- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-09-10
- Bylos Nr.
- 1A-396-113-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valentinas Janonis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Juozapas Surblys
- Nuteistasis
- R. S., ir K
- Advokatai
- Mindaugas Repšas
- Kategorijos
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-396-113/2009
Teisėja Violeta Balčiūnienė Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.3.1.;2.4.6.3.2.;
2009 m. rugsėjo 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. (R. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-07 nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal:
BK 182 str. 1 d. už apgaule savo naudai įgytą V. Po. turtą laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui,
BK 182 str. 1 d. už apgaule savo naudai įgytus L. P. pinigus laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams,
BK 182 str. 1 d. už apgaule savo naudai įgytus L. P. auksinius dirbinius laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams,
BK 182 str. 1 d. už apgaule savo naudai įgytą M. B. turtą laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams,
BK 182 str. 1 d. už apgaule savo naudai įgytą V. Š. turtą laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams,
BK 182 str. 1 d. už apgaule savo naudai įgytą J. I. turtą laisvės atėmimu 2 metams 5 mėnesiams,
BK 182 str. 1 d. už apgaule savo naudai įgytą P. P. turtą laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-22 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008-08-06 iki 2008-11-07 ir nuo 2008-11-07 iki 2009-02-07 iki nuosprendžio įsiteisėjimo bei pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-22 nuosprendį atlikta bausmės dalis.
Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir K. J. bei A. K., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. S. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą:
jis, veikdamas bendrininkų grupe su K. J., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, Sporto g. 7, Marijampolė, 2008-04-22, apie 14 val., paskambino V. P. ir, prisistatęs policijos pareigūnu, melagingai pranešė apie jos anūko tariamai padarytą nusikaltimą, kad šis automobiliu sužalojo merginą, bei pareikalavo apmokėti tariamai anūko padarytą žalą nukentėjusiajai, nes priešingu atveju neva bus iškelta baudžiamoji byla. V. P. sutikus sumokėti namuose turimą pinigų sumą, R. S. telefonu nurodė jai atvykti adresu (duomenys neskelbtini), ten atvyko ir K. J., vykdydama R. S. duotus nurodymus dėl pinigų paėmimo, ir iš V. P. paėmė 500 eurų (1745 Lt), juos pasidalijo su R. S.;
jis, veikdamas bendrininkų grupe su K. J., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, Sporto g. 7, Marijampolė, 2008-04-23, apie 16 val., paskambino V. Po. ir, prisistatęs S. K., melagingai pranešė apie jos anūko tariamai padarytą nusikaltimą, kad šis automobiliu jį sužalojo, bei pareikalavo apmokėti tariamai anūko padarytą 2000 Lt žalą, nes priešingu atveju neva bus iškelta baudžiamoji byla. V. Po. sutikus sumokėti 1500 Lt, R. S. nurodė jai ateiti prie jos namo esančios parduotuvės, Naujakiemio g. 12, Klaipėda, ir perduoti pinigus tariamai jo seseriai. K. J., vykdydama R. S. duotus nurodymus dėl pinigų paėmimo, atvyko nurodytu adresu ir iš V. Po. paėmė 1500 Lt, juos pasidalijo su R. S.;
jis, veikdamas bendrininkų grupe su K. J., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, Sporto g. 7, Marijampolė, 2008-04-23, apie 21 val., paskambino L. P. ir, prisistatęs jos anūku, melagingai pranešė apie savo tariamai padarytą nusikaltimą, kad jis automobiliu sužalojo merginą, bei pareikalavo apmokėti tariamai jo padarytą 10 000 Lt žalą nukentėjusiajai, nes priešingu atveju neva bus iškelta baudžiamoji byla. L. P. sutikus atiduoti visą namuose turimą auksą, nurodžius, kad grynieji pinigai banke, R. S. pasakė, kad pas ją paimti auksinių dirbinių ateis tariamai nukentėjusiosios sesuo. K. J., vykdydama R. S. duotus nurodymus, nuvyko į L. P. namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir paėmė 3100 Lt vertės auksinius dirbinius bei 100 Lt, juos pasidalijo su R. S.;
