Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-785-238/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-05
Bylos Nr.
1S-785-238/2019
Teisminio proceso Nr.
1-86-1-00016-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
O. Š.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-785-238/2019
Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00016-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo O. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 95-513 taikyti nuteistajam O. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. O. Š. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 1 dalį ir bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų.

1. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2013 m. sausio 5 d., bausmės pabaiga – 2023 m. sausio 3 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 (trys) metai 4 (keturi) mėnesiai 11 (vienuolika) dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 26 d.).

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 95-513 nutarta nuteistajam O. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 25 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Komisija taip pat įvertino nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu ir pažymėjo, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas pagal OASys metodiką bausmės atlikimo pradžioje, nuo 40 balų sumažėjo iki 25 balų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, po galimo lygtinio paleidimo darbą turės, nėra duomenų, kad laikytųsi nuteistųjų kriminalinės subkultūros, iš Pusiaukelės namų eilę kartų buvo išleistas į trumpalaikes išvykas į namus, sugrįžta laiku, pažeidimų fiksuota nebuvo, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, jo mąstymas neabejotinai kinta tik teigiama linkme, ką patvirtina ir žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atitinkanti 25 balus pagal Oasys metodiką. Komisija pažymėjo, kad šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, elgesys vertinimas kaip nepriekaištingas, koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje, teigia, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudarė pagrindą Komisijai manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo O. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog nors ir O. Š. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis Pusiaukelės namuose, neturi galiojančių nuobaudų, vienuolika kartų skatintas, jam nuo 2016 m. birželio 9 d. suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, įvairiuose renginiuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymėjo, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Apylinkės teismas nurodė, jog O. Š. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas atkreipė dėmesį, kad O. Š. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – penkis kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką keturis kartus baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimai; problemos, susijusios su alkoholinių gėrimų vartojimu; mąstymas ir elgesys. Apylinkės teismas vertino ir tai, kad O. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nesunkaus ir labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nusikaltimų padarymą. Nuteistasis nusikaltimus, už kuriuos atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistojo asmens bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis du kartus baustas drausmine tvarka būtent už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, tačiau pokalbio metu itin vengia analizuoti nusikaltimo situaciją, ją sąlygojusias aplinkybes bei savo nusikalstamo elgesio pasekmes kitiems, dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo kaltina alkoholį ir provokuojantį nukentėjusiosios elgesį, suvokia kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, tačiau sumenkina jų poveikį ir su juo susijusias problemas, todėl teismas darė išvadą, kad nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis praeityje dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose, kuriose nusikalsdavo, periodiškai užsiimdavo veikla, kuri buvo susijusi su jo nusikalstamumu. Nuteistasis mano, jog savitvardos ar pykčio problemų neturi, tačiau ne kartą yra ją praradęs nusikaltimų metu. Šiuo metu jis linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Teismas pažymėjo, kad nuteistajam, nuteistam už nesunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, likusi neatlikta bausmės dalis dar labai didelė – 3 metai 4 mėnesiai 11 dienų. Teismas taip pat pažymėjo, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Teismas įvertinęs visas aptartas aplinkybes konstatavo, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, apylinkės teismas padarė išvadą, jog nors nuteistasis O. Š. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

4. Skunde nuteistasis O. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas neįsigilino į nuteistojo teigiamus pokyčius, į tai, jog nuteistasis rodo pokyčius resocializacijos procesuose ir galėtų neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalį jau atlikti laisvėje su tam tikrais apribojimais. Teigia, kad teismo nutartis atspindi tik formalų teismo procesinį sprendimą, nutartį įvardijo kaip „šablonišką“. Nuteistasis teigia, kad jau yra įgijęs pakankamą pataisos įstaigos vadovybės pasitikėjimą bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pasitikėjimo patvirtinimą ir jis išleidžiamas į darbą be sargybos, be palydos. Nurodo, kad požiūris į resocializaciją - yra labai aiškus ir konkretus: nebenori būti pataisos namuose, nori būti realia visuomenės dalimi, dirbti ir uždirbti, mokėti nustatytus mokesčius ir pilnavertiškai gyventi. Teigia, kad apylinkės teismo nutartis nėra pagrįsta, ji yra neteisėta, taip pat teigia, kad nutartyje teismas nepagrįstai įvardijo aplinkybę dėl alkoholio vartojimo ir jo daromos įtakos nuteistajam. Teigia, kad atitinkamas išvadas padarė, keičia gyvenimo būdą, ir jau matyti teigiami resocializacijos pokyčiai.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo O. Š. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad O. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, o atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso žemos rizikos grupei – 25 balai. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, be šių aplinkybių, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja ne tik žema nusikalstamo elgesio rizika, bet ir (ar) pažanga ją mažinant, kuri, aukštesniojo teismo įsitikinimu, turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

