- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-08-06
- Bylos Nr.
- 1-284-849/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01397-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- I. A.
- Advokatai
- Česlovas Žukauskas
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant prokurorei Laurai Mačiulytei- Valaitei, kaltinamosios I. A. gynėjui advokatui Česlovui Žukauskui, viešame teismo teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. A. 2012 m. gruodžio 27 d., apie 22 val., būdama neblaivi, savo namų virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus konfliktui, tyčia, virtuviniu peiliu vieną kartą smogė į krūtinę savo buvusiam sugyventiniui S. L., tuo nukentėjusiajam S. L. dėl kiauryminio durtinio – pjautinio krūtinės ląstos ertmės sužalojimo sunkiai sutrikdė sveikatą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d.
I. A. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad įvykio dieną nukentėjusysis, kuris yra jos buvęs sugyventinis ir jos keturių vaikų tėvas, atėjo pas ją į namus būdamas lengvai išgėręs ir atnešė vaikams dovanų. Ji leido jam nakvoti, nes buvę atvejų, kai jis ateidavo išgėręs ir jo neįsileidus, jis miegodavo laiptinėje, spardydavo duris, laužydavo durų rankenas. Namuose jis pradėjo kelti triukšmą, todėl ji pradėjo jį raminti, liepė jam eiti gulti, nes ji turėjo pasirūpinti vaikais ir juos suguldyti. Jis jai neleido, todėl ji pastūmė nukentėjusįjį link lovos, tačiau jai būnant virtuvėje, atsikėlęs nukentėjusysis ėjo link jos atkištais kumščiais, todėl spontaniškai nugriebusi virtuvinį peilį, jį apsukdama nugara į save, dūrė peiliu į nugarą. Tai padarė iš pykčio, likusių nuoskaudų. Po dūrio nukentėjusysis nuėjo gulti, tačiau ji nuėjusi po kelių minučių pažiūrėti pamatė bėgantį kraują. Jis liepė jai niekam nesakyti apie tai, kad ji jį sužalojusi, o kad jis susižalojo pats laiptinėje, tačiau ji iškvietė pagalbą. Tą dieną ji švenčių proga buvo vartojusi alkoholį, bet nesijautė girta ir alkoholis jos veiksmams jokios įtakos neturėjo - taip būtų pasielgusi ir būdama blaivi, nes ji turėjo ginti savo ir vaikų ramybę. Ji žinojo, kad jeigu būtų nesiėmusi jokių veiksmų, kitą dieną jau būtų su kraujosruvomis po akimis. Nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo poelgio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 str. byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir vadovaujamasi įrodymais surinktais ikiteisminio tyrimo metu.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. L. parodė, kad su savo sugyventine I. A. negyvena apie metus laiko. Jis užeina aplankyti bendrų vaikų. 2013-12-27 jis buvo vakare užėjęs pas I. į namus. Vaikai jau miegojo savo kambaryje, o jis su I., tęsdami šventines linksmybes vartojo jo atsineštus alkoholinius gėrimus. Apie 21 val. tarp jo ir I. įvyko žodinis konfliktas, tai yra jis pradėjo I. priekaištauti, kad ji netinkamai atliko šeimininkės pareigas, kai jie gyveno kartu. I. jam atsakė tuo pačiu, kad jis, kaip vyras, nevykdė savo pareigų. Konfliktui paaštrėjus jis pastūmė už rankų ir ruošėsi išeiti iš virtuvės į kambarį. Jam apsisukus ir einant iš virtuvės pajuto dūrį į nugaros apatinę dalį. Po dūrio nuėjo ir atsigulė į kambarį. Jam atsigulus pradėjo darytis negera, pradėjo dusti, darėsi silpna. Po maždaug 5 minučių atėjo I. ir pamatė, kad jam bloga. I. nusprendė, kad reikalinga iškviesti medikus. Atvykę medikai suteikė pirmąją pagalbą ir išvežė į ligoninę. Pretenzijų dėl to I. neturi, civilinio ieškinio nereikš, I. atleido ( b. l. 13).
Įtariamosios I. A. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos analogiškos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kurias kaltinamoji parodė ir teismo posėdžio metu ( b. l. 75-78).
