Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Kazachstano Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui (bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. S. 2017 m. lapkričio 9 d., apie 19.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,38 promilių girtumas), konflikto su kartu gyvenančiu tėvu I. S. metu, kai pastarasis gulėjo lovoje, abiem rankomis sugriebė jam už abiejų rankų riešų, tampė iš lovos, taip sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis O. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis ne viską atsimena. Grįždamas iš Migracijos departamento užėjo į parduotuvę, nusipirko produktų, parėjo namo. Tuo metu tėvas buvo namuose. Gamindamas pietus jis (t. y. O. S.) išgėrė 200 g. alkoholinio gėrimo „Trejos devynerios“. Pagaminęs pietus vėl nuėjo į parduotuvę ir nusipirko daugiau alkoholio. Po jis trečią kartą išėjo nusipirkti alaus. Tėvas neigiamai vertina alkoholio vartojimą. Nenorėjo tėvui suteikti fizinio skausmo. Nelabai prisimena įvykio. Mano, kad norėjo išskleisti lovą, bet tėvas neišgirdo ar nesuprato, ko jis nori, patraukė už rankos, tačiau nesiekė tyčia jam suteikti skausmo. Jokių piktų ketinimų jis neturėjo. Tėvas kvietė policiją, galbūt nesuprato jo (t. y. O. S.), nes buvo neblaivus. Nežino, ar tėvas, pranešdamas Bendrajam pagalbos centrui apie policiją, teisingai nurodė aplinkybes, neprisimena įvykio. Galėjo būti taip, kad jis norėjo iš tėvo atimti lazdą. Atsiprašė savo tėvo, tuo momentu taip gavosi. Ateityje planuoja gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Su alkoholiu ateityje taip nebebus.

Nukentėjusysis I. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad lapkričio 9 d. jo sūnus išėjo į parduotuvę nusipirkti maisto, gamino valgyti. Kiek suprato, jis su savimi atsinešė alkoholio. Sūnus pakvietė jį valgyti. Jis sūnui pasakė, kad nenori. Pastebėjo, jog sūnus vartojo alkoholį, kol virė sriubą, pasakė, kad eis nusipirkti daugiau alkoholio. Po valandos sūnus atsinešė 350 g. ar 450 g. „Trejos devynerios“. Jis (t. y. I. S.) gulėjo, žiūrėjo televizorių, o sūnus atsisėdęs gėrė, mosikavo rankomis, žongliravo, atsistojęs apsirengė ir pasakė, kad eina lauk. Vėliau sūnus grįžo, atsinešė alaus, tuomet prasidėjo veiksmai prieš jį. Jis (t. y. I. S.) gulėjo lovoje, kuri išsiskleidžia. Sūnus priėjo ir norėjo kartu su juo išskleisti lovą. Jam nugriuvus nuo lovos, sūnus pasiėmė jo lazdą, sugriebė jį už rankų, ištraukė lazdą ir metė. Sūnus lakstė, šaukė. Sūnus beveik viską išgėrė, manė, kad jis neduos ramybės visą naktį, paskambino policijai. Pareigūnai atvažiavo ir išsivežė sūnų. Sūnus ištraukė iš jo lazdą, nes galbūt bijojo, kad supykęs jis jam ta lazda suduos. Kai iš rankų jam išėmė lazdą, jam skaudėjo rankas. Labai didelio skausmo ir sunkesnių padarinių nebuvo, tačiau skaudėjo šiek tiek ir liko mėlynės, kurios atsiranda gana greitai, nes jis vartoja kraują skystinančius vaistus. Atvažiavę policijos pareigūnai jį apžiūrėjo, ant riešų buvo mėlynės, buvo padarytos nuotraukos. Mėlynės atsirado dėl to, kad rankos buvo suspaustos. Šiek tiek buvo skausmo, kai suspaudė rankas. Po visko jis pasikalbėjo su sūnumi. Sūnus jo atsiprašė, pažadėjo atsisakyti žalingų įpročių. Sūnus dažniausiai vartoja alų, per savaitę apie du kartus.

