- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-11
- Bylos Nr.
- A-143-266-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. M. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) prašymu (T 1, b. l. 4–11), kurį patikslino (T 1, b. l. 155, 162; T 2, b. l. 49), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato (dabar – Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) (toliau – ir atsakovas) viršininko 2007 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 30-TE-52 dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo; 2) grąžinti į ankstesnes pareigas – į Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas; 3) priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį ir delspinigius nuo nušalinimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos – 92 515,83 Lt; 4) panaikinti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 30-TE-53 dėl apdovanojimo sugrąžinimo; 5) įpareigoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininką oficialiai atsiprašyti per dienraščius „Klaipėda“ ir „Vakarų ekspresas“.
Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 30-TE-52 jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Teigė, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo pažeistos procedūros, numatytos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 19 punkte, nes tarnybinis patikrinimas faktiškai buvo pradėtas 2006 m. lapkričio 16 d. ir turėjo būti baigtas per 30 dienų, nes terminas pratęstas nebuvo. Be to, per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios jis nebuvo pasirašytinai informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą (Tvarkos 17 p.). 2007 m. vasario 2 d. A. L. tarnybinis pranešimas Lietuvos policijos generaliniam komisarui V. G. negalėjo būti vada tarnybiniam patikrinimui pradėti, nes jis buvo pradėtas žymiai anksčiau. Teigė, kad atsakovas neištyrė visų faktinių aplinkybių bei skirdamas tarnybinę nuobaudą neatsižvelgė į jo tarnybinę veiklą, nuopelnus einant atitinkamas pareigas, charakteristikas. Tarnybinės nuobaudos skyrimas yra grindžiamas įrodymais, kurie surinkti pažeidžiant leistinumo principą, Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 162 straipsnio nuostatas. Be to, nepagrįstai ginčijamu Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 30-TE-53 pripažintas negaliojančiu įsakymas, kuriuo jis apdovanotas policijos pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus“, ir įpareigotas grąžinti apdovanojimo liudijimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į prašymą (T 1, b. l. 16–17) prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas iš Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigų buvo atleistas už pareigūno vardo pažeminimą (Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 53 str. 1 d. 7 p.). Tarnybinio patikrinimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių atleidimo iš tarnybos pagrindą, tarnybinio patikrinimo išvadą patvirtino Lietuvos policijos generalinis komisaras. Teigė, jog atliekant tarnybinį patikrinimą bei priimant įsakymą teisės aktai nebuvo pažeisti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, Policijos departamentas) atsiliepimu į prašymą (T 1, b. l. 19–21) prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas už pareigūno vardo pažeminimą teisėtai ir pagrįstai atleistas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje. Dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir 2007 m. kovo 15 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada, o 2007 m. kovo 16 d. paskirta tarnybinė nuobauda, todėl neteisingai teigiama, kad buvo praleisti nuobaudos skyrimo terminai. Tarnybinio patikrinimo metu buvo panaudota ikiteisminio tyrimo, atliekamo V. T. (V. T.) atžvilgiu, metu gauta informacija, o tai neprieštarauja Tvarkai. Pareiškėjui įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nepareikšti, todėl tarnybinių nuobaudų procedūra buvo tęsiama ir užbaigta laikantis teisės aktų reikalavimų. Kadangi pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, taikant teisės analogiją, buvo atsižvelgta į Valstybės apdovanojimų įstatymo nuostatas ir pareiškėjas išbrauktas iš apdovanotojų sąrašo.