- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-13
- Bylos Nr.
- 2A-1274-653/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-19056-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Jelena Šiškina (pran.), Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- N. K.
- Trečiasis asmuo
- E. V., Vilniaus
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jelenos Šiškinos, kolegijos teisėjų Vytauto Zeliankos, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2041-235/2012 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei N. K. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, tretieji asmenys E. V., Vilniaus m. 16-ojo notarų biuro notarei D. J., VĮ „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė ieškiniu prašė panaikinti 2007-06-04 ¼ dalies buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), dovanojimo atsakovei N. K. sutartį ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovės ieškovei minėto dovanoto buto dalį.
Nurodė 2007-06-04 padovanojusi savo dukroms E. V. ir N. K. lygiomis dalimis jai nuosavybės teise priklausančią ½ minėto buto dalį, kita ½ buto dalis nuosavybės teise priklausė dukroms. 2011-05-10 atsakovė N. K. kreipėsi į teismą dėl šio buto atidalinimo, prašė trečiojo asmens buto dalį paskirti jai, o trečiajam asmeniui priteisti 88.000Lt piniginę kompensaciją. Šiame bute iki šiol gyvena ji ir tretysis asmuo E. V., jos kito gyvenamojo ploto nuosavybės teise neturi. Ji padovanojo savo buto dalį su sąlyga, kad iki gyvenimo pabaigos galės gyventi šiame bute. Atsakovė gyvena užsienyje, ja nesirūpina, tuo atveju jei bus padalintas butas kaip reikalauja atsakovė, ji liktų be gyvenamosios vietos, dėl sveikatos problemų jai reikalinga pastovi priežiūra, kurią dabar suteikia tretysis asmuo E. V. gyvenanti šiame bute. Atsakovė siekdama, kad visas butas jai atitektų natūra atlieka prieš ją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai smerktini geros moralės požiūriu (b.l.1-3).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo E. V. su ieškovės reikalavimais sutiko. Nurodė, kad ieškovė yra jos ir atsakovės motina. Ieškovė sudarant dovanojimo sutartį sirgo depresija. Dabartiniu metu atsakovė gyvena Belgijoje. Atidalinus butą taip, kaip reikalauja atsakovė kitoje, minėtoje civilinėje byloje, ieškovė neturėtų kur gyventi.
Atsakovė N. K. su ieškovės reikalavimais nesutiko, nurodė kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas, ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis. Ji neatliko nė vienio veiksmo prieš ieškovę, kuris būtų neabejotinai smerktinas geros moralės požiūriu, nereikalavo ir nereikalauja, kad ieškovė būtų iškraustyta iš minėto buto. Ieškovės nurodytoje civilinėje byloje yra sprendžiamas jos ir sesers trečiojo asmens šioje byloje E. V., su kuria jos santykiai yra blogi, ginčas dėl atidalinimo iš dalinės nuosavybės. Ji nurodė kad nuolat gyvena Belgijoje, o atvykusi į Lietuvą negali apsistoti jai nuosavybės teise priklausančio buto dalyje dėl E. V. netinkamo elgesio. Atsakovė nurodė, kad ji nesiruošia išvaryti iš buto ieškovės, kuri yra jos motina. Atidalinti nuosavybę, išmokant kompensaciją, yra teisės normomis pagrįstas reikalavimas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad toks nuosavybės atidalijimas yra neabejotinai smerktinas geros moralės požiūriu. Ieškovei dovanojant buto dalis jai ir trečiajam asmeniui, buto dovanojimo sutartyje nebuvo nurodyta jokių sąlygų ar išlygų priimant dovaną. Tai matyti iš dovanojimo sutarties turinio. Šis ieškinio pareiškimas prieš ją yra ne ieškovės, o jos sesers (trečiojo asmens) valios išraiška. Atsakovė sutiktų su ieškove sudaryti taikos sutartį, kurioje būtų apibrėžta jos uzufrukto teisė neterminuotai ir neatlygintinai naudotis dalimi buto, esančio Šeškinės g. 45-45, Vilniuje .
