvarkymas naikintinas, iš R. J. darbo užmokesčio išieškotos sumos grąžintinos į pareiškėjos sąskaitą.
Atsiliepimas
Antstolė atsiliepimu prašė skundą atmesti, nes išieškojimas vykdomas pagal 2008-03-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, išieškojimas iš pareiškėjos pradėtas pagal 2008-09-15 patvarkymą, kurio pareiškėja neskundė. 2009-01-26 patvarkymas atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą teisinių pasekmių vykdymui neturi.
Suinteresuotas asmuo V. Š. prašė skundą atmesti, nes 2008-03-07 sprendime analizuotos sutuoktinių skolos ir jų pobūdis. Skola V. Š. pripažinta solidaria prievole. Procesas šioje byloje liko neatnaujintas, pareiškėjos skundus išnagrinėjo visų instancijų teismai, tačiau sprendimo nekeitė. Pagal LR CK 6.6 str. 6 d. bendraskoliams pareiga išlieka iki tol, kol bus įvykdyta prievolė. Nurodė, kad nuo 2008-09-15 patvarkymo praėjęs naikinamasis senaties terminas (CPK 512 str.), todėl skundo prašė netenkinti.
Suinteresuotas asmuo P. J. prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad paskola buvo paimta verslo reikalams ir naudojama UAB „Daigilė“, kurios direktoriumi būdamas jis ir pasirašė vekselį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą nenustatęs neteisėtų antstolės veiksmų. Nurodęs, kad šios kategorijos bylose teismas neįgaliotas keisti, panaikinti ar išaiškinti tos pačios instancijos teismo priimtus įsiteisėjusius sprendimus, teismas konstatavo, kad iš naujo nagrinėti P. J. ir V. Š. paskolinių santykių prigimties nėra įstatyminio pagrindo. Teismas nustatė, kad 2008-03-07 teismo sprendimu konstatuota, jog pagal V. Š. kreditorinį reikalavimą ir R. J. ir P. J. prievolė yra solidari, todėl sutiko su suinteresuotų asmenų antstolės D. Milevičienės ir V. Š. atsikirtimais, kad solidari prievolė baigiasi visišku jos įvykdymu. Pareiškėjos skunde nurodytą aplinkybę, jog 2008-03-07 teismo sprendimas nutraukti santuoką jos atsakomybę sprendime įvardintiems kreditoriams apribojo santuokiniu turtu, todėl išieškoti iš jos atlyginimo pagal sutuoktinių skolą nutraukus santuoką negalima, teismas laikė akivaizdžiai prieštaraujančia 2008-03-07 sprendimo motyvams ir įstatymo reikalavimams. Teismas konstatavo, kad nėra įstatymo, nustatančio, kad santuoką nutraukę sutuoktiniai, teismo sprendimu pripažinti solidariais skolininkais, atsako kreditoriams tik santuokoje įgytu turtu. Pažymėjo, kad pareiškėjos atstovo nuoroda į pasikeitusią teismų praktiką nekeičia įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos skolininkų prievolės prigimties.
Šalies argumentai
Pareiškėja R. J. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį ir panaikinti 2009 m. sausio mėn. 26 d. ir 2008-09-15 antstolės Daivos Milevičienės patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0012/08/01392, įpareigoti antstolę nutraukti išieškojimą iš R. J. darbo užmokesčio bei grąžinti pinigus į R. J. sąskaitą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė aiškinti 2008-03-07 teismo sprendimą dėl pareiškėjos iškeltų sprendimo neaiškumų, t.y. civilinės atsakomybės ribojimo bendru sutuoktinių turtu bei solidariosios prievolės nustatymo, aiškiai nenurodant, kad ši prievolė liečia apeliantės darbo užmokestį, gaunamą po santuokos nutraukimo. Teismui atmetus jos skundą, apeliantei liko neaišku, kokiu pagrindu darbo užmokestis, gaunamas po santuokos nutraukimo, yra laikomas bendru sutuoktinių turtu, į kurį turi būti nukreiptas išieškojimas. Apeliantės teigimu, vadovaujantis LR CK 3.88 str. ir 3.100 str., po santuokos nutraukimo sutuoktinių darbinės pajamos yra asmeninė nuosavybė ir iš jų negali būti vykdomas išieškojimas. Apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LAT praktikos, suformuotos c.b. Nr. 3K-P-186/2010, kuria remiantis turi būti koreguojamas vykdymo procesas ir negalimas CK 3.113 str. taikymas šioje byloje.
Atsiliepimas
Antstolė D. Milevičienė atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad remiantis LR CK 6.6 str. jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Antstolės teigimu tai reiškia, kad išieškoti galima tiek iš P. J., tiek iš R. J. asmeninio turto, prievolės vykdymo visiškai nesusiejant su buvusiu sutuoktinių bendru turtu. Esant šioms aplinkybėms tampa akivaizdu, kad 2008-09-15 patvarkymas dėl skolos išieškojimo nukreipimo į R. J. darbo užmokestį ir 2009-01-26 patvarkymas, kuriuo atsisakyta nutraukti išieškojimą iš pareiškėjos darbo užmokesčio yra visiškai pagrįsti ir teisėti. Būtent tai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas pasisakydamas, jog priešingas paminėtų normų interpretavimas akivaizdžiai prieštarauja Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-03-07 sprendimo motyvams ir įstatymo reikalavimams.
