- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- A18.-479-957/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00126-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. J.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK
- Kategorijos
- 2.1Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas (ANK 45 str.)
- 19.10Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. J. (V. J.), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį, 506 straipsnio 4¹ dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. J. 2021 m. sausio 10 d., apie 15.18 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, buto rūsyje, būdamas neblaivus (policijos komisariate nustatytas 2,31 promilių girtumas), nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai, taip nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas) 2.1.5.2 papunkčio reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.
Be to, V. J., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas neblaivus (policijos komisariate nustatytas 2,31 promilių girtumas), karantino, paskelbto Nutarimo, metu nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pateikti sandėliuko dokumentus ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei užsidėti burną ir nosį dengiančią priemonę, taip pat atsisėsti į tarnybinį automobilį. Taip V. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. J. į teismo posėdį, vykusį 2021 m. vasario 17 d., 8.30 val. neatvyko (jam buvo tinkamai bei laiku pranešta apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką (b. l. 2)). Pagal ANK 629 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant, be kita ko, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jeigu jam tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Pagal ANK 630 straipsnio 2 dalį, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką, be kita ko, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui bei atsižvelgus į tai, kad V. J. nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, teismas sprendžia, kad byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo Ž. J. 2021 m. sausio 14 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 18-ANR_P-40-2021 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, V. J. inkriminuojamų administracinių nusižengimų esmė ir su tuo susiję duomenys (b. l. 2-3).
Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2021 m. sausio 10 d., apie 15.24 val., Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos I. C. pranešimas apie tai, jog adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje apsigyveno benamis, rūsys rakinamas, tačiau kaip pateko neaišku (b. l. 5).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. S. ir vyriausiosios patrulės K. N. 2021 m. sausio 10 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad 2021 m. sausio 10 d. apie 15.18 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) rūsyje apsigyveno benamis, rūsys rakinamas, kaip pateko, neaišku. Atvykus į įvykio vietą, pranešėja nurodė sandėliuką, kuriame miegojo vyras. Pažadinus vyrą, kaip paaiškėjo tai V. J., paklausė ką jis čia veikia ir kam priklauso sandėliukas, vyras pradėjo rėkti „eikit necenzūrinis žodis, ką jūs čia veikiat“. Dar kartą pasiteiravus ką jis veikia sandėliuke ir kam priklauso sandėliukas, jis atsakė, kad jokių dokumentų neturi ir nepateiks. Buvo paprašyta parodyti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau vyriškis atsakė, kad taip pat neturi ir nesiruošia nieko rodyti, taip iškeikdamas necenzūriniais žodžiais „necenzūriniai žodžiai, čia mentai, neturi ką veikt“. Vyro buvo paprašyta užsidėti burną ir nosį dengiančias priemones, kadangi Lietuvoje paskelbtas karantinas, bet jis atsakė, kad kaukės neturi. Vyras buvo įspėtas, jei neužsidės burną ir nosį dengiančios priemonės, tai bus surašytas protokolas, tačiau vyriškis į prašymus nereagavo, po to buvo pareikalauta, tačiau į reikalavimus taip pat nereagavo. Tada vyras išėjo iš sandėliuko ir pasakė, kad nueis pas kaimyną, kuris patvirtins, jog jis gyvena tame name. Vyras išėjo į lauką be kaukės, pareikalauta prieiti prie tarnybinio automobilio jo tapatybės nustatymui. V. J. atsakė, kad niekur neis ir nieko nesakys. Tuomet vyras buvo nuvestas prie tarnybinio automobilio ir bandyta jį pasodinti į sulaikymo vietą. Vyras atsisėdo, tačiau kojos buvo lauke. Vėl buvo pareikalauta atsisėsti į automobilį, tačiau į reikalavimus nereagavo, dėl to buvo paguldytas ant žemės (b. l. 6, 7).
Iš 2021 m. sausio 10 d. tarnybinio pranešimo dėl asmens tapatybės nustatymo procedūros matyti, kad sulaikytas asmuo prisistatęs V. J., kuris su savimo neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, savo tapatybę patvirtina, taip pat jo tapatybę gali patvirtini žmona (b. l. 9).