jis, veikdamas bendrininkų grupe su K. J., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, Sporto g. 7, Marijampolė, 2008-04-24, apie 8.11 val., žinodamas, kad L. P. turi banko sąskaitoje pinigų, paskambino jai ir, prisistatęs nukentėjusiosios broliu, pasiteiravo, ar ji eina į banką paimti pinigų, pasakė, kad prie AB Ūkio banko paimti pinigus ateis tariamai nukentėjusiosios sesuo. K. J., vykdydama R. S. duotus nurodymus, nuvyko prie parduotuvės „Vaikų pasaulis“, esančios Debreceno g. 61, Klaipėda, ten pasitiko iš banko išeinančią L. P., ir iš jos paėmė 3200 Lt, juos pasidalijo su R. S.;
jis, veikdamas bendrininkų grupe su A. K., 2008-07-14, apie 18.32 val., paskambino M. B. ir, prisistatęs jo anūku, o vėliau policijos pareigūnu, melagingai pranešė apie anūko tariamai padarytą avariją, kurios metu jis sužalojo merginą, bei pareikalavo apmokėti tariamai padarytą žalą nukentėjusiajai, nes priešingu atveju neva bus iškelta baudžiamoji byla. M. B. sutikus sumokėti 1000 Lt, R. S. nurodė jam atsiųstu taksi automobiliu atvažiuoti prie Nidos g. 56 namo, Klaipėda, ten atvyko ir A. K., vykdydamas R. S. duotus nurodymus dėl pinigų paėmimo, ir, prisistatęs nukentėjusiosios broliu, iš M. B. paėmė 1000 Lt, juos pasidalijo su R. S.;
jis, veikdamas bendrininkų grupe su A. K., 2008-07-22, apie 19.24 val., paskambino V. Š. ir, prisistatęs jos anūku, melagingai pranešė apie savo tariamai padarytą avariją, kurios metu jis sužalojo žmogų, bei pareikalavo apmokėti tariamai padarytą 8000 Lt žalą nukentėjusiajam, nes priešingu atveju neva bus iškelta baudžiamoji byla. V. Š. sutikus sumokėti 3000 Lt, R. S. nurodė jai atsiųstu taksi automobiliu atvažiuoti prie Žalgirio g. 7 namo, Klaipėda, ten atvyko ir A. K., vykdydamas R. S. duotus nurodymus dėl pinigų paėmimo, ir iš V. Š. paėmė 3000 Lt, juos pasidalijo su R. S.;
jis 2008-07-26, apie 19 val., paskambino J. I. ir, prisistatęs jos anūku, o vėliau policijos pareigūnu, melagingai pranešė apie anūko tariamai padarytą nusikaltimą, kad jis sumušė žmogų, bei pareikalavo apmokėti tariamai padarytą 8000 Lt žalą nukentėjusiajam, nes priešingu atveju neva bus iškelta baudžiamoji byla. J. I. sutikus sumokėti 4000 Lt, R. S. nurodė jai atsiųstu taksi automobiliu atvažiuoti prie Minijos g. 132 namo, Klaipėda, ten atvyko ir jis bei iš J. I. paėmė 4000 Lt;
jis 2008-08-05, apie 15 val., paskambino P. P. ir, prisistatęs jo anūku, melagingai pranešė apie savo tariamai padarytą nusikaltimą, kad jis automobiliu sužalojo mergaitę, bei pareikalavo apmokėti tariamai padarytą 8000 Lt žalą nukentėjusiajai, nes priešingu atveju neva bus iškelta baudžiamoji byla. P. P. sutikus sumokėti 3500 Lt, R. S. nurodė jam atsiųstu taksi automobiliu atvažiuoti prie AB bankas „Hansabankas“ filialo, esančio Taikos pr. 109, Klaipėda, ten jis pats pasitiko P. P. ir, pasakęs, jog atėjo paimti pinigų, kuriuos perduos nukentėjusiajai, iš P. P. paėmė 3500 Lt.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. S. apeliaciniu skundu prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 str. 1 d. 2 p., 4 p., 6 p., paskirti proporcingą padarytų nusikaltimų sunkumui bausmę. Apeliantas nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis nuteistas už nesunkius nusikaltimus neproporcingai ilga 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taip pat teisėja byloje neįžvelgė nė vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, neatsižvelgė į tai, kad jis nusikalto dėl beviltiškos turtinės padėties laisvės atėmimo vietoje, jam reikėjo lėšų pragyvenimui, viso ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltės neneigė, teisme savo kaltę pripažino visiškai, labai gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų. Teisėja neįvertino ir pačių nukentėjusiųjų rizikingo elgesio, jie patys skatino tęsti nusikaltimus. Be to, nuteistojo nuomone, teisėja, bendrindama bausmes, neteisingai taikė BK 63 str. 1 d., 4 d. nuostatas, nors turėjo būti taikomas BK 63 str. 5 d. 1 p. Jis, apgaule savo naudai įgydamas L. P. turtą, padarė vieną tęstinę veiką, o ne dvi veikas, ir turėjo būti nubaustas už vieną veiką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-07 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.).
