Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, 9 klasių išsilavinimo, bedarbis, teistas:

1) 2005 m. gruodžio 15 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

2) 2006 m. vasario 3 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 9 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

3) 2006 m. lapkričio 23 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 64 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

4) 2009 m. gegužės 15 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

5) 2010 m. gruodžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;

7) 2015 m. vasario 19 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 30 dienų;

8) 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, skirta 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 60 parų arešto;

9) 2019 m. vasario 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas ,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu;

2) 2018 m. liepos 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK straipsnio 281 straipsnio 7 dalį, paskirta 60 MGL, tai yra 3000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 40 MGL, tai yra 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu;

1) 2000 m. spalio 25 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, 2000 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, pritaikius BK 47¹ straipsnį, nuosprendžio vykdymas atidėtas 2 metams;

4) 2006 m. vasario 3 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams 21 dienai;

5) 2007 m. spalio 23 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areštu 30 parų;

6) 2008 m. birželio 6 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

7) 2008 m. birželio 19 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

8) 2010 m. spalio 5 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams;

9) 2010 m. vasario 29 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 135 straipsnio 2 dalie 9 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 metams,

10) 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, skirta 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 60 parų arešto;

11) 2019 m. vasario 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai ir aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B., G. G. ir V. K., veikdami kartu bendrininkų grupėje, 2018 m. gruodžio 16 d. nakties metu, tiksliu ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdami apsvaigę nuo alkoholio, V. K. ranka išdaužus lango viršutinį langelį, G. B. pro jį patekus į vidų ir atidarius plastikinį langą, V. K., G. B. įsibrovė į nukentėjusiajam A. K. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidų, G. G. stovint prie lango ir stebint, kad niekas pašalinis neužeitų, slapta pagrobė nukentėjusiajam A. K. priklausantį televizorių ,,LG“, 100 eurų vertės, du televizoriaus priedėlius, bendros 50 eurų vertės, stacionarų kompiuterį, 100 eurų vertės, monitorių ,,MAG Innovision“, 100 eurų vertės, monitorių, 50 eurų vertės, spausdintuvą ,,Canon Pixma iP 2500/iP1800“, 50 eurų vertės, kuriuos G. G. sukrovė į iš kiemo pagrobtą karutį, 100 eurų vertės, tokiu būdu bendrais veiksmais G. G., V. K. ir G. B. nukentėjusiajam A. K. padarė 550 eurų turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. B. pripažino savo kaltę visiškai ir paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 16 d. nakties metu gėrė alkoholį namie su V. K. ir G. G., begeriant jam kilo mintis apie vagystę, kurią įvykdė visi trys. Buvo išgėręs, tiksliai neatsimena įvykio aplinkybių, todėl pilnai tvirtina savo 2019 m. vasario 13 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2018 m. gruodžio 16 d. jis pasiūlė eiti į namą, esantį (duomenys neskelbtini), pamanė, kad ten gaus nusipirkti alkoholio, nes kažkada seniai buvo ten pirkęs iš A. K.. Užėję per neužrakintus vartus pasibeldė, bet durų niekas neatidarė, namuose šviesa nedegė, suprato, kad namuose nieko nėra. Neatsimena, kuris iš jų sugalvojo, kad reikia eiti į vidų kažką pavogti. Iš pradžių bandė laužti duris visi trys, galėjo nulaužti durų rankeną, tačiau durų atidaryti nepavyko. Tada kažkuris sugalvojo, kad reikia išdaužti mažą langelį ir lįsti pro jį. V. K. su ranka išdaužė tą langelį, pro kurį jis įlindo į namo vidų. Iš karto atidarė plastikinį langą, kad galėtų per jį į vidų patekti V. K. su G. G.. V. K. įlipo per langą į namo vidų. Namo viduje susirinko daiktus, tokius kokie parašyti kaltinime, tuos daiktus perdavė per langą G. G., jis sukrovė į karutį. Televizorių pardavė netoliese esančio namo gyventojui, jo nepažįsta. Ėjo televizoriaus parduoti su V., o ką darė G. G. neatsimena. Gavo 40-50 eurų už televizorių. Grįžo namo su karučiu ir kitais likusiais daiktais pas jį namo ir toliau visi trys gėrė, neatsimena, ar žmona A. S. buvo namuose, iš kur gavo alkoholio, nepamena. Kai grįžo, daiktus jis sumetė į rūsį, karutį kažkur pastatė (t. 2., b. l. 18-19). Kitą dieną karutį jis vienas nuvarė į metalo supirktuvę (duomenys neskelbtini), gavo apie 12 eurų, pragėrė su V. K.. Kitus daiktus, kuriuos buvo sudėjęs į rūsį, pardavė gyvulių turguje (duomenys neskelbtini) nepažįstamam asmeniui, neatsimena už kiek, gautus pinigus pragėrė su V. K.. Ne viską atsimena, bet pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, žalą atlygins pagal galimybę, atsiprašo nukentėjusiojo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. G. pripažino savo kaltę visiškai ir paaiškino, kad buvo per daug alkoholio, kad prisiminti smulkiai nusikaltimo, įvykdyto 2018 m. gruodžio 16 d. kartu su V. K. ir G. B. detales, todėl tvirtina 2019 m. sausio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, jog apie 19 val. 00 min. – 19val. 30 min., būdamas girtas, nuėjo pas G. B. į jo namus, gėrė kartu su G. B. ir V. K.. Dar buvo G. B. draugė A. S.. Atsimena, kad vakaro metu ėjo su G. B. ir V. K. alkoholio, G. B. su V. K. pasakė, kad darys ,,varkę“, kokią nesakė, o jis pasakė, kad nori prisijungti. Visi buvo stipriai apsvaigę, kai ėjo sukti ,,varkės“, buvo tamsu. Ėjo kartu su V. K. ir G. B., A. S. buvo namie ir jis nežino, ar ji žinojo apie ,,varkę“, ar ne. Atsimena, kad visi trys į (duomenys neskelbtini) prie namo, kur gyvena pensininkas „(duomenys neskelbtini)“. Eidami nesitarė, kas ką darys vagystės metu. Praėjo pro medinius vartelius, prie ūkinio sandėliuko pamatė karutį, kurį jis atsivarė prie namo. Tada visi trys bandė įsilaužti į namą pro duris su kieme rastu armatūros gabalu, tačiau nepavyko. V. K. su ranka išdaužė langą, G. B. įlindo pro tą išdaužtą langą į namo vidų ir atidarė kitą plastikinį langą. Tada V. K. per tą plastikinį langą įlindo į namo vidų. Jis stovėjo prie to plastikinio lango ir stebėjo aplinką, kad kas nors nepamatytų. Netrukus V. K. su G. B. pradėjo perdavinėti per tą plastikinį langą jam daiktus iš to namo, kuriuos jis krovė į karutį. Visi pavogti daiktai, išskyrus televizorių, tilpo į karutį. Jam atrodo (duomenys neskelbtini) paėmė pats „teliką“ ir jį nešė, o jis stūmė karutį su kitais daiktais. Jis su karučiu iš karto važiavo iki G. B. namų, o V. K. su G. B. nuėjo kartu į kažkieno namus, esančius už trijų namų netoli centro pusės nuo ,, (duomenys neskelbtini)“ namų, sakė, kad parduos tą televizorių. Jam tik spėjus įvažiuoti su karučiu į G. B. namus, sugrįžo ir pats G. B. su V. K., jie televizoriaus nebeturėjo. Jis neklausė, kiek gavo pinigų už tą televizorių. Daiktus, kurie buvo karutyje, sudėjo į G. B. namus, jis karutį nuvarė už kareivinių grįžo pas G. B. į namus, toliau girtavo. G. B. pasakė, kad tą karutį pasiliks sau, o likusius daiktus parduos. Jis pas G. B. užmigo, o sekantį rytą atsibudęs išvažiavo į darbą į (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 75-76). Jis nežino, ar V. K. su G. B. pardavė pavogtus daiktus, ar tebeturi karutį. Jam jokių pinigų už parduotą televizorių nedavė. Jis supranta, kad pasielgė kvailai, labai dėl to gailisi, buvo labai girtas, atsiprašo nukentėjusiojo, sutinka atlyginti žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. pripažino savo kaltę visiškai ir paaiškino, kad įvykio aplinkybių smulkiai nepamena, buvo gruodžio mėnuo, vartojo alkoholį su G. B. ir G. G. G. B. namuose. G. B. žmona A. S. miegojo kitame kambaryje. Apie 00 val. 00 min. nakties, jis su G. B. ir G. G. ėjo alkoholio, nes G. B. sakė, kad žino „tašką“ nuėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ namų, ten kilo sumanymas namą apvogti, jis išdaužė langą, G. B. įlindo pro jį, atidarė langą, tuomet į namą įlindo visi trys, pavogė daiktus, kurių negali tiksliai išvardinti, prisimena televizorių, sutinka, kad kiti daiktai yra tie, kurie išvardinti kaltinime. Televizorių ėjo parduoti taip pat visi trys, G. G. ir G. B. stovėjo lauke į namo vidų užėjo jis, tą žmogų gyvenantį už kelių namų nuo apvogtojo, jis pažįsta iš matymo, už televizorių gavo ar 40, ar 50 eurų. Nepamena, kas nuvarė parduoti karutį, kitus daiktus pardavė kartu su G. B. gyvulių turguje, nepamena už kiek. Civilinį ieškinį pripažįsta, žalą pažada atlyginti, labai atsiprašo nukentėjusiojo, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio normomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamųjų prisipažinimo, jų padarytą nusikalstamą veiką pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

G. G. savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1., b. l. 78-89).

G. B. savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (t. 2., b. l. 21-32).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 13 d. V. K. parodymus duoti ir parodymų patikrinimą vietoje atlikti atsisakė. Pasakė, jog parodymus duos teisme (t. 2., b. l. 112).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. sausio 30 d. nukentėjusysis A. K. parodė, kad jis gydosi VšĮ (duomenys neskelbtini) slaugos skyriuje, gydosi panašiai nuo 2018 m. gruodžio 5-7 dienos. Nuo to laiko jo namai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo užrakinti ir juose niekas negyveno. Būdamas ligoninėje iš brolio S. K. sužinojo, kad buvo apvogti jo namai. Su policijos darbuotojais apžiūrėjęs savo gyvenamąjį namą pastebėjo, kad po vagystės miegamajame kambaryje, kampe ant spintelės nebėra LCD televizoriaus „LG“, tamsiai pilkos spalvos, kurio įstrižainė apie 80 cm, kurį įsigijo apie 2006 metus, kurį vertina 100 eurų, dviejų televizoriaus priedėlių, skirtų žiūrėti įvairias TV programas, kurių pavadinimų neatsimena, kuriuos įsigijo prieš kokius 5 metus, abu įvertina 50 eurų, taip pat pasigedo seno stacionaraus kompiuterio, rudos spalvos, kurį buvo įsigijęs prieš kokius 12-13 metų, jį vertina 100 eurų, dviejų monitorių: vienas LCD monitorius „MAG Innovision“, kurį įvertina 100 eurų, o kito pavadinimo neatsimena, buvo didelis ir senesnio modelio, tamsios spalvos, kurį vertina 50 eurų, taip pat pasigedo spausdintuvo „Canon Pixma iP 2500/iP1800“, kurį įvertinu 50 eurų. Visi šie daiktai buvo miegamajame kambaryje. Taip pat iš namų valdos dingo metalinis karutis, kuris buvo paliktas kieme už ūkinio pastato, kurį įvertina 100 eurų, nes buvo savadarbis, lovys pagamintas iš aliuminio. Dėl šių daiktų vagystės jis patyrė 550 eurų turtinę žalą. Dėl išdaužto lango stiklo ir nulaužtos rankenos reiškia 50 eurų žalą. Viso patyrė 600 eurų materialinį nuostolį. Kas galėjo įvykdyti šią vagystę, nežino (t. 1., b. l. 23-24).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 16 d. liudytojas S. K. parodė, kad 2018 m. gruodžio 6 d., apie 14 val. 00 min. dienos metu nuėjo į (duomenys neskelbtini). Nuėjo užkurti savo dalies esančios name, vieno kambario krosnies. Nuėjęs pastebėjo, kad kiemo varteliai atidaryti. Priėjo prie namo ir pamatė, kad durų rankena nulaužta. Tų durų, kurios priklauso broliui. Brolio namuose nėra, nes gydosi (duomenys neskelbtini) ligoninėje, slaugos ir palaikymo skyriuje. Pajudino duris, bet jos buvo užrakintos. Apėjęs aplink namą, pastebėjo, kad langas atviras, eidamas toliau pastebėjo, kad kito lango atidarytas mažas langelis. Tada iškvietė policiją. Su policijos pareigūnais pateko į namą per jam priklausantį kambarį, pajuto dujų kvapą, pamatė, kad atsuktas dujų balionas ir plytelė. Dar pastebėjo, kad namuose išvartyti daiktai. Žino, kad brolis turėjo kompiuterį ir gerą televizorių. Tų daiktų namuose nebebuvo. Suprato, kad brolį apvogė. Paskambino broliui, kuris nežino, kas galėjo patekti į jo namus. Daugiau apie įvykį nieko paaiškinti negali. Brolis sakė, jei dingo kompiuteris ir televizorius, tai jam padarytas nuostolis apie 1000 eurų. Tikslią žalą nurodys pats baigęs gydymą (t. 1., b. l. 56-57).

Liudytojas S. K. 2018 m. gruodžio 19 d. papildomai paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 17 d. po vagystės iš jo brolio gyvenamosios dalies dingo karutis, kurį dar prieš vagystę matė, tačiau kada matė dienos nepamena. Karutis buvo laikomas už ūkinio pastato. Karutis buvo savadarbis – ratai nuo motociklo, rėmas metalinis (t. 1., b .l. 58-59).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas 2019 m. vasario 5 d. R. N. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Tikslios datos jis nurodyti negali, nes neatsimena. Žino, kad tai buvo prieš Šv. Kalėdas 2018 m. gruodžio mėnesio gale. Gali pasakyti, kad buvo vėlus laikas maždaug apie dvylika valanda nakties, jis žiūrėjo televizorių, dar nemiegojo. Kai kažkas pabeldė į svetainės langą.. Jis nežiūrėjo kas beldžia pro langą, o tiesiog nuėjo pažiūrėti prie durų, jas atidaręs pamatė lauke stovinčius tris jaunuolius – vienas mažo ūgio, o kiti du truputį aukštesni. Iš matymo šie jaunuoliai buvo matyti, tačiau jų vardų ir pavardžių nežino, o matyti, nes vaikščiodavo šitame rajone. Vienas iš aukštesnių jaunuolių rankoje laikė po pažastimi pasikišęs juodos spalvos LG, plokščiaekranį televizorių ir jo paklausė „ar reikia televizoriaus“. Jaunuoliai sakė, kad jie labai nori išgerti, kad iš kažkokio kaimo iš savo namų atsivežė televizorių, kurį nori parduoti už 50 ar 60 eurų. Kažkuris iš jaunuolių, kuris nežino pradėjo sakyti, kad televizorius nėra vogtas. Tada tą jaunuolį, kuris laikė televizorių jis pasikvietė į namo vidų, nes norėjo pažiūrėti ar televizorius veikiantis. Įjungė televizorių, kuris suveikė, daugiau nieko nejunginėjo ir viskas. Antras jaunuolis liko laukti verandoje, ar į lauką išėjo jis nežino. Tada jis su tuo vyriškiu, kuris buvo viduje pasiderėjo kainą iki 40 eurų. Tas vyriškis, kuris buvo viduje buvo ūgio aukščiausias iš visų trijų. Jis jaunuoliui padavė 40 eurų, kokiomis kupiūromis jis tikrai neatsimena. Dar jaunuolis pasiūlė, spausdintuvą ir kompiuterį, bet jis net į kalbas nesileido, sakė „ne, nereikia" ir daugiau nesiūlė. Grąžino televizorių, pretenzijų jokių neturi, pats kaltas. Dar nori patikslinti, kad prie namų tikrai buvo atėję trys jaunuoliai, tada vienas kaip ir liko lauke, o dviese užėjo į verandėlę kur kalbėjo, o vėliau jau kai televizorių norėjo pajungti tai į namus užėjo vienas tas aukščiausias jaunuolis (t. 1., b. l. 62-63).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 11 d. liudytoja A. A. S. parodė, kad 2018 m. gruodžio 15,16 dienomis ji buvo (duomenys neskelbtini), nes atvažiavo aplankyti savo vyro G. B.. Dar į namus tuo adresu buvo atėję ir kiti keli vyrai, vyro draugai, bet ji jų nepažįsta. V. K. yra jos vyro draugas. G. G. ji nepažįsta. Apie 2018 m. gruodžio 16 d. vagystę ji nieko nežino. Buvo taip, kad vartojo alkoholį, po to vakare, laiko nepamena, buvo jau tamsu jie visi išėjo. Pasakė, kad eina pirkti „bonkės“. Grįžo apie vidurnaktį G. B. ir V. K. girti su savimi turėjo tik alaus butelį. Pavalgė ir nuėjo miegoti. Kitos dienos rytą 2018 m. gruodžio 17 d. atvyko policijos pareigūnai. Ji suprato, kad policija atvyko patikrinti jos vyro G. B., nes pastarasis nesenai grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Tačiau kai policijos pareigūnai paminėjo „vagystę“ ji nustebo. Pati pareigūnams sutiko aprodyti namus, sandėliuką, malkinę ir garažą, tačiau nieko rasta nebuvo. Daugiau neturi ką pasakyti (t. 1., b. l. 64).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta yra vieno aukšto, medinis gyvenamasis namas. Einant aplink namą nuo (duomenys neskelbtini), iš kairės pusės, kieme kairėje namo sienoje esančio medinio lango viršutinis langelis atidarytas. Apžiūrėjus iš arčiau matomas lango rėme laužymo pėdsakas, jis užfiksuotas fotonuotraukoje. Ant lango metalinės palangės matomas bato pėdsakas. Užfiksuotas fotonuotraukoje. Einant toliau iš kiemo pusės yra durys, jų rankena nulaužta. Pajudinus durys neatsidaro, užrakintos. Iš namo dešinės pusės, nuo (duomenys neskelbtini) pusės matosi atidarytas plastikinis langas, ant jo rėmo laužymo žymių nėra. Pažiūrėjus pro langą į kambarį matosi jame suversti, išmėtyti daiktai ir drabužiai. Užėjus į kambarį per langą, patenkame į kambarį Nr. 1. Žiūrint į atidaryto lango pusę, prie lango stovi stalas, dešinėje lentynos, kambario viduryje kitas stalas. Visur išmėtyti daiktai. Iš kambario patenkama į kitą kambarį Nr. 2. Jame stovi spinta, nuverstos durys. Iš pereinamo kambario patenkame į virtuvę. Virtuvėje yra 3 durys. Priešais esančios durys veda į vonios kambarį. Dešinėje esančios durys veda į tambūrą. Kieme, name nusikalstamos veikos įrankių nerasta (t. 1., b. l. 6-8, 9-21).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2019 m. sausio 31 d. J. N. iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) atidavė iš nepažįstamo asmens įsigytą televizorių LG (t. 1., b. l. 37).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2018 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) atstovas pateikė metalinį karutį bei metalo laužo pirkimo pardavimo sutartį, kurioje pardavėju nurodytas G. B. (t. 1., b. l. 42-45).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas karutis yra savadarbis, suvirintas iš kampuoto metalo, šonai aliuminiai, matoma metalinė rankena jį stumti, su viena ašimi, ant kurios uždėti du ratai su pripučiamomis padangomis (t. 1., b. l. 48-49).

Motyvuojamoji dalis

Dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Šio nusikaltimo dalykas – svetimas turtas. Vagystė padaroma tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, o įsibraunama gali būti tiek įveikiant kliūtis (pavyzdžiui, išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją), tiek ir patenkant be kliūčių (pavyzdžiui, kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti).

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininkų asmenybes, kiekvieno asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (G. B. veikdamas tiesiogine tyčia su kitais asmenimis, padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei savanaudiškais motyvais), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, bei į kaltinamojo asmenybę – G. B. teisiamas 10 kartą (t. 2., b. l. 34-52), ne sykį baustas administracine tvarka (t. 2., b. l. 93-94), bedarbis (t. 2., b. l. 88), duomenų apie jo gydymąsi psichiatrijos gydymo įstaigose, narkologinės įskaitos įrašų negauta. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į tai, kad padaryta žala nėra ženkli, daro išvadą, jog kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei minėto įstatymo straipsnio sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, ji adekvati ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, kaltinamojo asmenybei, neprieštarauja teisingumo principui.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu G. B. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžiu G. B. paskirta subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskiriant G. B. galutinę subendrintą bausmę, kuri atliktina pataisos namuose.

Į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaitytinas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendį atliktos bausmės laikas.

Kardomoji priemonė neskirtina, nes kaltinamasis atlieka bausmę.

Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas apysunkis baigtas nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei į kaltinamojo asmenybę – G. G. teistas (t. 1., b. l. 117-122), nusikalstamą veiką padarė išnykus teistumui, baustas administracine tvarka (t. 1., b. l. 103-116), dirba (t. 1., b. l. 96), duomenų apie jo gydymąsi psichiatrijos gydymo įstaigose, narkologinės įskaitos įrašų negauta. Siekdamas BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslų, teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, atsižvelgęs į G. G. asmenybę, mano, kad jam skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti G. G. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad G. G. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog G. G. yra dirbantis, neturi išskirtinių antivisuomeninių nuostatų, siekia gyventi nenusikalstamą gyvenimo būdą, kritiškai vertina savo elgesį, todėl teismas linkęs patikėti kaltinamuoju ir suteikti G. G. galimybę pasitaisyti. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Kadangi G. G. padarytos nusikalstamos veikos ir dauguma administracinių pažeidimų yra dėl alkoholio vartojimo, be to jis parodė, kad dirbs ir sieks atlyginti žalą nukentėjusiajam, kartu nustatytini įpareigojimai, numatyti BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu G. G. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. liepos 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL., tai yra 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda visiško sudėjimo būdu.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Gynyba išsakė poziciją, jog kaltinamasis išgėręs alkoholio nesijautė apsvaigęs, tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog pats kaltinamasis neneigia vartojęs alkoholį – alų, kuris yra svaigalai, o apsvaigimo laipsnis neturi reikšmės vertinant šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimo ar nebuvimo. V. K. nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, už tyčinius nusikaltimus anksčiau ne kartą yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmes, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnis), ką teismas laiko atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straispnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (V. K. veikdamas tiesiogine tyčia su kitais asmenimis, padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei savanaudiškais motyvais), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, bei į kaltinamojo asmenybę – V. K. teisiamas 12 kartą (t. 2., b. l. 119-122), ne sykį baustas administracine tvarka (t. 2., b. l. 141-144), duomenų apie jo gydymąsi psichiatrijos gydymo įstaigose, narkologinės įskaitos įrašų negauta. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į tai, kad padaryta žala nėra ženkli, daro išvadą, jog kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei minėto įstatymo straipsnio sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, ji adekvati ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, kaltinamojo asmenybei, neprieštarauja teisingumo principui.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu V. K. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžiu V. K. paskirta subendrinta 1 metų ir 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskiriant V. K. galutinę subendrintą bausmę, kuri atliktina pataisos namuose.

Į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaitytinas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendį atliktos bausmės laikas.

Kardomoji priemonė neskirtina, nes kaltinamasis atlieka bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. K. yra pateikęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jam iš kaltinamųjų turtinės žalos 600 eurų (t. 1., b. l. 33). Teismo posėdžio metu dėl turtinės žalos dydžio A. K. paaiškino, kad pavogtus daiktus įsigijo prieš 10-20 metų, jų vertę nurodė savo nuožiūra, pasitaręs su policijos pareigūnais. 50 eurų įvertino išdaužto lango ir durų spynos taisymą, taisė su broliu, dokumentų prie ieškinio pateikti neturi. Kaltinamieji neginčijo žalos dydžio dėl sugadintos spynos ir išdaužto lango, bet prašė mažinti civinio ieškinio dydį, atsižvelgiant į tai, kad rastas ir savanoriškai atiduotas karutis ir televizorius, kurie saugoti policijos komisariato saugykloje ir bus teismo grąžinti nukentėjusiajam, taip pat prašė mažinti kompiuterio ir monitorių vertę, atsižvelgiant į jų nusidėvėjimą.

Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies.

Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, kad televizorius ,,LG“, 100 eurų vertės, savadarbis karutis, 100 eurų vertės, yra rasti ir savanoriškai perduoti saugoti į Vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (t. 1., b. l. 37, 42-45, 52) ir bus teismo grąžinti nukentėjusiajam, civilinio ieškinio dydis mažintinas 200 eurų suma.

Tais atvejais, kai nėra galimybės nustatyti tikslaus patirtos turtinės žalos dydžio, teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, suteikiančia teisę teismui pačiam nustatyti nuostolių dydį ir, remiantis teisingumo bei protingumo principais, sprendžia dėl žalos atlyginimo dydžio.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad civilinis ieškovas pilnai neįrodė dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos prarastų daiktų: televizoriaus priedėlių, stacionaraus kompiuterio, monitoriaus ,,MAG Innovision“, monitorių, spausdintuvo ,,Canon Pixma iP 2500/iP1800“ vertės, nes neaiški prarastų daiktų būklė, įvertinus neabejotinai nemenką nusidėvėjimo laipsnį, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad teisingiausiai būtų nustatytas žalos dydis, ieškinio sumą dėl minėtų daiktų (350 eurų) sumažinus 30 (trisdešimčia) procentų, tai yra, tenkinant jį 245 Eur (CK 1.5 str.).

Atsižvelgiant į išdėstyta, A. K. (A. K.) civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies ir priteistina solidariai iš kaltinamųjų G. B., G. G. ir V. K. 295 Eur (du šimtai devyniasdešimt penki eurai) A. K. naudai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

BK 72 straipsio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Kaltinamasis G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pavogtą karutį pardavė metalo supirktuvėje, tai įrodo ir pirkimo-pardavimo sutartis (t. 1. b. l. 45), iš kurios matyti, jog pardavėjas už jį gavo 12,34 Eur. G. B. parodė, jog karutį pardavė kartu su V. K., su juo pragėrė gautus pinigus. V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kartu su G. B. pardavė kitus daiktus gyvulių turguje ir nepamena už kiek. Atsižvelgiant į išdėstytas ir teisiamojo posėdžio metu ištirtas aplinkybes, BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 72 straipsnio, pagrindu kaltinamajam G. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 12,34 Eur, gautų iš nusikalstamos veikos, tai yra, pardavus pavogtą karutį, konfiskavimas valstybės naudai.

Kaltinamieji G. B. ir V. K. parodė, jog pavogtą televizorių pardavė netolimoje A. K. kaiminystėje gyvenančiam asmeniui už 40-50 eurų, už juos toliau tą naktį visi trise girtuokliavo. Kaltinamasis G. G. parodė, kad jis nedalyvavo televizoriaus pardavime, pinigų į rankas negavo, tačiau iš liudytojo R. N. parodymų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 62-63) matyti, jog televizorių parduoti atėjo trise, už jį davė 40 eurų, ir nors pinigai grynais nebuvo pasidalinti, jie buvo panaudoti bendroms kaltinamųjų reikmėms, todėl, BK 67 str. 2 d. 7 p., 72 str., pagrindu kaltinamiesiems G. B., G. G., V. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – iš kiekvieno po 13,33 Eur, gautų iš nusikalstamos veikos, tai yra, pardavus pavogtą televizorių, konfiskavimas valstybės naudai.

Dėl daiktų ir kitų klausimų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, televizorius LG Nr. 203MABT5F653 ir savadarbis karutis, saugomi Vyriausiojo policijos komisariato pagal 2019-03-04 kvitą serija BBB Nr. URPK001118 (t. 1., b. l. 52), po nuosprendžio paskelbimo dienos nedelsiant perduotini saugoti A. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. K..

Vadovaujantis BPK 91 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis, kuri saugoma byloje (t. 1, b. l. 45), paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje neskirtas.

Kardomosios priemonės byloje neskirtos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir G. B. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti G. B. galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendį atliktos bausmės laiką.

Bausmės pradžią G. B. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 11 d.

G. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir G. G. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu G. G. skirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. liepos 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL., tai yra, 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda visiško sudėjimo būdu ir paskirti G. G. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 40 MGL, tai yra, 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda, kuri vykdoma atskirai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, G. G. paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujnatis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu G. G. skirti įpareigojimus:

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei 7 (septynioms) paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar liga;

- neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ar liga;

- tęsti darbą, darbo praradimo atveju užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (darbo biržoje);

- nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių narkotinių psichotropinių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus vaistus.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią G. G. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir V. K. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti V. K. galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus ir 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendį atliktos bausmės laiką.

Bausmės pradžią V. K. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 11 d.

A. K. (A. K.) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų G. B., G. G. ir V. K. 295 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus) A. K. naudai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 72 straipsnio pagrindu kaltinamiesiems G. B., G. G., V. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – iš kiekvieno po 13,33 Eur (trylikos eurų, trisdešimt trijų euro centų), gautų iš nusikalstamos veikos, tai yra, pardavus pavogtą televizorių, konfiskavimą valstybės naudai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 72 straipsnio pagrindu kaltinamajam G. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 12,34 Eur (dvylikos eurų, trisdešimt keturių euro centų), gautų iš nusikalstamos veikos, tai yra, pardavus pavogtą karutį, konfiskavimą valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, televizorių LG Nr. 203MABT5F653 ir savadarbį karutį, saugomus VPK pagal 2019-03-04 kvitą serija BBB Nr. URPK001118, po nuosprendžio paskelbimo dienos nedelsiant perduoti saugoti A. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį, kuri saugoma byloje, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.