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė valstybės naudai iš ieškovės A. M. 23,16Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, jog ieškovė yra atsakovės N. K. ir trečiojo asmens E. V. motina, kuriai yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. 2007-06-04 sudaryta nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi ieškovė padovanojo savo buto, esančio Šeškinės g. 45-45, Vilniuje dalį lygiomis dalimis atsakovei ir trečiajam asmeniui E. V.. Dovanojimo sutartyje nėra numatyta jokių dovanojimo sąlygų. Dabartiniu metu buto, esančio Šeškinės g. 45-45, Vilniuje bendrasavininkės yra atsakovė ir tretysis asmuo E. V., kurios valdo po ½ dalį šio buto.
Šalies argumentai
2011-05-10 atsakovė kreipėsi į teismą su ieškinio pareiškimu, prašydama atidalinti trečiajam asmeniui E. V. priklausančią 1/2dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), šią nuosavybės dalį priteisiant atsakovei, o trečiajam asmeniui E. V. priteisiant 88.000Lt kompensaciją iš N. K.. Atsakovė pateikė į bylą pasiūlymą trečiajam asmeniui E. V., kuriame nurodyta, kad gali leisti bute neterminuotai gyventi ieškovei ir trečiajam asmeniui iki ieškovės gyvos galvos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vadovavosi CK 6.467 str. numatančiu galimybe dovanojimo sutartį sudaryti su sąlyga. Šioje normoje numatyta, kad jeigu apdovanotasis nesilaiko dovanojimo sutartyje nustatytos sąlygos, tai dovanotojas teismo tvarka turi teisę reikalauti, kad sąlyga būtų įvykdyta arba kad būtų panaikinta sutartis ir turtas grąžintas.
Teismas iš dovanojimo sutarties turinio nustatė, kad ieškovė jokių sąlygų, dovanodama savo buto, esančio (duomenys neskelbtini)dalį atsakovei ir trečiajam asmeniui, nenumatė. Ieškovės teiginys, kad ji padovanojo savo buto dalį su sąlyga, kad dukros jai leis gyventi ginčo bute iki jos gyvenimo pabaigos, dėl jai reikalingos nuolatinės priežiūros, sprendžiant iš dovanojimo sutarties turinio, neatitinka tikrovės. Teismas nustatė, kad dovanojimo sutartis sudaryta notarine forma, kaip reikalauja LR CK įregistruota viešėjame registre (LR CK 6.469).
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad CK 6.472 str. nustatyti atvejai, kai dovanojimo sutartis gali būti panaikinta. Ieškovė prašė panaikinti šią dovanojimo sutartį tuo pagrindu, kai atsakovė atliko veiksmus (kreipėsi į teismą dėl buto atidalinimo su trečiuoju asmeniu E. V.), kurie neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Teismo vertinimu, šie atsakovės veiksmai nėra nukreipti prieš ieškovę, ji turėjo teisę kreiptis į teismą tam, kad būtų nustatyta tvarka atsidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės. Priešingai, atsakovė pasiūlyme E. V. pasiūlė leisti neterminuotai gyventi E. V. po atidalinimo bute (duomenys neskelbtini)kartui su ieškove, be to buvo siūlomas ir kitas atidalinimo variantas - atsakovė sutiko gauti piniginę kompensaciją, o butą palikti E. V.. Taigi ieškovės teiginiai, kad po buto atidalinimo ji gali likti be gyvenamosios vietos dėl atsakovės kaltės neatitinka tikrovės. Teismas konstatavo, kad įrodymų, jog atsakovė atliko prieš ieškovę kokius nors kitokius veiksmus, kurie griežtai smerktini geros moralės požiūriu nėra pateikta (CPK 178 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepriteisė iš ieškovės atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo jos naudai atsisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą (b.l.82-84), kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog turi psichinę negalią, savo teises gali ginti tik su advokato pagalba. Kadangi dovanojimo sutartį sudarė būdama įsitikinusi, kad dovanojamame bute ji gyvens iki gyvenimo pabaigos, o jos dukros už dovanotą turtą jai teiks visokeriopą pagalbą, atsižvelgiant į sveikatos būklę. Advokatas Š. M., sudarius su juo teisinės pagalbos sutartį, parengė ieškinį, 2012-03-07 buvo paskirtas parengiamasis posėdis, tačiau advokatas likus valandai iki posėdžio, pranešė, kad jis negalės dalyvauti bylos nagrinėjime, nes advokatu nebedirba. Apeliantė nurodo buvusi susinervinusi ir negalėjusi tinkamai savęs apginti. Teismas nepasiūlė pasirūpinti tinkama teisine pagalba. Mano, jog visas aplinkybes dėl netinkamo atsakovės elgesio