Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo (toliau – ir Vilniaus kalėjimas) 2024 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. SN-25-1035 „Dėl atsisakymo perkelti nuteistąjį į lengvąją grupę“ (toliau – ir Raštas1) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau ir LKT) 2024 m. spalio 21 d. raštą Nr. 2S-5826 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas2).

Pareiškėjas skunde nurodė (b. l. 1-6), kad su Sprendimais1,2 nesutinka, nes jie yra šališki, pažeidžiantys pagrindines žmogaus teises bei laisves. Vilniaus kalėjimo viršininkas ignoravo įstatymus ir LKT išaiškinimus, bei atsisakė nagrinėti prašymą įstatymo nenustatytais pagrindais - yra neįsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo pareiškėjui neva yra paskirta laisvės atėmimo bausmė. Kadangi įstatymas nenumato draudimo perkelti į lengvąją grupę tokiu pagrindu - toks Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimas pažeidžia įstatymo viršenybės principą. Toks sprendimas negali būti teisėtas. LKT šiuos mano argumentus tiesiog ignoravo, taip pažeidžiant išsamumo principą. Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. birželio 18 d. raštu Nr. SN-25-619 buvo išaiškinta, kad pareiškėjas nebus perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, kadangi neatitinka Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 36 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų. LKT konstatavus, kad toks sprendimas yra nekorektiškas, Vilniaus kalėjimo viršininkas 2024 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. SN-25-1035 jau neginčija, jog pareiškėjas atitinka BVK 36 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus, tačiau sugalvoja naują priežastį kodėl pareiškėjas negali būti perkeltas į lengvąją grupę - teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjui paskirta laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus kalėjimo viršininkas atsisako vykdyti LKT nurodymą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą (2024-08-06 raštas Nr. 2S- 4027) ir nutaria atidėti prašymo nagrinėjimo klausimą. Šios aplinkybės įrodo, kad Vilniaus kalėjimo viršininkas piktnaudžiauja savo tarnybiniais įgaliojimais, pripažįsta, jog ankstesnis jo sprendimas buvo neteisėtas, atsisako vykdyti aukštesnės instancijos nurodymus, kas laikytina nepagarba tiek Lietuvos kalėjimų tarnybai, tiek įstatymui. Be to tai įrodo biurokratizmo atvejį ir šališkumą, sprendimo priėmimo vilkinimą, kas negali būti teisėta. LKT 2024 m. spalio 21 d. raštu Nr. 2S-5826 atsisakė tenkinti skundą, motyvuojant tuo, kad „Vertinant teismo nuosprendžiu Jums inkriminuotas veikas, nustatyta, jog, net ir būdamas įkalinimo įstaigoje, kontaktuodamas su laisvėje esančiais asmenimis, sugebėjote vykdyti nusikalstamas veikas ir toks Jūsų elgesys negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Pabrėžiame, kad RS veiklos apraše nepriekaištingas elgesys apibrėžiamas kaip „suimtojo / nuteistojo elgesio modelis, kai jis ne mažiau kaip du mėnesius nėra padaręs bausmių vykdymo ar suėmimo vykdymo teisės pažeidimų ar administracinių nusižengimų, elgiasi sąžiningai, mandagiai ir pagarbiai“. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs, o Jūsų elgesys bausmės atlikimo vietoje kelia pagrįstų abejonių dėl Jūsų sąžiningo elgesio, kalėjimo viršininkas nepriėmė galutinio sprendimo, atidėdamas klausimo svarstymą iki kol paaiškės teismo sprendimas. LKT nuomone, Vilniaus kalėjimo viršininkas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nes pagal turimą informaciją nenustatyta Jūsų pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką“. LKT šiuo atveju vienareikšmiškai pažeidžia nekaltumo prezumpciją įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, kadangi skundžiamame atsakyme konstatuota: „...nustatyta, jog, net ir būdamas įkalinimo įstaigoje, kontaktuodamas su laisvėje esančiais asmenimis, sugebėjote vykdyti nusikalstamas veikas...“, nors teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs. LKT skundžiamame sprendime teikia nuorodą į RS veiklos aprašą, kuriame nepriekaištingas elgesys apibrėžiamas kaip „suimtojo / nuteistojo elgesio modelis, kai jis ne mažiau kaip du mėnesius nėra padaręs bausmių vykdymo ar suėmimo vykdymo teisės pažeidimų ar administracinių nusižengimų, elgiasi sąžiningai, mandagiai ir pagarbiai“. LKT taip pat daro išvadą, kad „Atsižvelgiant į tai, kad teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs, o Jūsų elgesys bausmės atlikimo vietoje kelia pagrįstų abejonių dėl Jūsų sąžiningo elgesio“. LKT pateiktoje nuorodoje į RS veiklos aprašą nėra nei žodžiu užsiminta apie neįsiteisėjusius teismo nuosprendžius, o išskirtinai pasisako tik apie BVK numatytus drausmės pažeidimus ir administracinius pažeidimus. Taigi, darytina pagrįsta išvada, jog argumentai dėl pareiškėjo nesąžiningo elgesio - yra nepagrįsti teisiniais argumentais.