Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. RV-19-1919 netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 126 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – paskirta galutinė bausmė 3 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnį 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 126 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė –2 metai ir 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2023 m. sausio 30 d., pabaiga – 2025 m. kovo 30 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo komisija (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 18 d. priėmė nutarimą Nr. RV-19-1919 netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuo laisvės atėmimo bausmės pradžios yra stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nustatytų taisyklių laikymasis, stebimas kai kurių kriminogeninių veiksnių valdymas. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, turi realią gyvenamąją vietą po paleidimo, dirba už įstaigos ribų, tvirti socialiniai ryšiai su šeima, vyksta į namus trumpalaikės išvykos metu, kurių metu pažeidimų nefiksuota, nebuvo įrašytas nei dėl piktnaudžiavimu psichiką veikiančių medžiagų, nei į suimtųjų ir nuteistųjų, priklausančių rizikai dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti apskaitos žurnalą, nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, drausmine tvarka nebaustas ir neskatintas, teigiamas nuostatų srityje, vykdo nustatytą planą, turi nusimatęs ateities planus. Tačiau Komisijos nuomone, nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos, trūksta motyvacijos rekomendacijų vykdymui ir nematomas nuoširdus siekimas dengti turimus įsiskolinimus, koks buvo deklaruojamas dalyvaujant ankstesniame posėdyje, todėl netaikė nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iš Kauno kalėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nurodytos įstatymo nuostatos atskleidžia, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo instituto taikymo galimumą sieja su formalaus ir materialaus pagrindo egzistavimu, kadangi šių elementų identifikavimas leidžia priimti teisėtą sprendimą dėl lygtinio paleidimo asmeniui taikymo. Formalusis pagrindas – tai minimalios, anksčiau įstatyme nurodytos, laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis – tai žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nors šiuo atveju nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, kaip jau minėta aukščiau, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikus nuteistojo V. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta žema rizika, tačiau be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galimą, nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi didelių skolų – menkas jų apmokėjimo galimybes; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Akivaizdu, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad nustatyti apsauginiai veiksniai, kaip tinkamai konstatavo ir Komisija, – patvirtintas gyvenamosios vietos turėjimas ir įsidarbinimo galimybė, socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais, pagal poreikį dalyvavimas psichologų ir priklausomybių konsultacijose – neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių, kadangi dauguma apsauginių veiksnių egzistavo ir nuteistajam būnant laisvėje, tačiau, kaip matyti, jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė.

Sutiktina su nuteistojo skunde nurodytais argumentais, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nėra baustas drausmine tvarka, dengia turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog toks nuteistojo elgesys buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, periodiškai yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas.

Bylos duomenys atskleidžia jog nuteistasis V. K. turi itin didelius finansinius įsipareigojimus, o būtent pagal byloje esantį antstolės N. Š.-S. išduotą 2023 m. lapkričio 8 d. patvarkymą Nr. S-23-33-31655, nuteistasis turi išmokėti 888152,12 Eur skolos, iš kurios išieškota 525,38 Eur. Tai jog, nuteistasis nusikaltimą padarė eidamas itin svarbias pareigas, dirbdamas valstybės vardu, bei siekdamas finansinės naudos nusikalstamu būdu, suponuoja išvadą, jog nuteistajam susidūrus su neigiama reintegracijos į visuomenę puse, tai gali būti veiksnys, kuris skatins pakartotinį nusikalstamumą. Tuo tarpu nuteistojo menkas siekis dengti turimus finansinius įsipareigojimus, šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, jog jis jau pasimokęs iš ankstesnio patyrimo ir savo tikslų yra pasiruošęs siekti vien teisėtais, būdais, nors pats nuteistasis skunde pažymi savo motyvaciją darbui, tačiau akcentuotina, jog pastarosios jis nestokojo ir būdamas laisvėje, tačiau būtent užsiimdamas darbine veikla ir nusikalto, todėl dabartinis atsainus požiūris į įsiskolinimų dengimą, nesuteikia teismui pagrindo manyti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Taip pat svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis iš paskirtos atlikti 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės yra atlikęs tik 10 mėnesių ir 15 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, 2023 m. gruodžio 15 d.), todėl atsižvelgiant į tai spręstina, kad nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, kuri sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, V. K. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą, juo labiau, kad nuteistojo išskirtinai teigiama nusikalstamo elgesio dinamika dar nestebima, ką tinkamai akcentavo ir Komisija priimdama skundžiamą nutarimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo V. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. RV-19-1919 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo V. K. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. RV-19-1919 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.