2021 m. sausio 10 d. V. J. paaiškinime nurodoma, kad dėl įvykio nieko nepamena, šiuo metu jaučiasi blogai, dėl įvykio viską paaiškins bylos nagrinėjimo metu (b. l. 10).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2021 m. sausio 10 d., 16.22 val. V. J. buvo nustatytas 2,31 promilės girtumas, 19.32 val. – 1,86 promilės girtumas, o 21.27 val. – 1,35 promilės girtumas (b. l. 12-13).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kaip namo rūsio sandėliuke, kurio durys praviros, miega asmuo. Pažadintas asmuo nurodo, jog gyvena tame pačiame name, jam priklauso šis sandėliukas, tačiau dokumentų pateikti negali. Asmuo sandėliuke matomas be kaukės, išeina iš sandėliuko, policijos pareigūnas du kartus ragina užsidėti kaukę, tačiau asmuo nurodo, jog neturi ir iš rūsio patalpos išeina į lauką be kaukės link policijos pareigūnų tarnybinio automobilio. Vyras buvo nuvestas prie tarnybinio automobilio ir bandyta jį pasodinti į sulaikymo vietą. Vyras atsisėdo, tačiau kojos buvo lauke. Vėl buvo pareikalauta atsisėsti į automobilį, tačiau į reikalavimus nereagavo, dėl to buvo paguldytas ant žemės (b. l. 14).
2021 m. sausio 10 d. V. J. paaiškinime nurodoma, kad tą dieną suvartojo didelį kiekį alkoholinių gėrimų ir suprasdamas kad tuo metu trukdys namuose esančiai šeimai, nusprendė išeiti į lauką pasivaikščioti. Po pasivaikščiojimo vis dar buvo neblaivus, todėl nusprendė išsimiegoti savo buto rūsio sandėliuke. Būdamas sandėliuke, galvojo, kad ten galima nedėvėti kaukės, todėl ją nusiėmė ir užmigo. Po tam tikro laiko pažadino policijos pareigūnai, tačiau dėl to, kad buvo neblaivus, nelabai galėjo suprasti, ko reikalauja pareigūnai. Tikrai neturėjo tikslo nepaklūsti policijos pareigūnams, be to, eiti į pareigūnų automobilį nenorėjo dėl to, kadangi buvo be striukės, o lauke šalta. Savo kaltę pripažįsta pilnai, supranta, kad pažeidė įstatymus ir nuoširdžiai gailisi dėl savo amoralaus elgesio. Nori atsiprašyti pareigūnų, jeigu juos įžeidė (b. l. 16).
V. J. padaryto nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį atsako tas, kad padarė Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, sukėlusius pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
Šio pažeidimo kvalifikavimui užtenka nustatyti faktą, kad asmuo nesilaikė reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), nepriklausomai ar tai sukėlė kokias nors pasekmes kitiems asmenims, t. y. užkrėtė juos COVID-19 ar ne, be to, pažeidimo kvalifikavimui visiškai nesvarbu, pažeidėjas pats sirgo ar ne užkrečiama liga. Pagal veikos padarymo metu galiojusį Nutarimo 2.1.5.2 papunktį asmenys, vyresni nei 6 metų, viešose vietose įpareigoti dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. J. kaltė, padarius ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, visiškai įrodyta.
Teismui pateiktame rašytiniame paaiškinime V. J. savo kaltę pripažino bei paaiškino, jog buvo neblaivus, todėl nusprendė išsimiegoti savo buto rūsio sandėliuke. Būdamas sandėliuke, galvojo, kad ten galima nedėvėti kaukės, todėl ją nusiėmė ir užmigo. Po tam tikro laiko pažadino policijos pareigūnai, tačiau dėl to, kad buvo neblaivus, nelabai galėjo suprasti, ko reikalauja pareigūnai (b. l. 16). Pažymėtina, jog tai, kad V. J. paaiškinimas, jog dėl neblaivumo galėjo nesuprasti, ko reikalauja pareigūnai, nešalina jo atsakomybės. Štai visa įvykio situacija išsirutuliojo 2021 m. sausio 10 d., apie 15.24 val., Bendrajame pagalbos centre gavus pranešėjos pranešimą apie tai, jog adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje apsigyveno benamis, rūsys rakinamas, tačiau kaip pateko neaišku (b. l. 5). Iš į vykio vietą atvykusių policijos pareigūnų P. S. ir K. N. 2021 m. sausio 10 d. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų duomenų matyti, kad atvykus į įvykio vietą, pranešėja nurodė sandėliuką, kuriame miegojo vyras. Pažadinus vyrą, kaip paaiškėjo tai V. J., paklausė ką jis čia veikia ir kam priklauso sandėliukas, vyras pradėjo rėkti „eikit necenzūrinis žodis, ką jūs čia veikiat“. Dar kartą pasiteiravus ką jis veikia sandėliuke ir kam priklauso sandėliukas, jis atsakė, kad jokių dokumentų neturi ir nepateiks. Buvo paprašyta parodyti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau vyriškis atsakė, kad taip pat neturi ir nesiruošia nieko rodyti, taip iškeikdamas necenzūriniais žodžiais „necenzūriniai žodžiai, čia mentai, neturi ką veikt“. Vyro buvo paprašyta užsidėti burną ir nosį dengiančias priemones, kadangi Lietuvoje paskelbtas karantinas, bet jis atsakė, kad kaukės neturi. Vyras buvo įspėtas, jei neužsidės burną ir nosį dengiančios priemonės, tai bus surašytas protokolas. Vyras išėjo į lauką be kaukės (b. l. 6, 7). Būtent tokios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiame vaizdo įraše, kuris detalizuoja bei papildo policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes (b. l. 14). Tuo tarpu aplinkybę, jog šį nusižengimą padarė būdamas neblaivus, patvirtina alkotesterio kvito rodmenys, iš kurių matyti, kad tuoj pat po įvykio, 16.22 val. V. J. buvo nustatytas 2,31 promilės girtumas (b. l. 12). Šie įrodymai patvirtina protokole nurodytas esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja.
