Kauno apylinkės teismo įsakymas

2016-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-182-722/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-06-15
Bylos Nr.
1-182-722/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10518-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lidija Deksnienė
Kaltinamasis
E. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-182-722/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10518-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.8.3; 2.10.1.4.
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 15 d.Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Ramunės Brazdeikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-01-10518-16 ir susipažinusi su baudžiamosios bylos, kurioje E. K., gimusi (duomenys neskelbtini) Jonavoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2012-04-11 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1d. 1 metų ir 8 mėnesių laisvės apribojimu, bausmė atlikta 2014-01-18, kaltinama padariusi Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką, medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2016 m. kovo mėn. 3 d. apie 17 val. namuose (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia stipriai pastūmė mažametį sūnų G. K., gim.(duomenys neskelbtini), nuo ko jis krito ant lovos ir galva atsitrenkė į sieną, suėmusi rankomis jam už sprando, stūmė nukentėjusįjį G. K. į kitą kambarį, kuomet jis trenkėsi į kėdę ir nukrito ant grindų, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam G. K. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3d.

E. K., apklausta kaip įtariamoji, savo kaltę neigė. E. K. parodė, kad smurto prieš sūnų nenaudojo, sūnus jos neklausė, reikalavo duoti žaisti jos telefoną, liepė sūnui mokytis. Policijos pareigūnų apsilankymui jokios priežasties nebuvo, gerai prisimena, kad sūnaus nei tą dieną, nei kitomis dienomis nemušė ( b.l. 49-50, 52-53).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji neprisipažino padariusi nusikaltimą, jos kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teismo ištirta bylos medžiaga :

Nukentėjusiojo G. K. parodymais nustatyta, kad mama E. K. grįžo namo girta, keikėsi, rėkavo, bandė jam trenkti, todėl jis iškvietė policiją. Policijos pareigūnai pasikalbėjo su mama ir išvažiavo. Dėdė N. P. patvirtino, kad E. K. triukšmavo. Pareigūnams išvažiavus, mama atėmė iš jo telefoną, ranka pastūmė į krūtinę, dėl ko jis trenkėsi pakaušiu į sieną, jautė skausmą pakaušyje. Po to mama suėmė jam už sprando ir vėl pastūmė. Jis krito ir nugara atsitrenkė į kėdę, jautė skausmą, sužalojimų nepatyrė. Jis vėl iškvietė policiją, pareigūnai mamą išvežė ( b.l. 25).

Liudytojo N. P. parodymais nustatyta, kad sesuo E. K. grįžo namo išgėrusi, ji sūnų G. išvadino necenzūriniais žodžiais, sūnus iškvietė policiją. E. atėmė iš sūnaus mobiliojo ryšio telefoną. Atvyko pareigūnai, pasakė, kad jeigu ji nenusiramins, jie ją išveš. Kai pareigūnai išvyko, ji vėl pradėjo triukšmauti. Ji pastūmė rankomis sūnų G., jis krito ant kėdės, trenkėsi į ją nugara, ji keikėsi necenzūriniais žodžiais. G. K. verkė, buvo susijaudinęs. G. K. paskambino policijai. E. K. paaiškinimų policijos pareigūnams negirdėjo. Sužalojimų ant G. K. kūno nematė ( b.l. 28-29).

Liudytojo N. J. parodymais nustatyta, kad buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Jis su pareigūnu S. T. vyko į įvykio vietą. E. K. buvo neblaivi, jos sūnus G. K. aiškino, kad ji triukšmauja, keikiasi. Vaikas buvo susijaudinęs, pasakojo, kad motina jį sumušė, jam skaudėjo nugarą. G. K. parodė nugarą, prie menčių matėsi nežymus be ryškių kraštų paraudimas. Visą laiką E. K. neigė mušusi vaiką ( b.l. 31).

Jonavos raj. savivaldybės VTAS informacija nustatyta, kad E. K. įrašyta į Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo ir socialinių įgūdžių stokos ( b.l. 33).

2016-03-03 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad užfiksuoti smurtą rodantys požymiai ( b.l. 1-4).

Asmens blaivumo testu nustatyta, kad 2016-03-03 18:01:04 val. E. K. nustatytas 1.81 promilių girtumas ( b.l. 35).

Kaltinamoji neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką, tačiau jos kaltė įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, kita bylos medžiaga. E. K. anksčiau teista už smurtinį nusikaltimą, įvykio metu buvo neblaivi, jos parodymai vertintini kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas, išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą ir pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad E. K. artimoje aplinkoje padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d., t.y. tyčiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą mažamečiui sūnui. Jos veika kvalifikuota tinkamai, abejonių dėl kaltinamosios kaltės teismui nekyla, E. K. baustina.

Prokurorė siūlo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamoji E. K. sutinka, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l.82-84). 2016-06-08 nukentėjusiojo G. K. atstovei V.Motiejūnienei išsiųstas prokurorės pranešimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išaiškinimas dėl šio prokurorės sprendimo apskundimo ( b.l. 86). Iki 2016-06-15 teisme nukentėjusiojo atstovės skundas negautas.

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę. E. K. padarė nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), ji anksčiau teista už smurtinį nusikaltimą; bausmė atlikta, administracine tvarka bausta (b.l. 67-69); VŠĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligos nesilankė, nesigydė, priklausomybių ligų įskaitoje neįrašyta (b.l. 58). Lengvinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta. E. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste ( BK 27 str. 1d., 60 str. 1d. 9, 13 p.). Atsižvelgiant į nurodytą, teismas daro išvadą, kad prokurorės siūlomas baudos ( BK 47 str.) dydis yra realus ir pagrįstas. Procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendė:

Pripažinti E. K.,a.k(duomenys neskelbtini) kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ir skirti jai 15( penkiolikos) MGL – 564,90 ( penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų ir 90 euro ct) Eur baudą.

E. K. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2016-03-03 17:50 val. iki 2016-03-04 15:35 val. ( 1 parą), prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudą ir laikyti, kad E. K. sumokėjo 2 MGL dydžio - 75,32 ( septyniasdešimt penkių eurų ir 32 euro ct) Eur baudą bei galutinę bausmę paskirti 13 MGL- 489,58( keturių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir 58 euro ct) Eur baudą.

Išaiškinti E. K., kad paskirta galutinė 13 MGL- 489,58( keturių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir 58 euro ct) Eur bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 6801) ir banko kvitas pristatytas teismo raštinės darbuotojui. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, baudos išieškojimas bus perduotas antstoliui, papildomai išieškant ir vykdymo išlaidas.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo E. K. taikyti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomosios priemonės netaikyti.

Išaiškinti kaltinamajai, jog ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Lidija Deksnienė