9. Įvertinus O. Š. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko ryšius su šeima, 11 kartų buvo paskatintas, dirba, galimo lygtinio paleidimo metu būtų įdarbintas UAB „X“ pagalbiniu darbininku, turėtų gyvenamąją vietą, Šiaulių tardymo izoliatoriuje įgijo vidurinį išsilavinimą, turi mūrininko specialybę. Nuo 2017 m. gegužės 29 d. perkeltas į Pusiaukelės namus, suteikta teisė nuolat parvykti namo 2 paroms, buvo suteikta teisė parvykti namo 10 parų laikotarpiui, pažeidimų nepadarė. Dirbti pradėjo vos tik patekęs į pataisos namus, dalyvavo anoniminių alkoholikų susitikimuose, įvairiuose socialiuose užsiėmimuose. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, bet visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama O. Š. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

10. Ir nors analizuojamu atveju už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje O. Š. buvo paskatintas 11 kartų, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo iki 25 balų, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo bausmės atlikimo trukmę (nuo 2013 m. sausio 5 d.), vienareikšmiškai teigti, kad tokia jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, teisinio pagrindo nėra, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis penkis kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką keturis kartus buvo nubaustas drausmine tvarka. Juo labiau, kad nuteistam asmeniui skiriami paskatinimai tik parodo, jog nuteistasis pataisos namuose elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie itin teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, sudarančius pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Apylinkės teismas nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad nors nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi.

11. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam vis dar nustatomi net trys kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimai, problemos, susijusios su alkoholinių gėrimų vartojimu, mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu impulsyvumas, agresyvumas, savitvardos praradimas). Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytą nuteistojo mąstymą, jog nuteistasis nusikalto „momentiškai“, neapgalvodamas savo elgesio pasekmių nukentėjusiesiems, kartoja tas pačias klaidas, nuteistasis mano, kad neturi problemų su savitvarda ar pykčiu, tačiau ne kartą yra ją praradęs nusikaltimo metu, taip pat žinomas bent vienas faktas, jog jis panaudojo smurtą prieš savo šeimos narį – žmoną. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, kurių pakankamumas šioje O. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar abejotinas.

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad O. Š. anksčiau neteistas, tačiau analizuojamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą, taip pat ir fizinio skausmo sukėlimą šeimos nariui – žmonai, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu O. Š. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.

13. Abejonių tinkamu O. Š. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimos jo alkoholio vartojimo problemos. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nusikaltimus, kurio metu buvo nužudytas žmogus ir sukeltas fizinis skausmas šeimos nariui, nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog nuteistasis sumenkina jų poveikį ir su tuo susijusias problemas, be to, bausmės atlikimo metu nuteistasis du kartus buvo baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą, kas leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo metu O. Š. vis dar negeba kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nuteistasis pilnai dar nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis praeityje dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose, kuriose nusikalsdavo, periodiškai užsiimdavo veikla, kuri buvo susijusi su jo nusikalstamumu. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, dėl apylinkės teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

14. Nors nuteistasis skunde pabrėžia, kad Kauno apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį vienpusiškai ir neišsamiai įvertino byloje surinktus teigiamai charakterizuojančias aplinkybes apie nuteistąjį, taip pat akcentavo, jog dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose ir užsiėmimuose, yra ne kartą skatintas ir pataisos namų administracija jam yra leidusi be sargybos parvykti į namus, tačiau šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, teisėjų kolegijos nuomone lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai, laikymasis nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog O. Š. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Aukščiau aptartų duomenų visumoje įvertinus nuteistojo O. Š. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, kategoriškai teigti, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė jau pasiekė jai keliamus tikslus, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

15. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, dar nėra pagrindo teigti, jog O. Š. neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė, o bausmės tikslai jau pasiekti. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

16. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo O. Š. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo O. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasAurelijus RauckisDanguolė Šiugždinytė