Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2017-09-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-796-526/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-09-01
Bylos Nr.
1-796-526/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40380-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eugenijus Antanauskas
Kaltinamasis
N. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-796-526/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40380-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.2; 1.2.5.4.; 2.10.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 1 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas,

susipažinęs su Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Rumbinaitės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

N. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" šaltkalviu, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, tai yra jis, 2017 m. rugpjūčio 8 d., apie 18:00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu virtuvėje mažametei dukrai M. F. P., gim. 2007 m., sudavė 4 sprigtus į dešinę galvos pusę bei, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, svetainėje vieną kartą delnu sudavė nukentėjusiajai smūgį į dešinį skruostą, taip sukeldamas mažametei fizinį skausmą.

N. K. papildomai apklaustas įtariamuoju parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Duodamas parodymus pirmos apklausos metu, kai buvo sulaikytas, buvo susijaudinęs, nežinojo, kaip pasielgti toje situacijoje. Kad sudavė sprigtus dukrai M. F. pripažino ir pirmos apklausos metu, šiuo metu patikslina, kad galėjo suduoti dukrai 4 sprigtus. Pats suduodamų sprigtų neskaičiavo, jeigu dukra nurodė, kad tiek sudavė, tai vadinasi tiek ir sudavė, dukra tikrai nemeluotų. Taip pat nori prisipažinti, kad sudavė vieną kartą delnu dukrai per veidą. Pirmos apklausos metu neprisipažino, tai nepadarė ir per akistatą, nes tuo metu buvo pasimetęs, buvo gėda dėl tokio savo poelgio, kad taip pasielgė su dukra. Dėl tokio poelgio tikrai nuoširdžiai gailisi, pats pyksta ant savęs, kad nesusivaldė ir sudavė dukrai 4 sprigtus ir delnu per veidą. (b.l. 100-102, 109-110).

Liudytoja J. P.-K. parodė, kad 2017-08-08 apie 18:00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, smurtavo jos vyras N. K.. 10 minučių vyras neįleido jos su dukra M. F. P. į namus. Kai įleido, dukra papriekaištavo, kad N. K. guli jos lovoje, todėl pastarasis jai sudavė sprigtą į galvą, dėl ko dukra patyrė fizinį skausmą, pradėjo verkti. Pamatęs, kad dukra verkia, dar kartą sprigtu trenkė dukrai į galvą. Dukra nuėjo į kambarį ir kai po kurio laiko ji atėjo į virtuvę, kur N. K. neleido dukrai pasiimti maisto iš šaldytuvo, delnu jai trenkė į dešinį skruostą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po ko ji su dukra nuėjo į kambarį, kur atėjęs vyras pradėjo mėtyti iš spintos daiktus ir jai pataikė iš žvakidės, taip sukeldamas fizinį skausmą. (b.l. 1-6)

Nukentėjusioji M. F. P., dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei D. G., įgaliotajai atstovei, parodė, kad 2017-08-08 apie 18:00 val. kartu su mama išvažiavo prie upės. Tuo metu tėtis liko namuose. Prie upės su mama pabuvo apie pusvalandį ir grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tėtis neatidarė durų, kurias buvo užsirakinęs iš vidaus, į duris įkišęs raktą. Palaukusios apie 10 minučių ir priėjusios prie lango, paprašė atidaryti duris ir tada tėtis duris atidarė. Tuo metu, kai įėjo į namą, tėtis gulėjo jos lovoje. Kai paprašė tėčio atsikelti iš jos lovos, jis atsikėlė ir jai sudavė labai skaudų sprigtą į galvą. Po suduoto sprigto pradėjo verkti, nes skaudėjo. Tada tėtis verkiančiai sudavė dar 3 sprigtus į galvą. Juos sudavė į dešinės pusės galvą. Sprigtai buvo stiprūs, skaudėjo. Tėtis mėgsta suduoti kartais sprigtus. Sprigtus tėtis sudavė virtuvėje, prie šaldytuvo. Po suduotų sprigtų mama jai liepė nueiti į savo kambarį. Tėtis atsekė į kambarį, sakydamas, kodėl ji kišasi ne į savo reikalus. Tada ji nuėjo vėl į virtuvę pasiimti valgyti iš šaldytuvo. Tėtis atėjo paskui ir stovinčiai prie šaldytuvo trenkė ranka į šaldytuvo dureles, jas uždarydamas. Jai nuėjus į svetainę, tėtis atėjo paskui ir nieko nesakęs, sudavė ranka, t.y., delnu į dešinę veido pusę. Smūgis buvo vidutinio stiprumo, po smūgio truputį veidas buvo paraudęs. Vakare ant veido paraudimo nebuvo. Po suduoto smūgio į veidą mama tėvą išsivedė iš svetainės ir uždarė svetainės duris. Mama matė, kaip buvo suduotas smūgis į veidą. Tėtis vėl atėjęs į svetainę, atsidarė spintą ir pradėjo iš spintos mėtyti rūbus. Tėtis mėtė mamos rūbus. Tėtis, imdamas rūbus, metė juos į mamą. Metė ir spintoje buvusį rankinuką, kuriuo pataikė į mamą. Tėtis rankinuku pataikė mamai į galvą. Po tokio poelgio mama irgi pradėjo verkti. Į ją tėtis irgi metė rūbus, bet tuo metu neskaudėjo. Kai pataikė su rankinuku mamai į galvą, tėvas susinervino ir išėjo. Jos ankščiau tėtis nemušė. Kai jis supyksta, daugiau daužo daiktus, keikiasi. (b.l. 30-33)

Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis N. K. smurtaudamas šeimos nariui – mažametei dukrai, sukėlė fizinį skausmą ir ši kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, kad jis pilnai prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis N. K. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – jis anksčiau neteistas, atsiprašė nukentėjusiosios, jo įvykdyta veika kokių sunkesnių pasekmių nesukėlė. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama prokurorės pareiškime siūloma bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, – bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,

nusprendžia:

N. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą ir nuteisti jį pagal LR BK 140 str. 3 d. – 9 MGL (338,94 Eur) bauda.

Taikyti LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti N. K. galutinę bausmę - 6 MGL (225,96 Eur) baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-08-08 iki 2017-08-10 (dvi paras) ir laikyti, kad N. K. 4 MGL (150,64 eurus) paskirtos baudos jau yra atlikęs (LR BK 65 str.1d., 66 str.).

Nustatyti, kad baudą N. K. privalo sumokėti per du (2) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 6801). Mokėjimo kvitą būtina pateikti į Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamųjų bylų raštinę.

N. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, CD palikti prijungtą prie bylos.

Išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, N. K. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Eugenijus Antanauskas