Specialisto išvadoje G 1283/12 (06), konstatuota, kad S. L. padarytas sužalojimas- kiauryminė į krūtinės ląstos ertmę durtinė – pjautinė žaizda nugaros dešinėje pusėje, kuris kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas ( b. l. 3-41).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad I. A. pateikė tris virtuvinius peilius (b.l.53), iš kurių vienas, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, buvo apžiūrėtas ir nustatyta, kad peilio rankena, kurios ilgis 10,10 cm., o plotis 2 cm, yra violetinė, jo metalinės geležtės ilgis yra 8 cm., plotis-1,6 cm (t.1., b.l. 57-59).
Asmens blaivumo testas patvirtina, kad įvykio metu tiek I. A., tiek nukentėjusysis buvo neblaivūs: jai nustatytas 2,22 promilės girtumas, o S. L. - 2,15 promilių girtumas (b.l. 10,11).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamosios I. A. veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu atitinka BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius –kaltinamoji sužalojo nukentėjusįjį peiliu, tuo padarydama sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamoji veikė tyčia, suprasdama savo veiksmų neteisėtumą, tarp kaltinamosios aktyvių tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys.
Bausmės skyrimo klausimai.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
I. A. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato tik griežčiausią bausmę - terminuotą laisvės atėmimą.
Pagal BK 54 str. 1 d. teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2006).
Teismas šiuo atveju atsižvelgia į tai, kad šį nusikaltimą sąlygojo per ilgą laiko tarpą I. A. gyvenant su nukentėjusiuoju, tiek jau su juo negyvenant susiklosčiusios šeiminės aplinkybės, įtempti ir problematiški santykiai su nukentėjusiuoju dėl jo netinkamo, netgi neteisėto elgesio.
Kaip parodė kaltinamoji, nukentėjusysis buvo jos sugyventinis, jos keturių vaikų tėvas, kuris šeimoje nuolat gerdavo. Dėl gėrimo jis stovi įskaitoje. Jam išgėrus nuolat kildavo šeimoje konfliktai, kurių metu jos atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas. Už smurtą jos atžvilgiu S. L. buvo teistas, ką patvirtina ir byloje esantis 2011-12-16 teismo nuosprendis, kuriuo S. L. buvo nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. dėl fizinio smurto panaudojimo I. A. atžvilgiu(b.l. 19-21). Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad S. L. daugybę kartų baustas už administracinio teisės pažeidimus: dėl viešosios tvarkos pažeidimo- 8 kartus, dėl vaiko teisių pažeidimo (ATPK 181 ³ str.) – 11 kartų, už alkoholio gėrimą viešoje vietoje (ATPK 178 str.)-9 kartus, dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams (ATPK 187 str.)-2 kartus, dėl turto sužalojimo (ATPK -50 ³ str. ) -1 kartą. Iš esmės visi šie pažeidimai buvo padaryti jam būnant neblaiviam ir dauguma I. A. ir jos vaikų atžvilgiu (b.l. 22-36).
Asmens blaivumo testas patvirtina, kad įvykio metu nukentėjusysis taip pat buvo neblaivus- jam buvo nustatytas 2,15 promilių girtumas (b.l. 10)
Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad tiek prieš nusikalstamos veikos padarymą, tiek po jos, S. L., jau negyvendamas su I. A., nuolat darė teisės pažeidimus ateidamas į I. A. namus- vaikų akivaizdoje girtas S. L. kaltinamąją vadino necenzūriniais žodžiais, įžeidžiamai prie jos kibo, sulaužė buto duris( (b.l.30-36).
Šie byloje esantys duomenys leidžia teismui tikėti kaltinamosios žodžiais, kad šią nusikalstamą veiką ją paskatino padaryti ją užvaldęs pyktis, likusios nuoskaudos anksčiau gyvenant su nukentėjusiuoju- buvusiu sugyventiniu, ir daryti išvadą, kad I. A., tiek gyvendama kartu su nukentėjusiuoju, tiek jau nebegyvendama su juo, nuolat patirdavo ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą, nuolatinę įtampą ir nuoskaudas. Ir šio nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusysis, atėjęs pas kaltinamąją į namus, eilinį kartą drumstė jos ir vaikų į ramybę, todėl akivaizdu, kad kaltinamąją užvaldė pyktis, anksčiau patirtos nuoskaudos, kas ir nulėmė jos neteisėtus veiksmus.
