Telšių apylinkės teismo sprendimas

2015-10-28 · Civilinė byla Nr. 2-1239-304/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-28
Bylos Nr.
2-1239-304/2015
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00944-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Judita Staševičienė
Ieškovas
Z. G.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Advokatai
Vidmantas Skaburskas
Kategorijos
  • 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1239-304/2015Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00944-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 44.1, 44.2, 44.2.4.2, 44.5.2.5, 44.5.2.17; 116.4 (S)

(2.5.10.1; 2.5.10.2; 2.5.10.2.4.2; 2.5.10.5.2.5; 2.5.10.5.2.17; 3.2.6.4)

TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 28 d.

TelšiaiTelšių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Staševičienė,sekretoriaujant Viktorijai Stanienei,dalyvaujant ieškovei Z. G.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Z. G. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kelionės išlaidas 262,27 Eur, teisinės pagalbos išlaidas 868,86 Eur, neturtinę žalą 30000 Eur. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2014-02-14 nuosprendžiu pripažinta kalta pagal LR BK 24 str. 6 d., 180 str. 2 d., paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, dirbant po 20 valandų darbų kas mėnesį. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-12-01 pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2014-02-14 nuosprendį ir panaikino nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo pagal LR BK 24 str. 6 d., 180 str. 2 d. ir ją išteisino, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, pašalino iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl plėšimo iš F. ir J. M. aplinkybę, jog ji padėjo padaryti nusikaltimą. Už teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme advokatui Vidmantui Skaburskui sumokėjo 868,86 Eur. Vyko į apklausas, akistatas, teismo posėdžius, kelionėms į Šiaulius bei į teismo posėdį Lietuvos apeliaciniame teisme išleido 262,27 Eur. Dėl Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio patyrė neturtinę žalą. Jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme buvo nuoseklūs, neprieštaravo kitų proceso dalyvių parodymams, tačiau prokuroras ir teisėjų kolegija vadovavosi asmeninėmis ambicijomis ir neapykanta, dėl netinkamo pareigūnų veikimo, neteisėtų veiksmų buvo pažeistos jos teisės, ji pripažinta kalta. Dėl neteisėto nuteisimo neteko darbo, negalėjo susirasti naujo, prarado draugus ir pažįstamus. 2012-02-09 pareiškus įtarimus buvo sulaikyta 2 paroms, patalpinta į Šiaulių tardymo izoliatorių, iš kur pablogėjus sveikatai išvežta į Šiaulių regioninę ligoninę, nuo 2012-02-15 iki 2012-04-24 buvo nedarbinga. Prašo už laikotarpį nuo 2012-02-09 iki 2014-12-01, t. y. už 3 metus, priteisti 30000 Eur neturinę žalą.

Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašo ieškinį tenkinti jame nurodytų aplinkybių ir motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo atmesti ieškinį. Nurodė, kad išteisinamasis nuosprendis savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimo neteisėtumo. Ieškovės nuomonė, kad baudžiamojo persekiojimo veiksmai jos atžvilgiu buvo atliekami neteisėtai, nepagrįsta. Ieškovė neįrodinėjo teismo ar teisėjo neteisėtų veiksmų kilusių padarinių, neakcentavo pasireiškiančių išgyvenimų ar sukrėtimų, nepateikė įrodymų dėl jų sukelto sunkumo laipsnio bei galimų atsiliepimų (pasekmių) ateityje. Baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens išlaidos, turėtos savo iniciatyva kviesto ir procese dalyvavusio advokato teisinėms paslaugomos atlyginti, nelaikytinos proceso išlaidomis pagal BPK. Iš 2013-12-18 pinigų priėmimo kvito nematyti, kokie konkretūs advokato teisinės pagalbos veiksmai buvo atlikti ginant ieškovę, neaišku, ar jie buvo būtini, ar sumokėto atlyginimo dydis buvo pagrįstas. Ieškovė neįrodė, kad pajamų negavo dėl galimai neteisėtų teismo veiksmų, be to, negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014-12-01 priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo išteisino ieškovę pagal LR BK 24 str. 6 d., 180 str. 2 d. neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (5-12 b. l.) Valstybinio socialinio draudimo fondo pažymoje nurodytos ieškovės draudžiamosios pajamos nuo 2012-01-01 iki 2014-05-31 (13-17 b. l.). Ieškovė Telšių teritorinės darbo biržos Telšių skyriuje buvo registruota nuo 2014-01-28 iki 2014-02-06 ir nuo 2014-02-07 iki 2014-11-14 (18 b. l.). Pateikti dujų ir benzino pirkimo kvitai (19-21 b. l.). 2013-12-18 pinigų priėmimo kvitu ieškovė sumokėjo advokatui V. Skaburskui 3000 Lt (22 b. l.). Pateikta UAB „Telšių sveikata“ pažyma apie ieškovės sveikatos būklę nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2015 m. sausio mėn. (50-51 b. l.). VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pažymoje aprašyta ieškovės gydymo stacionare istorija (52-53 b. l.).

