- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-04
- Bylos Nr.
- 2-1363/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01184-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Višinskienė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, T. P., R. P., A. P.
- Kategorijos
- 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo J. M. ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, civilinėje byloje Nr. 2-4733-577/2014 pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, T. P., R. P., A. P., R. P. dėl žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. M. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiomis 2013 m. gruodžio 30-31 d. sudarytas žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis (su T. P. – žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), su R. P. – Nr. (duomenys neskelbtini), su A. P. ir R. P. – Nr. (duomenys neskelbtini)) ir taikyti restituciją; 2) pripažinti iš dalies negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Švenčionių skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-1357 „Dėl teritorijos patvirtinimo žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti (duomenys neskelbtini)“ patvirtintą planą ir žiniaraštį, nurodant, kad J. M. nuomojamas (1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (2) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (3) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (4) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (5) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (6) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepriskirtini laisvos valstybinės žemės fondui; 3) pripažinti iš dalies negaliojančiu NŽT Švenčionių rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-905 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintą žemėtvarkos projektą su jame suprojektuotais suinteresuotiems asmenims parduoti skirtais žemės sklypais Nr. (duomenys neskelbtini), kurie dengia J. M. nuomojamus žemės sklypus; 4) pripažinti iš dalies negaliojančiu NŽT Švenčionių rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-905 „Dėl (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ Priedą Nr. 1, kuriuo suinteresuotiems asmenims numatyta galimybė pirkti žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), dengiančius J. M. nuomojamus žemės sklypus.
Ieškovas nurodė, kad laisvos valstybinės žemės fondui gali būti priskiriama tik ta žemė, kuri neperduota naudotis, neišnuomota ir pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, negrąžintina natūra, todėl ieškovo nuomojami žemės sklypai priskirti valstybinės žemės fondui nepagrįstai ir neteisėtai. Ieškovas taip pat nurodė, kad jam nebuvo oficialiai pranešta apie pradedamą rengti žemėtvarkos projektą ir taip buvo pažeista jo teisė kreiptis dėl nuomojamos žemės įsigijimo. Be to, nebuvo teisinio pagrindo iš naujo perprojektuoti ir registruoti jau tinkamai suformuotus, įregistruotus bei ieškovui išnuomotus žemės sklypus. Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys yra neteisėtos, nes žemės sklypai suformuoti ir parduoti pažeidžiant imperatyviąsias teisės aktų nuostatas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.
Teismas nustatė, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį, sujungdamas kelis skirtingus reikalavimus, kylančius iš skirtingų pirkimo–pardavimo sutarčių, kuriomis buvo susitarta dėl kelių skirtingų žemės sklypų pirkimo–pardavimo. Bendra pirkimo–pardavimo sutarčių vertė 279 000 Lt, tačiau kiekvienas atskiras reikalavimas dėl kiekvieno konkretaus žemės sklypo pirkimo–pardavimo pripažinimo negaliojančiu galėtų būti atskiro ieškinio reikalavimo dalyku, kurio suma nesiektų 150 000 Lt, nes nė vieno ginčo sutartimis parduoto nekilnojamojo turto objekto vertė atskirai nesiekia minėtos sumos. Teismas nurodė, kad nesant privalomojo procesinio bendrininkavimo, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieną ieškovo reikalavimą, o bylos teismingumą tokiu atveju nulemia atskirai kiekvieno savarankiško reikalavimo dydis, bet ne visų savarankiškų sujungtų reikalavimų suma, todėl nagrinėjamu atveju visi pareikštieji savarankiški reikalavimai kartu sujungti arba kiekvienas atskirai nagrinėtini apylinkės teisme.
Teismas taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas siekia toliau tęsti ginčo žemės sklypų nuomos teisinius santykius, ginčas iš esmės kilo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, o šios kategorijos ieškiniams taikytinos išimtinio teismingumo taisyklės – bylą nagrinėjantis teismas nustatomas pagal nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietą. Kadangi ginčo turtas yra registruotas Švenčionių rajono savivaldybėje, ši byla nagrinėtina Švenčionių rajono apylinkės teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas J. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį ir ieškovo ieškinį priimti nagrinėti Vilniaus apygardos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Ieškovas jau kreipėsi su ieškiniu į Švenčionių rajono apylinkės teismą, tačiau teismas 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-440-617/2014 atsisakė priimti ieškinį, nurodęs, kad ieškinio suma nustatoma pagal visų reikalavimų sumą ir, atsižvelgiant į tai, jog suma šiuo atveju didesnė nei 150 000 Lt, byla teisminga Vilniaus apygardos teismui. Nutartis apskųsta nebuvo. Ieškovas su tuo pačiu ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, tačiau teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24874-863/2014 taip pat atsisakė priimti ieškinį, nes ieškinys pagal rūšinio teismingumo taisykles teismingas Vilniaus apygardos teismui. Nutartis apskųsta nebuvo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 85 straipsniu, ieškinio, kuriame reiškiami keli reikalavimai, suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Be to, kaip pastebėjo ir pats Vilniaus apygardos teismas, 2013 m. gruodžio 30 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 208 000 Lt. Teismas priimdamas ieškinį, kuriame sujungti keli reikalavimai, turi teisę vieną ar kelis iš jų atskirti į atskirą bylą tik tuo atveju, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium. Ieškovo reiškiami reikalavimai pripažinti negaliojančiomis žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis grindžiami tais pačiais pagrindais bei neatsiejamai susiję su reikalavimu įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą atlikti tam tikrus veiksmus, todėl šių reikalavimų nagrinėjimas skyrium ne tik pažeistų koncentracijos ir ekonomiškumo principus, bet ir būtų neįmanomas.Ieškovo nuomos santykiai tęsiasi ir ieškinys nėra reiškiamas nei dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, nei dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, todėl nėra pagrįsta taikyti CPK 31 straipsnį. Be to, net ir taikant išimtinį teismingumą, ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui pagal 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-440-617/2014 atsisakė priimti ieškovo J. M. ieškinį (analogišką pateiktam Vilniaus apygardos teismui) dėl žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo pateiktas žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, nustatė, kad bendra ieškinio suma didesnė nei 150 000 Lt ir todėl byla teisminga Vilniaus apygardos teismui.