Vertintina ir tai, nukentėjusysis liepė kaltinamajai nuslėpti šį įvykį ir sakyti, kad jį sužalojo laiptinėje, ką patvirtina ir byloje esantis tarnybinis pranešimas, kad pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių, nukentėjusysis teigė, kad jį sužalojo nepažįstamas asmuo (b.l. 1). Jis taip pat nereiškė nukentėjusiajai jokių pretenzijų, civilinio ieškinio, kas leidžia daryti teismui išvadą, kad nukentėjusysis pats jautė kaltę dėl įvykio.
Kaltinamoji šio įvykio neslėpė, iš karto pati iškvietė greitąją pagalbą ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino padariusi nusikalstamą veiką, pateikdama atvirą prisipažinimą (b.l, 63).
Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamosios padaryto nusikaltimo pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo pavojingumas, už kurį nustatyta laisvės atėmimo bausmė iki dešimt metų.
Sprendžiant dėl baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. nuostatų taikymo reikšmingas ir kaltinamosios asmenybės vertinimas.
I. A. neteista (b.l. 87), dirbanti (b.l. 151), turi pastovią gyvenamąją vietą, šiuo metu viena augina penkis nepilnamečius vaikus (b.l. 82). Nors kaltinamoji ir turi psichikos sutrikimų (b.l. 105), jos šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą ir šeimai teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, tačiau Socialinių paslaugų centras teigiamai charakterizuoja kaltinamąją, nurodydamas, kad I. A. noriai bendrauja su socialiniais darbuotojais, stengiasi ir geba savarankiškai spręsti problemas, aktyviai dalyvauja SPC organizuojamuose renginiuose, rūpinasi savo vaikais ir motyvuoja juos lankyti užklasinę veiklą (b.l. 125,126. (1 t., b.l. 175), kas ją, kaip motiną, charakterizuoja teigiamai.
Nors I. A. kelis kartus praeityje buvo bausta administracine tvarka - paskutinį kartą 2007-09-09, tačiau šiuo metu nuobaudos negaliojančios, todėl laikytina, kad ji administracine tvarka nebausta (b.l. 85,86).
I. A. lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę lengvinančia atsakomybe teismas pripažįsta ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis paties nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6p.). Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamą veiką ji padarė užvaldyta senų nuoskaudų irpykčio, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, eilinį kartą atėjęs į jos namus drumstė jos ir vaikų ramybę.
Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama neblaivi, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kas ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinta jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau kaip paaiškino pati kaltinamoji, nusikalstamą veiką ji padarė ne dėl vartoto alkoholio, bet dėl ją užvaldžiusio pykčio ir senų nuoskaudų, ką patvirtina ir aukščiau teismo nustatytos aplinkybės, todėl teismas nelaiko tai jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe, ir teiginys „kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui“ šalintinas iš kaltinimo.
Iš kaltinamosios paaiškinimų ir visų jos asmenybę apibūdinančių duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos padarymą nulėmė ne susiformavusios kaltinamosios antivisuomeninės pažiūros, o spontaniški jos veiksmai užvaldžius pykčiui dėl netinkamo paties nukentėjusiojo elgesio, ginant savo ir vaikų ramybę. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamoji nėra linkusi nusikalsti asmenybė, kelianti didelį pavojų visuomenei ir leidžia manyti, kad I. A. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas taikant baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. nuostatas ir paskiriant I. A. kitą bausmės rūšį, nei numatyta baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. dispozicijoje - laisvės apribojimą, nustatant jai įpareigojimus. Teismas, darydamas tokią išvadą, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011-10-04 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390/2011.
Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę, taikytinos BK 64 ¹ str. nuostatos.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas, neišvykti paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina ( b.l. 79).
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, saugomas Alytaus AVPK Logistikos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas ( b.l. 61).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
I. A. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir, pritaikius BK 54 str. 3 d., paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d., 1, 3 ir 5 p. I. A. bausmės vykdymo metu įpareigoti:
nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu;tęsti darbą;
I. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- peilį, saugomą Alytaus AVPk Logistikos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš I. A. 2518,93 lt. (du tūkstančius penkis šimtus aštuoniolika litų 93 ct.) turtinės žalos Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.