Apelianto prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 str. 1 d. 2 p., 4 p., 6 p., yra nepagrįstas. Nuteistojo argumentas, kad viso ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltės neneigė, teisme savo kaltę pripažino visiškai, labai gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų, nesudaro pagrindo pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Laikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kai jis savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvias aplinkybes ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo, jis neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Bylos duomenys liudija, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. S. iš pradžių išvis atsisakė duoti parodymus, atsakyti į bet kokius klausimus, vėliau ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie nusikaltimų (bet ne visų) padarymo aplinkybes, savo kaltę pripažino, tačiau toks jo elgesys buvo nulemtas ne savanoriškumo, o ikiteisminio tyrimo metu surinktų akivaizdžių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, R. S. prisipažinimas iš esmės neprisidėjo prie jo ir jo bendrininkų kaltės klausimo išsprendimo byloje. R. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė vieną iš nusikaltimų padaręs kartu su A. K., nors bylos duomenys patvirtino priešingai, neatsiprašė nukentėjusiųjų, nesistengė jiems atlyginti nusikaltimais padarytos turtinės žalos, o tai paneigia jo deklaruojamą nuoširdų gailėjimąsi, rodo, kad jis dėl savo veiksmų neišgyveno, iš tikrųjų jų neigiamai neįvertino.
Apelianto teiginys, kad teismas turėjo įvertinti ir atsižvelgti, jog jis darė nusikaltimus dėl labai sunkios turtinės ir beviltiškos padėties, ir tai privalėjo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 4 p.) taip pat atmestinas. Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai tokia situacija, kai kaltininkui susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y. kai kaltininkas pagal savo suvokimą taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Šiuo atveju nuteistasis nusikaltimų darymą pateisina laisvės atėmimo vietoje susidariusia sunkia nuteistųjų turtine padėtimi dėl maisto siuntinių sumažinimo, mažos piniginės išmokos. Pažymėtina, jog tam tikrų nuteistųjų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų, jų teisių suvaržymų numatymas nepažeidžia jokių teisės aktų nuostatų. Be to, nuteistiesiems laisvės atėmimo vietose yra užtikrinamas būtiniausių poreikių patenkinimas, įskaitant maitinimą, sudaroma galimybė dirbti ir gauti užmokestį už darbą. Iš bylos duomenų matyti, kad R. S., būdamas pataisos namuose, bendraudavo su artimaisiais, gaudavo siuntinius, kratų metu pas jį buvo rastas neteisėtai laikomas mobiliojo ryšio telefonas, jis daug kartų buvo baustas už apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų, nedalyvavo pataisos namų visuomeniniame gyvenime, nesimokė profesinio rengimo centre. Visa tai rodo, kad nuteistasis turėjo galimybę tenkinti ne tik būtiniausius poreikius, bet sugebėjo gauti (įsigyti) ir draudžiamų turėti daiktų, jis nesistengė legaliu būdu pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Todėl laikyti, kad R. S. pastūmėjo daryti nusikaltimus labai sunki turtinė ar beviltiška jo padėtis, nėra pagrindo.
Byloje nėra jokių duomenų, kad nusikaltimų padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiųjų elgesys, kaip kad apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis. Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nukentėjusio asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį. Nagrinėjamu atveju nukentėjusieji tik savo patiklumu sudarė palankesnes sąlygas R. S. įvykdyti nusikaltimus prieš juos, pats nuteistasis, pranešdamas jiems melagingas žinias apie į bėdą patekusius artimuosius, manipuliuodamas jų jausmais, noru pagelbėti artimiesiems, pasinaudodamas jų senyvu amžiumi, provokavo perduoti jam savo turtą. Taigi teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo konstatuoti minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimą.