apeliantė būtų galėjusi įrodinėti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau apeliantė neturėjo tinkamos teisinės pagalbos. Mano, jog teismas, vadovaujantis CPK 161 str., turėjo pasiūlyti apeliantei pasirūpinti atstovavimu, nes apeliantė tik valandą iki posėdžio sužinojo, kad jos neatstovaus advokatas, ieškinyje buvo nurodžiusi, kad bylą ves per advokatą. Nurodo, jog nuo 2012-03-21 gydėsi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, stacionare, nes skundžiamas teismo sprendimas įtakojo sveikatos pablogėjimą. Pažymi, jog kai atsakovės advokatas pareiškė, kad ieškinys suformuluotas netinkamai, ji suabejojo savo advokato kompetencija. Mano, jog teismas neatsižvelgė, kad trečiasis asmuo, apeliantės dukra, nurodė, jog apeliantė buvo neadekvati, sudarant ginčijamą sutartį, notarė nepaaiškino apie sutarties sąlygas, teismas išnagrinėjo bylą skubotai, atmestinai. Pažymi, jog vien tas faktas, jog atsakovė sutinka leisti apeliantei gyventi dovanotame bute, dar neįrodo atsakovės tinkamo elgesio su ieškove geros moralės požiūriu. Atsakovės inicijuota byla prieš seserį žeidžia apeliantę ir blogina jos sveikatą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.98-102) prašo apeliacinį skundą atmesti, taikyti poveikio priemones už aiškiai nepagrįsto ieškinio pateikimą. Nurodo, jog nors apeliantė apeiliuoja į negalėjimą savęs atstovauti, tačiau ieškinį parengė profesionalus teisininkas – advokatas, todėl jis privalo prisiimti visą atsakomybę už nepagrįsto ieškinio pareiškimą. Ieškinys nepagrįstas nei faktiniu, nei teisiniu pagrindu. CPK 95 str. numato pasekmes už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kurias prašo teismo taikyti, nes atsakovė neatliko nė vieno veiksmo prieš apleiantę, kuris būtų neabejotinai griežtai smerktinas geros moralės požiūriu. Atsakovė niekada ir niekur nesikreipė dėl apeliantės iškeldinimo, rėmė motinos priežiūrą, leido iki mirties gyventi bute. Be to apmokėjo ir apmoka už buto priežiūra, nors butu nesinaudoja. Atsakovei burtas padovanotas be jokios sąlygos. Pažymi, jog apeliacinis skundas įrodo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, be to šį apeliacinį skundą surašė advokatas, nors to apeliantė ir nenurodo, tačiau su atsakovės advokatu buvo susisiekusi advokatė A. R. ir siūlė sutikti su nepalankiomis taikos sutarties sąlygomis. Ieškovės minimoje kitoje byloje yra sprendžiamas ne ieškovės ir atsakovės teisiniai santykiai, bet atsakovės ir trečiojo asmens, ieškovei iš minėtos civilinės bylos neatsiranda jokių teisinių pasekmių. Minėtoje byloje tarp atsakovės ir trečiojo asmens E. V. sprendžiamas klausimas dėl bendrasavininko teisės atsidalinti iš dalinės nuosavybės. Pažymi, jog ši byla kilo dėl to, jog E. V. pažeidžia atsakovės teises, nesudaro sąlygų naudotis nuosavybe, be to naudojasi visu butu, o atsakovei tenka mokėti už buto dalies priežiūrą, nors juo ir nesinaudoja. Pagal įtvirtintą teismų praktiką, turto atidalijimas iš bendrasavininkių yra vienintelis ir protingas kelias išspręsti nesutarimus, vadovaujasi kasacinio teismo praktika dėl turto atidalijimas iš bendrasavininkių. Nurodo, jog atsakovė yra raštu pasiūliusi leisti E. V. naudotis butu iki šalių mamos mirties, o kompensaciją sumokėtų įsiteisėjus sprendimui. Taip pat nurodė, jog yra pasirengusi pati gyventi su mama ir ją prižiūrėti po turto atidalinimo, nes kartu gyventi su seserimi E. V. negalinti dėl netinkamo sesers elgesio. Tai įrodo, jog apeliantei nėra jokios grėsmės likti be gyvenamosios vietos ir priežiūros, todėl tai įrodo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pažymi, jog ginčo sutartyje apeliantė nenurodė jokių sąlygų ar išlygų priimant dovaną. Sąlygos buvimą paneigė tiek pati ieškovė, tiek trečiasis asmuo E. V. teismo posėdyje. Pažymi, jog trečiasis asmuo E. V. įkalbėjo ieškovę pradėti bylą prieš atsakovę. Nurodo, jog ieškovės neveiksnumas nėra teismo pripažintas. Bylos nagrinėjimo metu nei ieškovė, nei jos buvęs advokatas neprašė atidėti bylos nagrinėjimo. Įrodyti ieškinį yra ieškovo, bet ne teismo pareiga. Pažymi, jog atsakovė atsiliepime sutiko sudaryti taikos sutartį, kurioje būtų apibrėžta ieškovės uzufrukto teisė neterminuotai ir neatlygintinai naudotis butu.