Bylos aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, jog administracinė atsakomybė kyla už nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės nedėvėjimą viešoje vietoje. Teismų praktikoje viešoji vieta laikytina tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. (kasacinė nutartis Nr. 2K-670/2002). Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (kasacinė nutartis Nr. 2K-820/2005), namo laiptinė (kasacinė nutartis Nr. 2K-309/2007) ar bendro naudojimo koridorius (kasacinė nutartis Nr. 2K-796/2007). Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad pareigūnus pasitikusi pranešėja palydėjo iki rūsio sandėliuko, kuriame buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Iš jų matyti, kad rūsio sandėliuko durys buvo praviros, o tai, kad pranešėja galėjo patekti į rūsį ir pranešė apie jame esantį asmenį, rodo, kad bet kuriuo metu namo rūsyje galėjo atsirasti kiti asmenys. Taigi, net ir nustačius, kad V. J. buvo privačioje valdoje, tačiau praviromis durimis, vis tik šalia jam priklausančio rūsio, kitame sandėliuke galėjo lankytis kiti asmenys, taigi nagrinėjamos situacijos atveju, jo privati valda, tapo prieinama visuomenei, todėl, vadovaujantis pirmiau minėta teismų praktika, laikytina viešąja vieta. Be kita ko, pažymėtina, kad prieš išeinant iš sandėliuko V. J. paprašius užsidėti kaukę, pastarasis to geranoriškai nepadarė ir dėl Lietuvoje esančios situacijos dėl COVID-19 ligos, taip sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms.
Todėl susiklosčius tokiai situacijai, pirmiau aptartų įrodymų pakanka išvadai, jog V. J. 2021 m. sausio 10 d., apie 15.18 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, buto rūsyje, būdamas neblaivus (policijos komisariate nustatytas 2,31 promilių girtumas), nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai, taip nesilaikė Nutarimo 2.1.5.2 papunkčio reikalavimų. Šis jo nusižengimas atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymius ir pažeidimas protokole kvalifikuotas teisingai.
V. J. padaryto nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį atsakomybė kyla už policijos pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymą, padarytus karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Taigi norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį būtina nustatyti šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) tam tikroje teritorijoje turi galioti specialus teisinis režimas (karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino ir t. t.); 2) pareigūno reikalavimas turi būti teisėtas, paremtas teisiniu reguliavimu; 3) asmuo savo veikimu ar neveikimu tokio reikalavimo/nurodymo nevykdo. Vadovaujantis minėtu Nutarimu Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. lapkričio 7 d. galioja karantino režimas.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą vienas iš policijos uždavinių yra asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas, pagal 5 punktą – nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas. Pagal šio Įstatymo 21 straipsnį, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą, konstatuoja, jog V. J. kaltė dėl šio nusižengimo taip pat visiškai įrodyta. Be jo paties prisipažinimo rašytiniame paaiškinime (b. l. 16) ir administracinio nusižengimo protokole užfiksuotų aplinkybių (b. l. 4), jo kaltę padarius šį administracinį nusižengimą, patvirtina jau minėtų policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytos aplinkybės apie tai, kad pažadinus V. J., paklausė ką jis čia veikia ir kam priklauso sandėliukas, vyras pradėjo rėkti „eikit necenzūrinis žodis, ką jūs čia veikiat“. Dar kartą pasiteiravus ką jis veikia sandėliuke ir kam priklauso sandėliukas, jis atsakė, kad jokių dokumentų neturi ir nepateiks. Buvo paprašyta parodyti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau vyriškis atsakė, kad taip pat neturi ir nesiruošia nieko rodyti, taip iškeikdamas necenzūriniais žodžiais „necenzūriniai žodžiai, čia mentai, neturi ką veikt“. Vyro buvo paprašyta užsidėti burną ir nosį dengiančias priemones, kadangi Lietuvoje paskelbtas karantinas, bet jis atsakė, kad kaukės neturi. Vyras buvo įspėtas, jei neužsidės burną ir nosį dengiančios priemonės, tai bus surašytas protokolas, tačiau vyriškis į prašymus nereagavo, po to buvo pareikalauta, tačiau į reikalavimus taip pat nereagavo. Vyras išėjo į lauką be kaukės, pareikalauta prieiti prie tarnybinio automobilio jo tapatybės nustatymui. V. J. atsakė, kad niekur neis ir nieko nesakys. Tuomet vyras buvo nuvestas prie tarnybinio automobilio ir bandyta jį pasodinti į sulaikymo vietą. Vyras atsisėdo, tačiau kojos buvo lauke. Vėl buvo pareikalauta atsisėsti į automobilį, tačiau į reikalavimus nereagavo, dėl to buvo paguldytas ant žemės (b. l. 6, 7). Pirmiau minėtas aplinkybes detalizuoja ir papildo byloje esantis vaizdo įrašas (b. l. 14) bei 2021 m. sausio 10 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens tapatybės nustatymo procedūros užfiksuotos aplinkybės, kad sulaikytas asmuo prisistatęs V. J., kuris su savimo neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, savo tapatybę patvirtina, taip pat jo tapatybę gali patvirtini žmona (b. l. 9). Tuo tarpu aplinkybę, jog aptariamo įvykio metu V. J. administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus, patvirtina jau minėti duomenys, kad tuoj pat po įvykio, 16.22 val. V. J. buvo nustatytas 2,31 promilės girtumas (b. l. 12). Minėti įrodymai patvirtina protokole nurodytas esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja.