Tačiau nuteistasis apeliaciniame skunde teisingai pastebi, kad jis, apgaule savo naudai įgydamas L. P. turtą, padarė vieną tęstinę veiką, o ne dvi veikas, ir turėjo būti nubaustas už vieną veiką. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo R. S. veiksmus apgaule užvaldant nukentėjusiosios L. P. turtą kaip du atskirus nusikaltimus. Byloje nustatyta, kad R. S., veikdamas bendrininkų grupe su K. J., 2008-04-23, apie 21 val., paskambino L. P. ir, prisistatęs jos anūku, melagingai pranešė, kad automobiliu sužalojo merginą, bei pareikalavo apmokėti tariamai jo padarytą 10 000 Lt žalą nukentėjusiajai, nes priešingu atveju neva bus iškelta baudžiamoji byla. Nukentėjusioji nurodė neturinti pinigų, turinti tik auksinių dirbinių, pinigus laikanti banke, kitą dieną turėsianti sutartą pinigų sumą – 3000 Lt. K. J., vykdydama R. S. duotus nurodymus, nuvyko į L. P. namus ir paėmė 3100 Lt vertės auksinius dirbinius bei 100 Lt. 2008-04-24, apie 8.11 val., žinodamas, kad L. P. turi banko sąskaitoje pinigų, R. S. paskambino jai ir, prisistatęs nukentėjusiosios broliu, pasiteiravo, ar ji eina į banką paimti pinigų, pasakė, kad prie banko paimti pinigus ateis tariamai nukentėjusiosios sesuo. K. J., vykdydama R. S. duotus nurodymus, pasitiko iš banko išeinančią L. P., kuri jai perdavė 3200 Lt. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nepaisant to, jog R. S. atliko veiksmus, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka BK 182 str. 1 d. objektyviuosius požymius, juos siejo vienas sumanymas (bendra tyčia) apgaule užvaldyti L. P. turtą (auksinius dirbinius ir pinigus). Bendrai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Būtent R. S. bendros tyčios buvimas lemia L. P. turto užvaldymo apgaule pripažinimą paviene tęstine veika. Be to, nuteistojo veika reiškėsi tapačiais, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusiais veiksmais, padarytais analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo nusikalstami veiksmai apgaule užvaldant L. P. turtą vertintini ir kvalifikuotini kaip pavienis tęstinis sukčiavimo nusikaltimas. Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas, išskaidydamas R. S. nusikalstamą veiką į dvi atskiras, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 328 str. 1 p.). Kadangi nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarę tęstinę veiką (BK 63 str. 10 d.), tai ir bausmė už sukčiavimą prieš L. P. skirtina kaip už vieną veiką. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui svarbias aplinkybes pagal BK 54 str., 56 str., 61 str. reikalavimus, mano, kad R. S. už šį nusikaltimą skirtina didesnė bausmė negu BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Įvertinęs nuteistajam R. S. paskirtas bausmes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir aptarė nuteistojo asmenybę, jo padarytas veikas apibūdinančius duomenis BK 54 str. reikalavimų kontekste, teisingai parinko nuteistajam skirtinų bausmių rūšį, tačiau, nustatydamas jų dydžius, tinkamai jų neindividualizavo. Baudžiamosios teisės teorijoje normalios tipinės bausmės pagrindinis atskaitos taškas yra sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios bausmės vidurkis. Teismas, pagal baudžiamosios normos sankciją parinkęs kaltininkui tinkamą bausmės rūšį, nustatęs tos bausmės rūšies vidurkį, privalo individualizuoti bausmę, ją griežtindamas ar švelnindamas nuo nustatyto vidurkio. BK 54 str., įtvirtinančiame bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodyta, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Taigi atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš BK 54 str. numatytų bausmės individualizavimo sąlygų, atsižvelgdamas į jas, teismas bausmę švelnina ar griežtina (BK 61 str.). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tokios aplinkybės, kurios apibūdindamos kaltąjį asmenį ir jo padarytą veiką didina nusikalstamos veikos bei kaltojo asmens pavojingumą ir leidžia griežtinti baudžiamąją atsakomybę. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas daugeliu atveju nulemia griežtesnės bausmės paskyrimą. Teismas pripažino R. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, nurodė į ją atsižvelgiantis skirdamas bausmes, tačiau neįvertino to, kad ne visos veikos buvo padarytos esant šiai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, kad R. S. apgaule savo naudai įgijo V. Š. turtą, veikdamas bendrininkų grupe su A. K. Tačiau tuo pačiu nuosprendžiu A. K. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme. Taigi minėta teismo išvada neatitinka bylos aplinkybių. Dėl to nuosprendis keistinas BPK 328 str. 3 p. numatytu pagrindu, iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant aplinkybę, kad R. S. padarė šį nusikaltimą, veikdamas bendrininkų grupe su A. K. Sukčiavimai prieš V. Š., J. I. ir P. P. buvo padaryti R. S. veikiant vienam, tačiau teismas, visoms kitoms sąlygoms esant tapačioms, už juos paskyrė griežtesnes bausmes negu už tuos, kurie buvo padaryti R. S. veikiant bendrininkų grupe, nors veikas, padarytas bendrininkaujant, įstatymų leidėjas laiko pavojingesnėmis nei padarytas vieno asmens. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, už minėtus sukčiavimus nuteistajam buvo paskirtos neteisingos bausmės, jų dydžiai aiškiai neatitinka šių veikų pavojingumo. Šiuos nusikaltimus nuteistasis padarė nesant nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Todėl teismui nebuvo jokio pagrindo R. S. už juos skirti žymiai didesnes negu BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant, kad būtų realizuota BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtis, skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 str. 2 p. nurodytu pagrindu, mažinant nuteistajam R. S. už minėtas veikas paskirtas laisvės atėmimo bausmes ir nustatant jų dydį, artimą BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Skirdamas bausmes už kitus nusikaltimus, apylinkės teismas bausmės paskirtį ir jos skyrimą reglamentuojančių nuostatų nepažeidė, jas taikė tinkamai. Todėl paskirtos bausmės tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiais atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį, nėra aiškiai per griežtos. Kadangi, kaip anksčiau minėta, R. S. prieš L. P. padarė vieną nusikaltimą, be to, sumažintinos už sukčiavimus prieš V. Š., J. I. ir P. P. paskirtos bausmės, mažintina ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė.
Skirdamas galutinę subendrintą bausmę nuteistajam R. S., apylinkės teismas vėlgi netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 63 str. 9 d. nuostatas, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 str. 1 p. nurodytu pagrindu. Pagal formuojamą teismų praktiką dėl BK 63 str. 9 d. nuostatų taikymo, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje buvo paskirta subendrinta bausmė, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos tik tos, kurios turi būti apimamos; kitos bausmės pridedamos prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra pirmesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – pridedamos prie šios bausmės. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. S. buvo nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-22 nuosprendžiu už analogiškas veikas laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apylinkės teismas nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pirmiausia bendrino tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu ir tik po to su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-22 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad teisėja, bendrindama bausmes, neteisingai taikė BK 63 str. 1 d., 4 d. nuostatas, nors turėjo būti taikomas BK 63 str. 5 d. 1 p., nepagrįstas, nes visos padarytos veikos sudaro realią nusikaltimų sutaptį, todėl nebuvo jokio pagrindo teismui paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu. Be to, apylinkės teismas netinkamai, neaiškiai išsprendė nuteistojo sulaikyme ir suėmime išbūto laiko bei pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-22 nuosprendį atliktos bausmės įskaitymo į bausmės laiką klausimą. Iš to, kaip teismas šį klausimą išsprendė, galima manyti, kad į paskirtą bausmę buvo du kartus įskaityta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-22 nuosprendį atlikta bausmės dalis. Bylos duomenys rodo, kad R. S. buvo sulaikytas šioje byloje 2008-08-06, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-08-07 nutartimi jam buvo paskirtas suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo, t. y. iki 2009-05-07, suėmimas paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Pirmojoje byloje nuteistajam suėmimas nebuvo paskirtas, nes jis buvo suimtas šioje byloje, bausmės pradžia pagal 2008-12-22 nuosprendį skaičiuojama nuo jo paskelbimo, t. y. nuo 2008-12-22. Nustatant galutinę subendrintą bausmę R. S., už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmes bendrintinos su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-22 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie šios bausmės, kaip prie griežčiausios, iš dalies pridedant už padarytus nusikaltimus paskirtas švelnesnes bausmes. Bausmės pradžią nustatytina skaičiuoti nuo 2008-08-06.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.,
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-07 nuosprendį pakeisti.
R. S. veiksmus apgaule savo naudai įgyjant L. P. turtą kvalifikuoti pagal BK 182 str. 1 d. kaip vieną tęstinį nusikaltimą ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams.
R. S. pagal BK 182 str. 1 d. už apgaule savo naudai įgytą V. Š., J. I. ir P. P. turtą paskirtas laisvės atėmimo bausmes sumažinti iki 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-22 nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridėti pagal BK 182 str. 1 d. paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2008-08-06.
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl sukčiavimo prieš V. Š. pašalinti aplinkybę, jog R. S. šį nusikaltimą padarė, veikdamas bendrininkų grupe su A. K.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.