- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- N-556-1492-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Kategorijos
- 45.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutarties K. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) pareigūnas K. Z. 2007 m. rugsėjo 25 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, jog šis 2007 m. liepos 4 d. Vilniuje, Ukmergės – Paribio g. sankryžoje organizavo darbus, kurių metu buvo įrengtos nukreipiamosios gairelės važiuojamojoje dalyje be suderinimo su policija. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 55 punkto reikalavimus. K. Z. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 145¹ straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2007 m. rugsėjo 25 d. nutarimu K. Z. paskirta 100 Lt bauda.
Šalies argumentai
K. Z. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti.
K. Z. nurodė, kad eismo nukreipiamosioms gairelėms Vilniuje, Ukmergės gatvėje, įrengti policijos įstaigos leidimas nebuvo būtinas. Nagrinėjamu atveju, statybos objekte „Transporto jungtis nuo Konstitucijos prospekto iki Ukmergės gatvės“ akcinės bendrovės „Panevėžio keliai“ buvo organizuojami gatvės važiuojamosios dalies ženklinimo darbai. Juos atlikti buvo pavesta UAB „Punktyras“. Eismo organizavimas statybos objekte buvo visiškai suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Eismo organizavimo ir žemės darbų kontrolės poskyrio vedėju ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos vyresniuoju specialistu. Kelio dalyje nuo Konstitucijos prospekto iki Ukmergės gatvės buvo paženklinamos reikiamos kelio važiuojamosios dalies teritorijos, kuriose eismas buvo neleistinas. Šiems ženklinimo darbams atlikti AB „Panevėžio keliai“ pasitelkė UAB „Punktyras“, kurie darbus atliko remdamiesi suderintu statybos objekto „Transporto jungtis nuo Konstitucijos prospekto iki Ukmergės gatvės“ projektu. Skundžiamame nutarime nurodytas kaltinimas yra nepagrįstas, nes nebuvo įvertinta tai, kad akcinė bendrovė „Panevėžio keliai“ eismą nukreipiančias gaireles įrengė vadovaudamasi Saugaus eismo organizavimo priemonių įrengimo Vilniaus mieste rekomendacijų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės 2006 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 1-1136 (toliau – ir Rekomendacijos), 2.2.3. punktu. Remiantis Rekomendacijomis, eismą nukreipiančios gairelės gali būti laikinai įrengiamos ant salelių, kuriomis eismas yra uždraustas, siekiant išvengti autoįvykių dėl pasikeitusių eismo sąlygų atliekant statybos darbus ir įrengiant eismą ribojančias saleles. Kadangi eismą ribojanti salelė kelio dalyje nuo Konstitucijos prospekto iki Ukmergės gatvės pasitelkiant UAB „Punktyras“ įrengta pagal su policijos įstaiga ir Vilniaus miesto savivaldybe suderintą statybos darbų projektą, išimtinai saugumo sumetimais eismo nukreipiamosioms gairelėms įrengti leidimo nereikia. Be to, Vilniaus miesto savivaldybė 2007 m. spalio 3 d. raštu Nr. A51-19283 nurodė, kad AB „Panevėžio keliai“ nereikėjo eismo srautą nukreipiančių gairelių suderinti nei su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nei su Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba. Skundžiamas nutarimas priimtas ir bauda paskirta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 22 d. nutartimi K. Z. skundo nepatenkino, Institucijos 2007 m. rugsėjo 25 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 145¹ straipsnio 2 dalimi, Kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, KET 18 punktu, konstatavo, jog įstatymu reglamentuotas privalomas įrengiamų techninių eismo reguliavimo priemonių suderinimo su policija būtinumas, todėl Rekomendacijoje įtvirtintos nuostatos, kurios yra rekomendacinio pobūdžio, negali būti pagrindu nesilaikyti įstatymo reikalavimų. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas K. Z. skunde teismui nurodė, kad kelio ženklinimas gairėmis buvo suderintas su Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba ir gautas šios tarnybos specialisto G. Žilinsko žodinis leidimas, minėtos aplinkybės nepagrįstos įrodymais. Priešingai, nei teigia K. Z., šios institucijos 2007 m. liepos 18 d. raštu Nr. 10-10-S-1507 patvirtinama, jog policija duomenų apie tai, kad Ukmergės - Paribio g. sankryžoje nukreipiamųjų gairelių įrengimas butų suderintas šia institucija, neturi. Teismas konstatavo, kad byloje esančiais įrodymais (administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, institucijų raštai) nustatyta, jog K. Z., būdamas AB „Panevėžio keliai“ projektų statybos vadovu bei vadovaudamas kelio ženklinimo darbams Ukmergės - Paribio g. sankryžoje, įrengė nukreipiamąsias gaires, nesuderinęs su policija, ir šiais veiksmais padarė ATPK 145¹ straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atstovavimo jam išlaidų priteisimas ATPK nenumatytas. Teismas R. S. prašymą priteisti jo naudai iš K. Z. išlaidas, susijusias su administracinės bylos nagrinėjimu, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat pažymėjo, kad K. Z. padaryto ir ATPK 145¹ straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra formalioji, t. y. žalos padarymas tretiesiems asmenims nėra šio pažeidimo objektyviosios pusės sudėties elementu. Priežastinis ryšys tarp K. Z. padaryto administracinio teisės pažeidimo bei R. S. automobiliui galimai padarytos žalos šioje byloje nebuvo nustatinėjamas.