Iš 2017 m. lapkričio 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis I. S. atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, jog 2017 m. lapkričio 9 d., apie 12.00 val. sūnus grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo girtauti. Apie 19.00 val. dėl sūnaus gėrimo tarp jo ir sūnaus kilo konfliktas. Sūnus jį įžeidinėjo. Jis (t. y. nukentėjusysis) gulėjo lovoje ir norėjo žiūrėti televizorių. Prie jo prišoko sūnus ir abiem rankomis sugriebė jam už rankų, pradėjo tempti iš lovos, paėmęs jo lazdą buvo užsimojęs. Įvykio metu jam sukeltas fizinis skausmas (b. l. 3-4).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2017 m. lapkričio 9 d., apie 20.30 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), sūnus girtauja, griebia už rankų (b. l. 9-10)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės J. M. 2017 m. lapkričio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 9 d., apie 20.35 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), sūnus girtauja, grasina, griebia už rankų. Smurtą patyręs asmuo I. S. paaiškino, kad smurto poveikis pasireiškė tuo, kad sūnus trankė per rankas ir atiminėjo lazdą. Smurtą galintys rodyti požymiai - kraujosruvos (mėlynės) ant abiejų rankų riešų. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje nieko negalėjo paaiškinti, buvo stipriai neblaivus (b. l. 11-12).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad O. S. 2017 m. lapkričio 9 d., 21.16 val. nustatytas 2,38 promilės girtumas (b. l. 24).

Iš gyventojų registro išrašo apie asmenį matyti, kad I. S. yra O. S. tėvas (b. l. 17).

Motyvuojamoji dalis

O. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta veika padaroma tyčia (tiesiogine arba netiesiogine tyčia), suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad kaltinamojo O. S. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Kaltinamasis O. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad visų įvykio aplinkybių jis neprisimena, tačiau pamena, kad namuose vartojo alkoholį, ne vieną kartą buvo išėjęs nusipirkti daugiau alkoholio. Kai parėjo trečią kartą namo, mano, jog norėjo padėti tėvui išskleisti lovą, patraukė pastarajam už rankos, tačiau tyčia nesiekė jam sukelti fizinio skausmo, jokių piktų ketinimų neturėjo. Kaltinamojo teigimu, galėjo būti taip, kad jis iš tėvo norėjo atimti lazdą. Taigi kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu negalėjo nurodyti tikslių įvykio aplinkybių, kadangi įvykio metu buvo neblaivus, tačiau neneigė savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo. Kaltinamojo teigimu, po to jis atsiprašė tėvo. Tokie kaltinamojo O. S. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina nukentėjusiojo parodymai, taip pat rašytinė bylos medžiaga. Pirmiausia pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis I. S. patvirtino, jog įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusiojo teigimu, tarp jo ir sūnaus O. S. įvykio konfliktas dėl to, kad sūnus girtauja. Šio konflikto metu jo neblaivus sūnus atiminėjo jo lazdą, sugriebė jį už rankų. Nukentėjusysis nurodė, jog jam skaudėjo, kai spaudė rankas, o mėlynės atsirado dėl to, kad jam buvo suspaustos rankos. Iš esmės analogiškus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes bei patirtą fizinį skausmą nukentėjusysis I. S. nurodė ir Bendrojo pagalbos centro operatoriui, pranešdamas apie įvykį (b. l. 9-10), taip pat ir pagal jo iškvietimą atvykusiems pareigūnams (b. l. 3-4, 11-12). Visais šiais atvejais nukentėjusysis teigė, kad sūnus prieš jį smurtauja, tranko per rankas. Taigi, tiek tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teisme nukentėjusysis davė nuoseklius parodymus apie tai, kad jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apie 19.00 val. jo neblaivus sūnus abiem rankomis sugriebė jam už rankų ir tampė, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi byloje nėra jokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad nukentėjusysis siekia apkalbėti kaltinamąjį ir duoti jam nepalankius parodymus. Be to, nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad jam įvykio metu sukeltas fizinis skausmas, ant riešų liko mėlynės, patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės J. M. 2017 m. lapkričio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, iš kurių, be kita ko, matyti, kad nukentėjusiajam ant abiejų rankų riešų nustatytos kraujosruvos (mėlynės) (b. l. 11-12). Tuo tarpu byloje esantys alkotesterio kvito rodmenys patvirtina aplinkybę, jog O. S. įvykio metu buvo neblaivus, jam nustatytas 2,38 promilės girtumas (b. l. 24).

Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka padaryti išvadai, jog O. S. 2017 m. lapkričio 9 d. nukentėjusiajam I. S. sukėlė fizinį skausmą ir tai padarė veikdamas tyčia (netiesiogine tyčia). Teismo vertinimu, kaltinamasis O. S., būdamas sunkaus neblaivumo būsenoje, suimdamas itin senyvo amžiaus ir prastos sveikatos nukentėjusįjį I. S. už rankų, jas spausdamas ir tempdamas jį iš lovos, suvokė nukentėjusiojo sveikatai pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali nukentėjusiajam kilti skausmas, ir nors to nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Nors kaltinamasis O. S. apklausiamas teisme teigė, kad nenorėjo sukelti nukentėjusiajam fizinio skausmo, tačiau teismas pažymi, kad pats kaltinamasis O. S. parodė, jog tikro įvykio aplinkybių neprisimena dėl girtumo. Taigi objektyviai jis negalėjo prisiminti kokie jo daromų veiksmų tikslai, jų kryptingumas ir kaip jie atsispindėjo jo sąmonėje. Tuo tarpu įvykio objektyvių aplinkybių visuma bei nukentėjusiojo parodymai rodo, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo kilęs konfliktas, kaltinamasis elgėsi agresyviai, agresija buvo nukreipta į nukentėjusįjį dėl šio išsakomų priekaištų nevartoti alkoholio. Tai matyti iš nukentėjusiojo I. S. nurodytų aplinkybių, kurios nuosekliai užfiksuotos įvairiuose procesiniuose dokumentuose (BPC pateiktame pranešime, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje ir kt.) bei teisme duotuose parodymuose, kartu tai matyti ir iš paties kaltinamojo teisme duotų parodymų. Net jei tikėti, kad kaltinamasis konflikto įkarštyje ne tik tampė suėmęs už rankų nukentėjusįjį iš lovos, bet ir norėjo iš nukentėjusiojo atimti lazdą, akivaizdu, jog tai jis darė apimtas agresijos priepuolio, prievartiniu būdu, panaudodamas fizinę jėgą, nors jokios grėsmės nei nukentėjusysis, nei jo turima lazda jam nekėlė. Toks smurtinio pobūdžio veiksmas konfliktinės situacijos kontekste leidžia spręsti apie tai, kad kaltinamojo O. S. veika padaryta jam veikiant netiesiogine tyčia.

Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis patvirtino, jog jie gyvena kartu, nukentėjusysis I. S. yra kaltinamojo O. S. tėvas. Tai matyti ir iš byloje esančio gyventojų registro išrašo apie asmenį (b. l. 17). Kadangi O. S. smurtavo prieš kartu su juo gyvenantį tėvą, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo O. S. prieš nukentėjusįjį I. S. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl O. S. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę O. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta, padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Taip pat teismas įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – O. S. smurtavo iš esmės be priežasties, taip pat į tai, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir tai, be abejonės, turėjo įtakos veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį O. S. – yra vidutinio amžiaus, nedirbantis, LITEKO sistemos bei bylos duomenimis anksčiau vieną kartą teistas už analogiškos veikos padarymą, t. y. dėl fizinio skausmo sukėlimo savo tėvui I. S. (b. l. 21), LITEKO sistemos duomenimis yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančią nuobaudą. Pažymėtina, kad pats nukentėjusysis kaltinamąjį apibūdino daugiau teigiamai, kaip gerą asmenį, kuris labai juo rūpinasi, jam, kaip senyvo amžiaus žmogui, labai padeda, o agresija šiam kyla tik dėl alkoholio. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, tai pat į tai, kad tai nebe pirma kaltinamojo jam būnant neblaiviam padaryta smurtinio pobūdžio veika prieš kartu su juo gyvenantį senyvo amžiaus tėvą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam O. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis, kartu skiriant BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė ir BK 72² numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.

Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam O. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

O. S. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. lapkričio 9 d., 21.00 val. iki 2017 m. lapkričio 10 d., 19.05 val. (b. l. 23, 25), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis O. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

O. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (paso) paėmimas (b. l. 35, 36, 37) paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, taip pat uždraudžiant jam bausmės vykdymo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. S. paskirti galutinę šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, taip pat uždraudžiant jam bausmės vykdymo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 9 d., 21.00 val. iki 2017 m. lapkričio 10 d., 19.05 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskirti O. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį visą bausmės laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

O. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (paso) paėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.