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 str. 1-3 d. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi ieškovė, reikalaudama atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai, tačiau ji neatleidžiama nuo CPK 178 str. įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jai tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 str. įtvirtinta teismų sistema. Teismų kompetencija nustatyta kituose įstatymuose, pvz., Teismų įstatyme, atitinkamame proceso kodekse. Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę ją padaryti. Priešingu atveju būtų paneigta asmens teisė į teisingą teismą ir kad dėl jo būtų priimtas teisingas sprendimas.

Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tai yra vertinamosios sąvokos. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti ir kt. Kasacinis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo kaltė gali būti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti (CK 6.248 str.); sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis Nr. 3K-3-207/2011).

Ieškovė ieškinyje nenurodė, kokie pareigūnai ir kokiais veiksmais prisidėjo prie neteisėto nuteisimo. Iš ieškinio turinio galima suprasti, kad ieškovė tyrėjos P., prokuroro F. ir Šiaulių apygardos teismo teisėjų veiksmuose įžvelgia asmenines ambicijas, neapykantą, netinkamą veikimą, neteisėtus veiksmus. Ikiteisminio tyrimo veiksmai yra teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jame nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje būtina teisėta veikla. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuratūros pareigūnai būtų naudoję neteisėtus veiksmus medžiagai surinkti ar ikiteisminį tyrimą būtų atlikę aplaidžiai, nesurinkę visų reikiamų įrodymų ar pažeidę įtariamosios teises. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-01 nuosprendžiu nekonstatuota, kad Šiaulių apygardos teismo teisėjai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ir tai sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Nuosprendis, kuriuo ieškovė buvo nuteista, panaikintas instancine tvarka, pirmosios instancijos teismui nepagrįstai padarius išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas iš naujo įvertino byloje esančius įrodymus, atliko išsamų ir visapusišką įrodymų tyrimą bei padarė kardinaliai skirtingas išvadas, dėl ko pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikino ir priėmė naują – išteisinamąjį nuosprendį. Teismas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teisėjų veiksmų pasisako tik civilinės atsakomybės taikymo prasme ir daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus bei aplinkybes nėra pagrindo pripažinti pareigūnų atliktus veiksmus civilinės atsakomybės taikymo prasme neteisėtais. Nesant vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – kaltės, nėra teisinio pagrindo ieškiniui tenkinti.

Įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kaip atsakovo veiksmai sukėlė jai turtinę žalą bei sukėlė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, nepatogumus, patyčias, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių ar bendravimo sumažėjimą, reputacijos pablogėjimą. Baudžiamasis procesas neišvengiamai yra susijęs su neigiamais emociniais išgyvenimais, bendravimo galimybių sumažėjimu įprastoje aplinkoje, kitais suvaržymais ir nepatogumais. Ilgą laiką būdama įtariamąja ir kaltinamąja, ieškovė išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš ją baigties būseną, ši procesinė padėtis neigiamai veikė jos įprastinę savijautą, procesas neabejotinai pakenkė jos reputacijai, ieškovę pažįstančių žmonių akyse. Ieškovei padarytos neturtinės (moralinės) žalos faktas nėra patvirtintas objektyviais įrodymais. Ieškovė savo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo grindžia VšĮ ,,Telšių sveikata“ pažyma apie jos sveikatos būklę nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2015 m. sausio mėn., kurie teismo nuomone, nelaikytini pakankamais įrodymais, jog diagnozuoti ieškovės sveikatos sutrikimai susiję su jos atžvilgiu atliktais ikiteisminio tyrimo veiksmais. Nustačius, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teisėjų atliekami procesiniai veiksmai įtakojo šių ieškovės sveikatos sutrikimų atsiradimą, negalima teigti, jog tai sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą.

Aplinkybė, kad ieškovės atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, visų pirma reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme. Konstatavus, kad ieškovė šioje byloje neįrodė bylą tyrusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teisėjų neteisėtų veiksmų, t. y. byloje nenustatyta viena iš valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – neteisėta veika, taip pat priežastinis ryšys tarp ieškovės negautų pajamų bei buvusių jos sveikatos sutrikimų dėl ikiteisminio tyrimo, baudžiamosios bylos nagrinėjimo, valstybei neatsirado pareiga atlyginti ieškovės nurodomą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą (CK 6.272 str.).

Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 265- 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš Z. G., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 3,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Judita Staševičienė