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi taip pat atsisakė priimti J. M. ieškinį, nurodydamas, kad byla neteisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui nei pagal išimtinio, nei pagal rūšinio teismingumo taisykles ir ieškinys turi būti paduotas Vilniaus apygardos teismui.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas ieškovo apskųsta nutartimi taip pat atsisakė priimti ieškovo ieškinį, nes nustatė, kad bendra pirkimo–pardavimo sutarčių vertė 279 000 Lt, tačiau kiekvienas atskiras reikalavimas dėl kiekvieno konkretaus žemės sklypo pirkimo–pardavimo pripažinimo negaliojančiu galėtų būti atskiro ieškinio reikalavimo dalyku, kurio suma nesiektų 150 000 Lt, t. y. nė vieno ginčo sutartimis parduoto nekilnojamojo turto objekto vertė atskirai nesiekia minėtos sumos. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spęsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, jog 2013 m. gruodžio 30 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė yra 25 000 Lt, 2013 m. gruodžio 30 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė yra 208 000 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė yra 46 000 Lt. Iš ieškovo ieškinyje suformuluotų reikalavimų (ieškinio dalyko) matyti, kad ieškovas ginčija tris atskirus pirkimo–pardavimo sandorius. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nenustačius privalomojo procesinio bendrininkavimo, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieną ieškovo reikalavimą, jeigu kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas. Tačiau Vilniaus apygardos teismas, nustatęs, jog byloje nėra privalomojo bendrininkavimo ir nė vieno žemės sklypo vertė atskirai nesiekia CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos sumos, neatsižvelgė į tai, kad pagal 2013 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) keturių žemės sklypų, kurių bendra vertė 208 000 Lt, pirkėjas yra vienas asmuo – T. P., ir ieškovas ginčija visą sandorį, o ne atskiras šio sandorio dalis pagal atskirus žemės sklypus, ir šis reikalavimas negali būti skaidomas pagal parduotus nekilnojamojo turto objektus.
Vilniaus apygardos teismo cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009) be kita ko taip pat nurodyta, kad CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta taisyklė, jog esant keliems savarankiškiems ieškinio reikalavimams, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą, taikoma tais atvejais, kai vienas ieškovas reiškia kelis reikalavimus atsakovui arba keli ieškovai reiškia bendrą reikalavimą atsakovui privalomojo bendrininkavimo atveju (CPK 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Be to, CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Taigi ieškinio suma nustatoma pagal viso sandorio vertę, o ne pagal atskirus šiuo sandoriu perleisto turto objektus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju vien tik T. P., t. y. vienam atsakovui, reiškiamo reikalavimo suma sudaro 208 000 Lt, kadangi ginčijama visa T. P. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT Švenčionių skyriaus, žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, ir jos pripažinimas negaliojančia nulems reikšmingas teisines pasekmes bylos šalims, visų pirma – T. P., nes jo grąžintinų žemės sklypų vertė sudaro 208 000 Lt. Taigi šiuo atveju net ir nenustačius privalomojo bendrininkavimo tarp atsakovų, vien tik T. P. reiškiamo reikalavimo suma viršija CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą ribą, o skaidyti ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį nėra jokio teisinio pagrindo, nes atskirai negali būti užvestos bylos dėl kiekvieno žemės sklypo pirkimo–pardavimo, ir ieškovas ginčija visą sandorį, kurį nuginčijus, atsakovui atsiras pasekmės dėl visų žemės sklypų grąžinimo. Kaip jau buvo minėta, ieškovo reikalavimas dėl 2013 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinimo negaliojančia negali būti skaidomas pagal perleistus nekilnojamojo turto objektus.
CPK 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme. Atsižvelgiant į šią normą bei CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ieškovo J. M. ieškinys nagrinėtinas apygardos teisme.
Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas ginčija administracinius aktus ir pirkimo–pardavimo sutartis, kurių pagrindu atsakovams atsirado nuosavybės teisė į žemės sklypus. Šiais reikalavimais ieškovas, siekdamas užsitikrinti savo paties netrukdomą žemės sklypų naudojimą nuomos sutarčių pagrindu, ginčija atsakovų daiktinę teisę – žemės sklypų nuosavybės teisę. CPK 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 26, 27 ir 31 straipsniuose įtvirtintos teismingumo taisyklės yra tarpusavyje suderintos ir prireikus taikytinos kartu. CPK įtvirtintos išimtinio teritorinio teismingumo taisyklės nepašalina ir negali pašalinti būtinybės laikytis CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatytos rūšinio teismingumo taisyklės. Taigi CPK 31 straipsnyje nurodyti ieškiniai, kuriuose ieškinio suma yra didesnė kaip 150 000 Lt, yra teismingi apygardos teismui, kurio veiklos teritorijoje yra nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vieta – nagrinėjamu atveju byla teisminga Vilniaus apygardos teismui.
Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis CPK 31 straipsniu, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei CPK 33 straipsnio 3, 4 dalimis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byla nagrinėtina Vilniaus apygardos teisme, todėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartis, kaip nepagrįsta ir neteisėta, naikintina, o J. M. ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kadangi ne apeliacinės instancijos, o būtent pirmosios instancijos teismas rezoliucija išsprendžia ieškinio priėmimo klausimą (CPK 137 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti.
Ieškovo J. M. ieškinio priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.