Teismo vertinimu, policijos pareigūnų reikalavimai, siekiant vykdyti asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimą, nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimą ir tyrimą, pateikti sandėliuko dokumentus ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei užsidėti burną ir nosį dengiančią priemonę, taip pat atsisėsti į tarnybinį automobilį, buvo teisėti. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad V. J. buvo pareikalauta pateikti sandėliuko dokumentus bei savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kadangi buvo gautas pranešimas apie rūsyje miegantį benamį, po to kelis kartus pareikalauta užsidėti kaukę, tačiau į šiuos teisėtus reikalavimus jis nereagavo ir atsisakė vykdyti, dėl to buvo sulaikytas. Taigi iš aptartos situacijos matyti, jog pareigūnams kilo teisė reikalauti pateikti sandėliuko dokumentus bei savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, ir pamačius, jog V. J. nedėvėjo veidą dengiančios kaukės viešoje vietoje, taip sukeliant pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, taip pat kilo teisė reikalauti vykdyti teisėtus pareigūnų nurodymus. O kaip jau buvo minėta, pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams, o už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, kad byloje įrodyta, jog V. J., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas girtas, karantino, paskelbto Nutarimu, metu nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pateikti sandėliuko dokumentus ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei užsidėti burną ir nosį dengiančią priemonę, taip pat atsisėsti į tarnybinį automobilį, todėl ši jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, sudėties požymius.
Dėl V. J. skirtinų nuobaudų
ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų, o ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų eurų. Skirdamas V. J. administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – tiesiogine tyčia padaryti du administraciniai nusižengimai, susiję su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga bei su valdymo tvarka, taip pat įvertina pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis – vidutinio amžiaus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis praeityje administracine tvarka nebaustas ir neteistas. V. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog administracinius nusižengimus jis padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kartu teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina situacijos metu susiklosčiusias aplinkybes, jog iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad atvykus pareigūnams, apart pareigūnų ir pranešėjos, šalia rūsyje nebuvo nei vieno žmogaus, taip pat vedant V. J. iš rūsio iki automobilio nematyti, jog būtų prasilenkę pašaliniai žmonės, atitinkamai pavojus išplisti ligoms buvo mažesnis. Taigi V. J. iš esmės nėra neigiama asmenybė, byloje jį neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra. Greičiausiai nusižengimai padaryti dėl alkoholio sukeltos būsenos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. J. skirtinos ANK 45 straipsnio 4 dalies, 506 straipsnio 4¹ dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini sankcijos ribose, t. y. už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti nuobaudą, jos dydį nustatant minimalų, o už ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti nuobaudą, kurios dydis lygus nuobaudus vidurkiui. Teismo vertinimu, būtent tokios nuobaudos padės įgyvendinti nuobaudos paskirtį, numatytą ANK 22 straipsnyje. Nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalimi, 506 straipsnio 4¹ dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
V. J. (V. J.) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam penkių šimtų eurų (500 Eur) dydžio baudą.
V. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4¹ dalyje, ir skirti jam trijų šimtų penkiasdešimties eurų (350 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, V. J. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – penkių šimtų eurų (500 Eur) dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21127509897.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.