Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei L. I. B., nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą – (duomenys neskelbtini) A. J., gynėjui advokatui A. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 6 klasių išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. kaltinama tuo, kad 2015 m. liepos 20 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, ji, konflikto metu tyčia sudavė dukrai D. I. vieną kartą delnu per veidą ir ne mažiau penkis kartus diržu per kojas, taip padarydama poodinę kraujosruvą viršutinės lūpos dešinėje, pereinantį į lūpų išorinį kampą, daugumoje juostų formos kraujosruvas kairės šlaunies, dešinės šlaunies, kairės blauzdos srityse ir sukeldama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji L. G., apklausta teisiamajame posėdyje dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kalta prisipažino visiškai ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 65), kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, ji konflikto metu iš pykčio sudavė neblaiviai nepilnametei dukrai D. I. vieną kartą delnu per veidą ir penkis kartus diržu per kojas. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiosios atsiprašė su ja susitaikė.

Nukentėjusioji D. I., kurios parodymai duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, mama L. G. iš pykčio, dėl jos netinkamo elgesio, tyčia sudavė jai keletą smūgių diržu per kojas. Nelabai prisimenu sumušimo visų aplinkybių, nes įvykio metu buvo neblaivi (b.l. 28, 29).

Iš gimimo liudijimo AA Nr. 306431 kopijos matyti, kad D. I., gim. (duomenys neskelbtini), kurios mama – L. G., gim. (duomenys neskelbtini), nusikaltimo, nuo kurio nukentėjo, padarymo metu buvo nepilnametė (b.l. 42).

Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-24 įsakymo Nr. A1-802 „Dėl laikinosios rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo D. I.“ matyti, kad nuo 2015 m. liepos 23 d. D. I. nustatyta laikinoji rūpyba, jos laikinuoju rūpintoju paskirti (duomenys neskelbtini), kuriuose nustatyta jos rūpybos vieta (b.l. 33).

2015-07-23 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1318/15(03) konstatuota, kad D. I. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva viršutinės lūpos dešinėje, pereinanti į lūpų išorinį kampą, daugumoje juostų formos kraujosruvos kairės šlaunies, dešinės šlaunies, kairės blauzdos srityse. Sužalojimai įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais, juostų formos poodinės kraujosruvos kojose galėjo gautis paveikus kojas juostos formą turinčiais daiktais/įrankiais, galimai sumušant diržu. Sužalojimai patirti galimai 2015-07-20 paros antroje pusėje. Sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b.l. 40, 41).

Nukentėjusiosios D. I. atstovė pagal įstatymą - (duomenys neskelbtini) A. J. teismui pateikė nukentėjusiosios D. I. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad ji susitaikė su mama L. G. (b.l. 79).

Liudytojas A. P., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2015 m. liepos 21 d. matė ant D. I. kojų kraujosruvas. Pastaroji sakė, kad ją sumušė mama diržu metalinėmis kniedėmis (b.l. 49).

Iš 2015-07-23 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo vieta yra (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena L. G. ir jos dukra D. I., kambarys, kuriame rastas ir paimtas diržas (b.l. 11-18), kurio individualūs požymiai užfiksuoti daikto apžiūros protokole ir jo priede - fotolentelėje (b.l. 19, 20).

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamosios L. G. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog ji tyčiniais veiksmais 2015 m. liepos 20 d. sukėlė nepilnametei dukrai D. I. nežymų sveikatos sutrikdymą, yra surinkta pakankamai.

Kaltinamoji L. G. pripažįsta įvykio dieną naudojusi fizinį smurtą prieš šeimos narį – nepilnametę dukrą D. I.. Kaltinamosios parodymus iš esmės patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi nukentėjusiosios, liudytojo parodymai, teismo medicinos specialisto išvadoje, įvykio vietos ir daikto apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys.

L. G. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes ji tyčia suduodama šeimos nariui – nepilnametei dukrai D. I. vieną kartą delnu per veidą ir ne mažiau penkis kartus diržu per kojas, sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji L. G. prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą nutraukti. Gynėjas palaiko tokį kaltinamosios prašymą. Nukentėjusioji D. I. ir prokurorė taip pat prašo kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti.

Kadangi kaltinamoji L. G. yra neteista (b.l. 57), visiškai prisipažino padariusi tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), dėl jo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja D. I. susitaikė ir ši jai atleido bei yra pagrindo manyti, kad L. G. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas daro išvadą, jog yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje (BK VI skyrius) išvardytos būtinos sąlygos atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji L. G. nusikaltimą padarė prieš šeimos narį – nepilnametę dukrą, todėl jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).

L. G. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, - diržas, kaip nusikaltimo įrankis, kuris yra menkavertis, sunaikintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 str. 1 d. 4 p.).

Teisme gautas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir – KVGTPT) prašymas, kuriuo prašoma iš kaltinamosios L. G. priteisti 23,16 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl KVGTPT parinkto advokato A. B. teikiamos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos L. G. šioje baudžiamojoje byloje.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. (Lietuvos Respublikos 2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275, įsigal. 2014-01-01 (Žin., 2013, Nr. 54-2680) redakcija).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis Nr. 1A-405/2014).

Kadangi Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas teikė valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą L. G. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, kai pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas baudžiamajame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamosios nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo L. G. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 254 str. 5 d., 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str., 307 str. 5 ir 7 d., 308 str.,

nusprendžia:

L. G., kaltinamą padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, jai susitaikius su nukentėjusiąja D. I. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu L. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią ji privalo įvykdyti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. G. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, - diržą, saugomą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate pagal 2015-07-29 kvitą B serija BBB Nr. 0061520, sunaikinti.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos, suteiktos kaltinamajai L. G., 23,16 Eur išlaidų priteisimo atmesti.

Išaiškinti L. G., kad per vienerius metus jai padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 3 ir 4 d.). Baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį (BK 74 str. 2 d.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.