II.
K. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti ir Institucijos nutarimą panaikinti; šaukti į teismo posėdį liudytojais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus Eismo valdymo poskyrio vedėją Vidutį Cemnolonskį ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos statistikos ir analizės grupės specialistą Gytį Žilinską. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai nurodė, kad eismo nukreipiamosioms gairelėms ant pažymėtų saugumo salelių Vilniuje, Ukmergės g., įrengti buvo būtinas policijos įstaigos leidimas.
2. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-671 patvirtinto Kelių eismo sąlygų kontrolės tvarkos aprašo 2.3. punktą tik techninėms eismo reguliavimo priemonėms įrengti yra būtinas išankstinis policijos įstaigos leidimas. Jokioms kitoms priemonėms įrengti konkretus policijos suderinimas nėra reikalingas. Be to, remiantis minėtu aprašu, galima padaryti išvadą, kad techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimas keliuose yra derinamas atliekant automobilių kelių ir gatvių eismo organizavimo projektų derinimo veiksmus.
3. Vadovaujantis Automobilių kelio elementų klasifikacija (Statybos taisyklių - Automobilių kelių techninė priežiūra. ST8871063.09:2004, patvirtintų Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-62, Priedas Nr. 1), galima padaryti išvadą, kad automobilių kelyje paženklinta eismo saugumo salelė kartu su kitais ženklais sudaro kelio ženklą kaip kelio elementą. Todėl eismo nukreipiamosios gairelės, jas vertinant atsietai nuo saugumo salelių, negali būti laikomos savarankišku kelio ženklu, nes neturi savarankiškos kelio ženklo, kaip automobilių kelio elemento, paskirties.
4. Esant saugumo salelių, kaip techninių eismo reguliavimo priemonių, įrengimo suderinimui įstatymų nustatyta tvarka, nėra būtinas atskiras papildomas policijos įstaigos pritarimas pastatyti eismo nukreipiamąsias gaireles ant šių salelių.
5. Visas eismo organizavimas, įskaitant ir saugumo salelių paženklinimą remontuojamame Vilniuje, Ukmergės g., ruože buvo suderintas su policijos įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas šios aplinkybės nepaneigė.
6. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė Kelių įstatymo 2 straipsnio 17 dalies, 13 straipsnio 1 dalies normas, nesivadovavo kitų paminėtų teisės aktų nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
7. Teismas išsamiai nepatikrino visų skundo aplinkybių pagrįstumo, todėl neteisingai išsprendė bylą.
8. Teismas skundžiamą nutartį priėmė neapklausęs asmenų, kuriuos liudytojais jis prašė teismo šaukti. V. Cemnolonskis, G. Žilinskas galėjo duoti parodymus apie tai, ar saugumo saleles žyminčių ginčo nukreipiamųjų gairelių įrengimas buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba dalyvaujant konkretiems Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei policijos atstovams.
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.
Institucija nurodo, kad įrengti (pastatyti) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ Kelių eismo taisyklėse nurodytą kelio ženklą Nr. 149 „Nukreipiamoji gairė“, vadovaujantis Kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, apeliantas galėjo tik suderinęs su policija.
Nukentėjusysis R. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistus.
Nukentėjusysis nurodo, kad nors pareiškėjas pripažįsta, jog šiuo atveju eismo organizavimas - reguliavimas turi būti suderintas su policija, tačiau klaidingai supranta ir traktuoja LR teisės aktus.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Administracinio teisės pažeidimo byla pradedama administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu. Protokole turi būti nurodoma, už kokius veiksmus ar neveikimą asmuo, kuriam surašytas protokolas, turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Taigi pats administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą.
Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžus administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribas byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Vadinasi, ir tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą vertinimas atliktinas būtent apibrėžto kaltinimo ribose.
ATPK 145¹ straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už automobilių kelių, kelio statinių ir sankryžų statybos bei jų apželdinimo projektų, techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą (nuėmimą) arba masinių ir sporto renginių keliuose organizavimą nesuderinus su policija. Sprendžiant pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nutarimą K. Z. kaltinamas įrengęs technines eismo reguliavimo priemones (nukreipiamąsias gaireles) nesuderinęs su policija.
Siekiant patraukti atsakomybėn už šią veiką, teisėjų kolegijos nuomone, būtina aiškiai apibrėžti, kokia konkreti techninė eismo reguliavimo priemonė buvo įrengta ir, kad būtent tos priemonės įrengimas reikalauja derinimo su policija, t. y. būtina nuoroda į kitą teisės aktą.
Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad, visų pirma, buvo įrengta techninė eismo priemonė, o antra, nepadaryta nuoroda į teisės aktą, kurio atitinkamų nuostatų nepaisė asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Iš tikro tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime minima apie įrengtas nukreipiamąsias gaireles, tačiau turima administracinės bylos medžiaga nesuteikia galimybės spręsti, kokio tai pobūdžio techninės priemonės, ar jos patenka į Kelių eismo įstatymo 2 straipsnio 17 dalies sąvoką (redakcija galiojusi inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo metu). Jei net ir padarius prielaidą apie nukreipiamųjų gairelių priskyrimą techninei eismo reguliavimo priemonei, institucija priėmusi nutarimą turėjo nurodyti, jog tokios priemonės įrengimas turėjo būti suderintas su policija, pagal konkretaus teisės akto taisykles, o pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti nutarimą nepakeistą, turėjo patvirtinti, jog iš tikro asmens patraukto administracinėn atsakomybėn veika neatitiko teisėkūros subjekto reikalavimų įrengiant nukreipiamąsias gaireles. Pabrėžtina, kad administracinė atsakomybė gali atsirasti tik už konkrečios teisės akto leidėjo įtvirtintos pareigos (ų) nepaisymą. Padaryta nuoroda į Kelių eismo taisyklių 55 punktą nėra pakankama. Savarankiškai atsakomybės pagal ATPK 145¹ straipsnio 2 dalį nesuponuoja. Juk Kelių eismo taisyklės skirtos specialiems subjektams – eismo dalyviams (eismo dalyvis – asmuo dalyvaujantis kelių eisme (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis)). Nagrinėjamoje administracinėje byloje K. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn ne kaip eismo dalyvis, o kitas specialus subjektas, kaip asmuo atsakingas už atitinkamo pobūdžio darbų organizavimą automobilių keliuose. Pastarųjų darbų organizavimą tiksliai reglamentuoja jau ne Kelių eismo taisyklės, o kitų teisės aktų nuostatos, neturinčios prieštarauti Kelių eismo taisyklėms (Kelių eismo taisyklių 2 p.). Tuo tarpu kitų teisės aktų atitinkamų nuostatų pažeidimai nėra inkriminuoti, o tai reiškia, jog pareikštas kaltinimas nėra pakankamai konkretus. Tokia faktinė situacija užkerta kelią atsakyti į klausimą, ar asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn teisėtai bei pagrįstai.
Kaltinimo neišsamumas žeidžia asmens, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, teisę į gynybą. Tai viena iš priežasčių suponuojančių apeliacinio skundo tenkinimą iš dalies.
Be to, nagrinėjant administracinę bylą nebuvo išsiaiškintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto departamento eismo organizavimo skyriaus rašte akcinei bendrovei „Panevėžio keliai“ nurodoma, kad vykdant važiuojamosios kelio dalies darbus 2007 m. liepos 4 d. buvo pastatyti ženklai, laikantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. ir 2006 m. balandžio 26 d. sprendimų Nr. 1-245 ir Nr. 1-1136. Teigiama, jog atsižvelgiant į šiuos teisės aktus, prieš pastatant gaireles, nereikėjo atlikti derinimo nei su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nei su policija. Pastaroji aplinkybė išsamiai neišsiaiškinta.
Dėl išdėstytų priežasčių byla grąžintina Vilniaus apskrities policijos komisariatui iš naujo tirti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. Z. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. rugsėjo 25 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti Vilniaus apskrities policijos komisariatui iš naujo tirti.
Nutartis neskundžiama.