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 22 d. sprendimu (T 2, b. l. 57–64) pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 30-TE-53 ,,Dėl tarnybos eigos“, o kitą pareiškėjo prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad ginčijamu atsakovo 2007 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 30-TE-52 pareiškėjas atleistas iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą (jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą). Vadovaudamasis Statuto 26 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 53 straipsnio 1 dalies 7, 14 punktais, teismas padarė išvadą, kad Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas savarankiškas atleidimo pagrindas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-490/2004). Pastarojo punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Esminiu elementu, suponuojančiu nurodyto atleidimo iš tarnybos pagrindo taikymą, yra kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas. Pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasmę – tai yra bylai reikšminga aplinkybė, kurią yra būtina nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Nustačius šią aplinkybę, ji turėtų būti įvertinta taikant akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas. Valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas valstybės tarnybai kelia ypatingus reikalavimus. Valstybės tarnautojai ne tik privalo patys nepažeisti Konstitucijos ir teisės, bet ir turi pareigą imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką. Teismas atsižvelgė į Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Tvarkos 4.3 punktą. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad akivaizdu, jog pareiškėjas neatliko savo pareigos imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką. Policijos pareigūnas turi taip atlikti savo tarnybą, kad būtų užtikrinti Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje keliami uždaviniai. Visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad pareiškėjas, žinodamas apie V. T. asmeninio pobūdžio ryšius su S. K., A. N. (A. N.) ir gautą informaciją perduodamas su aiškia nuoroda siekiant ją suteikti neteisėta veikla užsiimantiems asmenims, o nesiekiant šią informaciją aukščiau nurodytu įstatymo reglamentuojamu būdu realizuoti veikoms ištirti ar užkardyti, tarpininkaudamas A. N. dėl atliekamo tyrimo Klaipėdos miesto 3-iajame policijos komisariate, teikdamas informaciją dėl atliekamo tyrimo, naudodamasis asmenų, iš kurių prostitucijos būtent pelnėsi A. N. ir S. K., seksualinėmis paslaugomis, įvykdė įvardijamą tarnybinį nusižengimą, todėl pagrįstai jo veiksmai įvertinti kaip pareigūno vardo pažeminimas. Aptartais veiksmais pareiškėjas suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad policijos pareigūnai gali nevykdyti įstatymų, neginti visuomenės nuo nusikalstamų veikų, jog pateikta visuomenės informacija apie tariamai nusikalstamas veikas yra perduodama tiems patiems asmenims, dėl kurių veiksmų teisėtumo yra kreipiamasi. Tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą policija ir menkina šios institucijos prestižą visuomenėje. Nurodytas pareiškėjo veiksmų vertinimas nėra tiesiogiai siejamas su publikacijų spaudoje pateikimu ir jų turiniu, o yra materialinės teisės normų (Statuto 2 str. 7 d., 53 str. 1 d. 7 p.) aiškinimo ir taikymo rezultatas. Pažeidus Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintus principus, ignoruojant šio įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus policijos uždavinius, atsakovui numatoma ne teisė, o imperatyvi pareiga šiuos principus pažeidusį vidaus tarnybos pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos. Būtent tokia teisminė praktika yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (2005 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-523/2005, 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentai dėl galimybės netaikyti šio jo atleidimo iš tarnybos pagrindo negali būti pripažinti pagrįstais. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A3-750/2004, konstatavo, kad baudžiamosios bylos įrodymų dalis, tarp jų ir įrodymų dalis dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo įvykdymo, yra surinkta operatyviniu būdu, tačiau tai tik dalis tarnybinio patikrinimo medžiagos. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo konstatuota, kad įrodymų leistinumo tvarka nebuvo pažeista, nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių teismas negalėtų vadovautis ta ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi, kuri buvo pagrindu tarnybinio patikrinimo išvadai pagrįsti ir kuria grindžiamas tarnybinio nusižengimo įvykdymas, todėl teismas šia bylos medžiaga vadovavosi. Teismas, pasisakydamas dėl nuobaudos skyrimo terminų, įvertinęs 2006 m. lapkričio 16 d. A. M. tarnybinio pranešimo turinį, pažymėjo, jog akivaizdu, kad šiuo pranešimu yra tik konstatuojama, jog Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2006 m. balandžio 19 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, kad Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai netinkamai atliko pareigas. Tarnybinis pranešimas surašytas įvertinus 2006 m. lapkričio 15 d. pažymą dėl atlikto darbo baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-009-06, t. y. duomenis, surinktus vykdant operatyvinę veiklą. 2007 m. vasario 5 d. Lietuvos policijos generalinis komisaras pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą, todėl būtent nuo šio momento turi būti skaičiuojamas terminas tarnybiniam patikrinimui atlikti. Tik surinkus papildomų duomenų buvo nuspręsta, kad yra pagrindas atlikti tarnybinį patikrinimą. 2007 m. kovo 5 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro viza tarnybinio patikrinimo terminas pratęstas. Tarnybinis patikrinimas atliktas laikantis Tvarkos 18, 19 punktuose numatytų terminų ir tarnybinio patikrinimo išvada surašyta bei patvirtinta laikantis Tvarkos 20, 21 punktų reikalavimų. Pareiškėjo tarnybinis nusižengimas galėjo būti atribotas net ir nusprendus atlikti ikiteisminį tyrimą ar pradėjus administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, todėl taikyti Tvarkos 11 punkte numatytą tarnybinės nuobaudos skyrimo sustabdymo pagrindą nebuvo teisinių prielaidų. Vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2006 m. gegužės 27 d. iki 2008 m. spalio 1 d.) 12 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktais, 12 straipsnio 3 dalimi, policijos generalinis komisaras jam suteiktų įgalinimų apimtimi pagal Tvarkos 6 punktą gali pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, nepaisant, kad pareigūną į tarnybą priėmė teritorinės policijos įstaigos viršininkas. Konstatavus, kad pareiškėjas ginčijamu įsakymu pagrįstai atleistas iš tarnybos, nėra teisinio pagrindo pripažinti pagrįstu pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovo viršininką atsiprašyti viešai per spaudos leidinius. Teismas, be to, nustatė, kad pareiškėjui apdovanojimas trečiojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus“ buvo suteiktas Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 30-TE-152 ir ginčijamu atsakovo 2007 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 30-TE-53 šio įsakymo dalis, susijusi su pareiškėjo apdovanojimu, panaikinta. Teismas, vadovaudamasis Valstybės apdovanojimų įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 5-V-380 patvirtintų Policijos pasižymėjimo ženklo „Už nuopelnus“ nuostatų (toliau – Nuostatai) 1, 5.1 punktais, padarė išvadą, kad pareiškėjui įteiktas apdovanojimas yra policijos žinybinis ženklas, kuris nepriskiriamas prie valstybinių apdovanojimų, o Nuostatuose nėra numatyta ženklo netekimo tvarka. Apdovanojimo policijos pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus“ tvarka yra detaliai reglamentuota (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtinti Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų skatinimo ir apdovanojimo taisyklės ir Vidaus reikalų ministerijos žinybinių ženklų nuostatai, Nuostatai), tačiau teisės aktų leidėjas nėra numatęs policijos pasižymėjimo ženklo „Už nuopelnus“ grąžinimo. Kadangi detaliai reglamentavus šio žinybinio ženklo teikimo tvarką nenumatytas šio ženklo grąžinimas, teismas konstatavo, jog toks reguliavimas negali būti laikomas teisės spraga, ir nėra teisinio pagrindo taikyti Valstybės apdovanojimų įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatų (ABTĮ 4 str. 6 d.). Nesant nustatyto teisinio reguliavimo, numatančio, jog statutinis valstybės tarnautojas, atleidžiant jį iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą ar kitais kaltais pagrindais, dėl įvykdyto tarnybinio nusižengimo netenka ir policijos pasižymėjimo ženklo „Už nuopelnus“, teismo nuomone, atsakovas ginčijamu 2007 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 30-TE-53 nepagrįstai pripažino negaliojančiu administracinį aktą, kuriuo pareiškėjas buvo apdovanotas policijos žinybiniu ženklu. Priešingu atveju būtų sukuriama tokia teisinė situacija ir sukuriamas toks reguliavimas, kuris nėra numatytas nei įstatymo, nei kitų aktų, o tai prieštarautų konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgdamas į tai, teismas šį pareiškėjo prašymo reikalavimą pripažino pagrįstu ir tenkintinu.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 67–76) prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą ir visiškai patenkinti prašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Tvarkos 6 punktas tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pradžią sieja su informacijos apie tariamai padarytą nusižengimą gavimu. Vidaus tyrimų valdyboje tarnybinis pranešimas su informacija apie tariamai padarytą nusižengimą gautas 2006 m. lapkričio 16 d., kuri ir laikytina tarnybinio patikrinimo pradžia. Netinkamai įvertintas 2007 m. kovo 5 d. tarnybinis pranešimas dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo su viza. Neatsižvelgta į tai, kad laiko tarpą nuo informacijos apie galimą pažeidimą gavimo iki teismo nurodomos tarnybinio patikrinimo pradžios sudaro du su puse mėnesio. Tvarkos 19 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo terminai ir Tvarkos 17 punkte numatyti pareigūno informavimo apie tarnybinį patikrinimą terminai buvo pažeisti. Apie tarnybinį patikrinimą jis informuotas tik 2007 m. vasario 8 d., taip pat ne pasirašytinai, o faksimiliniu pranešimu. Šių aplinkybių teismas neįvertino.
2. Vadovaujantis Statuto 26 straipsnio 3 dalimi, Darbo kodekso 241 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-299/2007, bausti jį už 2007 m. kovo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-11-IS-36 nurodytus pirmuosius du epizodus nėra teisinio pagrindo, kadangi nuobaudos skyrimo metu buvo suėję drausminės nuobaudos skyrimo senaties terminai. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino.
3. Teismas neatsižvelgė, kad A. N. ir S. K. atžvilgiu buvo vykdoma operatyvinė veikla, renkami duomenys apie jų veiksmus, todėl jam ar kitiems pareigūnams nebuvo jokio pagrindo pradėti atskiro tyrimo ir dubliuoti jau atliekamų tyrimo veiksmų. Teismas nevertino jo veiksmų paminėtų aplinkybių bei Operatyvinės veiklos įstatymo normų kontekste. Teismo sprendimas pažeidžia ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktų nuostatas.
4. 2007 m. kovo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-11-IS-36 jo veiksmai, kuriais tariamai pažemino pareigūno vardą, nustatyti tiek iš operatyviniais metodais gautos informacijos, tiek ir iš baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gautos informacijos. Teismas iš esmės deklaratyviai nurodė, jog operatyviniais metodais gauta informacija negrindžia konstatuojamų aplinkybių pagrindo. Išanalizavus tarnybinio patikrinimo išvadą, akivaizdu, jog didžioji dalis informacijos apie jo veiksmus, tariamai žeminančius pareigūno vardą, gauta būtent operatyvinės veiklos metodais, todėl jo kaltės padarius tarnybinį nusižengimą grįsti šia informacija negalima.
5. Teismo sprendime plačiai pasisakoma valstybės tarnautojų atsakomybės klausimu, tačiau jam paskirta tarnybinė nuobauda neindividualizuojama, nenurodomi šio nusižengimo elementai, todėl teismas tik formaliai konstatavo, jog jis padarė tarnybinį nusižengimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-678/2004).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 82–83) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad teismas kruopščiai ir visapusiškai ištyrė įrodymus bei tinkamai juos įvertino, konstatuodamas, jog Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2007 m. kovo 16 d. pagrįstai atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą už pareigūno vardo pažeminimą. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininkas atleido pareiškėją, atsižvelgdamas į Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintą 2007 m. kovo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-11-IS-36. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas atleidimo pagrindas yra savarankiškas atleidimo pagrindas, o Statuto 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad tokiu atveju pareigūnas atleidžiamas kitą dieną po to, kai atsiranda arba nustatomas faktas (aplinkybė) dėl pareigūno vardo pažeminimo. Šiomis teisės normomis ir vadovavosi Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, atleisdamas pareiškėją iš vidaus tarnybos. Atsakovo nuomone, teismas, priimdamas pareiškėjui nepalankų sprendimą, nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėjas skundžia atleidimą iš užimamų pareigų pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Todėl, sprendžiant šį administracinį ginčą, yra būtina išaiškinti nurodytos materialinės teisės normos taikymo klausimą. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Statute nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų (tarp jų - ir kai paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos) kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Todėl, taikant šį atleidimo iš tarnybos pagrindą, tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės taikytinos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Taigi esminiu elementu, suponuojančiu nurodyto atleidimo iš tarnybos pagrindo (Statuto 53 str. 1 d. 7 p.) taikymą, yra kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme - tai yra bylai reikšminga aplinkybė, kurią yra būtina nustatyti ABTĮ 57 straipsnyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Šią aplinkybę nustačius, ji turi būti įvertinta taikant akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu.