Suinteresuotas asmuo V. Š. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjos teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Palaikė antstolės D. Milevičienės atsiliepime išdėstytus motyvus ir nurodė, kad būtent LR CK 6.6 str. antstolės D. Milevičienės 2009-01-26 patvarkyme buvo nurodytas kaip teisinis išieškojimo nukreipimo į R. J. turtą (pajamas) pagrindas, o ne pareiškėjos minimas LR CK 3.113 straipsnis, kuris kalba apie išieškojimą iš asmeninio sutuoktinių turto.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (LR CPK 338 str.).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-03-07 sprendimu P. J. ir R. J. santuoka buvo nutraukta. Tuo pačiu 2008-03-07 teismo sprendimu buvo nuspręsta pripažinti solidariosios prievolės subjektais R. J. ir P. J., kreditorių A. M., A. Z., G. B., V. Š., V. B. reikalavimų atžvilgiu. Antstolė Daiva Milevičienė, vykdydama Vilniaus m. 33 notarų biuro 2007-12-19 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.PJ-7125 dėl 100764,01 Lt išieškojimo iš skolininko P. J. išieškotojo V. Š. naudai 2008-09-15 patvarkymu skolos išieškojimą nukreipė į R. J. gaunamas pajamas. R. J. ginčijo minėtą antstolės patvarkymą nurodydama, kad nutraukus santuoką jos darbo užmokestis tapo jos asmenine nuosavybe, todėl išieškojimas, kurį antstolė vykdo būtent iš pareiškėjos darbo užmokesčio yra neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra įstatymo, nustatančio, kad santuoką nutraukę sutuoktiniai, teismo sprendimu pripažinti solidariais skolininkais, atsako kreditoriams tik santuokoje įgytu turtu. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodydama, jog vykdant išieškojimą pagal aukščiau paminėtų kreditorių reikalavimus turėtų būti apsiribota tik tuo turtu, kuris iki santuokos nutraukimo buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismas tokiems apeliantės argumentams nepritaria.
Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota LR CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 str. 1 d. Šio straipsnio 2 ir 3 d. reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktiniai prieš trečiuosius asmenis gali atsakyti ir subsidiariai. Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
CK 3.113str. taisyklė taikoma tik asmenims, esantiems santuokoje ir bendrai valdantiems turtą jungtinės nuosavybės teisėmis. Po santuokos nutraukimo nebelieka CK 3.113str. taikymo pagrindo, kai piniginė prievolė teismo sprendimu patvirtinama solidariai skolininkams, kurie tuo pačiu teismo sprendimu pripažįstami nebesantys sutuoktiniais ir dėl to pasibaigia jų valdomo turto kaip jungtinės nuosavybės teisinis režimas.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria V. Š. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentui, kad būtent LR CK 6.6 straipsnis antstolės D. Milevičienės 2009-01-26 patvarkyme buvo nurodytas kaip teisinis išieškojimo nukreipimo į R. J. pajamas pagrindas, o ne apeliantės minimas LR CK 3.113 straipsnis, kuris kalba apie išieškojimą iš asmeninio sutuoktinių turto. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu prievolė kreditoriaus V. Š. naudai buvo pripažinta solidariąja R. J. ir P. J. prievole. Taigi antstolė D. Milevičienė CK 6.6 str. 4 d. pagrindu galėjo išieškoti tiek iš P. J., tiek iš R. J. asmeninio turto, neapsiribodama tik tuo turtu, kuris iki santuokos nutraukimo buvo bendroji jų nuosavybė, todėl konstatuoti, kad antstolės 2008-09-15 patvarkymas dėl skolos išieškojimo nukreipimo į R. J. darbo užmokestį ir 2009-01-26 patvarkymas, kuriuo atsisakyta nutraukti išieškojimą iš R. J. darbo užmokesčio yra nepagrįsti ir neteisėti, kaip teigia apeliantė, nėra jokio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.6 str. 6 d. bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė, ir tą aiškiai konstatavo Vilniaus 1 apylinkės teismas 2008-03-07 sprendimo motyvuojamoje dalyje. Taigi vykdant išieškojimą tiek suinteresuoto asmens šioje byloje V. Š., tiek kitų kreditorių A. M., A. Z., G. B., V. B. naudai, gali būti išieškoma ne tik iš to turto, kuris iki santuokos nutraukimo buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė bet ir iš asmeninio buvusių sutuoktinių turto, nes nei LR CK, nei kiti įstatymai nenustato ribotos buvusių sutuoktinių atsakomybės, kuri būtų apribota galimybe vykdyti išieškojimą tik iš to turto, kuris buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pabrėždamas, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 nekeičia įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos skolininkų prievolės prigimties.
Apeliantės atskirojo skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo išaiškinti 2008-03-07 teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas skundžiamoje 2011-02-25 nutartyje neprivalėjo aiškinti įsiteisėjusio teismo sprendimo, nes apeliantė kreipėsi į teismą ne dėl 2008-03-07 sprendimo išaiškinimo, tačiau dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Motyvuojamoji dalis
Suinteresuoto asmens V. Š. atstovo prašymas priteisti atstovavimo išlaidas – 350 Lt V. Š. tenkintinas, nes V. Š. turėjo bylinėjimosi išlaidų dėl pareiškėjos skundo, kuris pripažintas atmestinu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės R. J. V. Š. 350 Lt už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą.