- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-10
- Bylos Nr.
- 1S-220-785/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Nuteistasis
- T. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo T. M. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria nuteistojo T. M. skundas atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013-12-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. subendrinus su 2011-07-01 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.
Bausmės pradžia – 2014-01-22, bausmės pabaiga – 2016-07-06.
Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014-11-17 nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam T. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Žemesnės instancijos teismas
Apskundus Komisijos nutarimą Vilkaviškio rajono apylinkės teismui, šis 2014-12-19 nutartimi nuteistojo T. M. skundą atmetė. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas konstatavo, kad nuteistojo asmenybė, nusikaltimų pobūdis, tai, kad nuteistasis jau ne pirmą kartą nusikalsta, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje neduoda teismui pagrįsto pagrindo manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis T. M. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-12-19 nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo pateiktas aplinkybes. Nebuvo analizuota aplinkybė, kad Komisija iki balsavimo pasakė, jog teikimas yra atmetamas, kas užfiksuota garso įraše. Skundžiamoje nutartyje teismas nesivadovavo Europos Sąjungos įstatymais, kurie plačiau apibrėžia lygtinio paleidimo kriterijus, skatinančius reabilituotis taikant intensyvią priežiūrą. Be to, nebuvo išnagrinėtos visos aplinkybės, kas šiurkščiai pažeidžia pareiškėjo teises. Teismas nesiaiškino prokuroro atsiliepime pateiktų aplinkybių, kurios melagingos, nevertino aplinkybės dėl aštuonių galiojančių nuobaudų, kurios skirtos už atsisakymą gyventi administracijos paskirtame būryje. Nuteistasis teigia, kad tai įvyko dėl saugumo ir administracijos nesugebėjimo tvarkytis su kriminologine situacija. Paskutinė 8 nuobauda buvo atlikinėjama šešis mėnesius kameros tipo patalpose. Minėtu laikotarpiu T. M. griežtai laikėsi vidaus tvarkos taisyklių. Taip pat nuteistasis prašo atsižvelgti ir į tai, kad Vilniaus apylinkės teismas 2014-03-06 nutartimi pripažino jo ankstesnių teistumų išnykimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. M. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus BVK 157 str., turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės).
Nuteistasis T. M. anksčiau teistas penkis kartus. Šiuo metu bausmę atlieka už tarpininkavimą kyšininkaujant, dėl padaryto nusikaltimo kaltu neprisipažino. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dieną – 1 metai 7 mėnesiai 22 dienos. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad yra atsiųsti vykdomieji raštai dėl 25255,17 Lt / 7314,40 EUR sumos. Pataisos namuose nuteistąjį finansiškai remdavo artimieji. Nustatyta, jog nuteistasis savo tikslų siekia manipuliuodamas situacija, aplinka, žmonėmis. Kartais pasitaiko savitvardos praradimo epizodų, dažniausia tai būna tuomet, kai nuteistasis suvokia, jog aplinka įžvelgia jo neteisėtus ketinimus ar manipuliacijas. Savitvardos sutrikimai pasireiškia psichologiniu šantažu, spaudimu, agresyvaus elgesio netaiko. Dėl savo problemų T. M. kaltina kitus: aplinką, visuomenę, teisėsaugą. Turi sunkumų bendraujant su žmonėmis, bet kokią kritiką interpretuoja kaip asmeninį pažeminimą. Laisvės atėmimo metu nuteistasis įvykdė dalį individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, drausmine tvarka baustas aštuonis kartus, visos nuobaudos yra galiojančios. Skatintas nebuvo, yra riboto darbingumo. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė (69 balai pagal OASys).
Skunde akcentuojama aplinkybė, kad Komisija iki balsavimo pasakė, jog teikimas yra atmetamas, todėl galimai buvo iš anksto susitarusi, skundžiamoje nutartyje yra išsamiai išanalizuota. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog nuteistojo teiginys yra niekuo nepagrįstas. Komisiją sudarė šeši nariai, iš kurių vienas balsavo už lygtinio paleidimo taikymą, o penki – prieš. Galimai vieno komisijos nario (kaip nurodo nuteistasis – psichologės) išsakyta išankstinė nuomonė dėl to, koks sprendimas turėtų būti priimtas, neduoda jokio pagrindo išvadai apie visų Komisijos narių išankstinį susitarimą dėl būsimo sprendimo ar kitokį procedūrinį pažeidimą. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes daroma išvada, jog procesinių pažeidimų, svarstant galimybę nuteistąjį paleisti lygtinai, nepadaryta.
Nagrinėjamu aspektu pažymima ir tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Teisingumo principas bausmės vykdymo procese praktiškai įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieką tokią bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atliktas laikas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, o tai gali būti viena iš prielaidų ateityje vėl nusikalsti.
Konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas, tinkamai įvertino ne tik BVK 157 str. 1 d. išvardintas, bet ir kitas aplinkybes, kurios, teismo vertinimu, yra reikšmingos sprendžiant dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės pirmos instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.
nutaria:
nuteistojo T. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.