Pasisakydama dėl šioje administracinėje byloje taikytinų įrodinėjimo taisyklių, kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš byloje esančios 2007 m. kovo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvados (šioje išvadoje nurodyti faktiniai bei teisiniai pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2007-03-16 įsakymo Nr. 30-TE-52 pagrindai), pareiškėjui pareikšti kaltinimai dėl pareigūno vardo pažeminimo yra grindžiami ir operatyviniu būdu gautais įrodymais (ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų telefoninių pokalbių išklotinėmis). Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualus tokių įrodymų leistinumo administracinėje byloje klausimas. Šis klausimas yra reglamentuojamas specialaus Operatyvinės veiklos įstatymo. Pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalis (bylai aktuali 2003-04-29 įstatymo Nr. IX-1537 redakcija), įslaptinta operatyvinė informacija įstatymų nustatyta tvarka gali būti išslaptinama ir panaudojama baudžiamajame procese (1 d.), įstatymų nustatytais atvejais įslaptinta operatyvinė informacija gali būti panaudojama kitiems tikslams (2 d.). Šių teisės normų aiškinimas ir jų taikymas administracinėse bylose dėl statutinių pareigūnų tarnybinių nusižengimų padarymo bei atleidimo iš vidaus tarnybos yra aptartas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A3-750/2004 („Administracinių teismų praktika“, Nr. 6, 167-185 psl.). Pagal šiame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime pateiktus išaiškinimus, operatyviniu būdu surinkta informacija (telefoninių pokalbių įrašai) skiriant tarnybinę nuobaudą (atleidžiant statutinį pareigūną dėl pareigūno vardo pažeminimo) negali būti panaudojama administracinių bylų teisenoje, todėl teismo negali būti vertinama kaip įrodymai administracinėje byloje. Atsižvelgdama į šiuos išaiškinimus (o tai yra būtina padaryti pagal ABTĮ 13 str. 2 d.), kolegija konstatuoja, kad byloje esantys pareiškėjo telefoninių pokalbių įrašai negali būti laikomi įrodymais šioje administracinėje byloje, todėl jais negalima remtis darant vienokia ar kitokia faktinių bylos aplinkybių įvertinimo išvadas. Tačiau kolegija kartu pažymi, kad kiti byloje esantys įrodymai, nors ir gauti atliekant atitinkamą tyrimą, kuris buvo pradėtas pagal operatyviniu būdu surinktą informaciją, ABTĮ 57 straipsnio taikymo požiūriu gali būti laikomi įrodymais administracinėje byloje.
Pasisakydama dėl byloje esančių įrodymų visumos vertinimo, kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į paminėto tarnybinio tyrimo metu gautus paties pareiškėjo bei kitų šio tarnybinio tyrimo dalyvių paaiškinimus, faktines aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, galima sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjo veika atsakovo teisingai kvalifikuota kaip pareigūno vardą pažeminanti veika.
Pasisakydama dėl apelianto argumentų apie Tvarkos nustatytų tarnybinio tyrimo atlikimo terminų pažeidimą, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytais argumentais ir išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2007 m. vasario 2 d. (kai Lietuvos policijos generalinis komisaras pavedė atlikti tokį tyrimą), o ne (kaip teigia pareiškėjas) 2006 m. lapkričio 16 d. (kai ant Lietuvos kriminalinės policijos viršininko A. M. 2006-11-16 tarnybinio pranešimo buvo parašyta Lietuvos policijos generalinio komisaro rezoliucija „siūlyti sprendimus“) (T 1, b. l. 54-55, 127-128).
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą iš esmės pagrįstu. Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.