Trečiasis asmuo E. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.96-97) prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, jog ieškovė dėl savo psichinės ligos yra jautri, pažeidžiama, todėl byla negalėjo būti tinkamai išnagrinėta be apeliantės advokato. Nurodo, jog pati buvo sutrikusi, todėl negalėjo padėti susiorientuoti apeliantei. Byla buvo išnagrinėta per greitai, teismas neįsigilino į bylos esmę, nepasiūlė atidėti bylos nagrinėjimą, nepasiūlė apeliantei pasinaudoti atstovavimo teise. Mano, jog apeliantės valia turėjo būti išsiaiškinta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta.
Byloje kilo ginčas ar teismas tinkamai įvertino sudarytą tarp šalių dovanojimo sutartį bei ginčas dėl tinkamo ieškovės atstovavimo teisminio proceso metu.
CK 6.465 str. 1 d. nustatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. CK 6.467 str. 1 d. įtvirtintas dovanotojo teisė nustatyti tam tikrą sąlygą. CK 6.156 str. įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad civilinių santykių subjektai patys sprendžia sutartį sudaryti ar jos nesudaryti. Pagal CK 6.472 str. 1 d. dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
Apeliantės argumentas, jog teismas netinkamai įvertino šalių 2007-06-04 dovanojimo sutarties sąlygas, kuria apeliantė padovanojo savo buto, esančio (duomenys neskelbtini)dalį atsakovei ir trečiajam asmeniui E. V., atmetamas, kaip nepagrįstas. Apeliantės teiginys, jog butą ji dovanojo su sąlyga, neįrodytas.
Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš dovanojimo sutarties (b.l.12-15) turinio matyti, kad apeliantė jokių sąlygų, dovanodama savo buto, esančio (duomenys neskelbtini) dalį atsakovei ir trečiajam asmeniui, nenumatė. Kaip matyti iš 2012-03-07 – 2013-03-19 teismo posėdžio protokolo (b.l.61-64), ieškovė pati teismo posėdžio metu nurodė, jog dovanojo be sąlygų. Byloje nėra pateikta duomenų, jog apeliantė būtų teismo pripažinta neveiksnia (CPK 178 str.). Pažymėtina, jog dovanojimo sutartis sudaryta notarine forma, ir įregistruota viešajame registre (LR CK 6.469). Su sutarties tekstu notarų biure buvo supažindinta (sutarties 7-9 punktai). Dovanojimo sutartyje jokių sąlygų dėl dovanotojos gyvenimo dovanotame bute ar išlaikymo nenurodyta (CK 6.467 str. 1 d.). Pažymėtina, kad ieškovė šioje byloje nereiškė reikalavimų dėl sutarties pripažinimo negaliojančia dėl jos valios trūkumų.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantės teiginys, kad ji padovanojo savo buto dalį su sąlyga, kad dukros jai leis gyventi ginčo bute iki jos gyvenimo pabaigos, teiks reikalingą nuolatinę priežiūrą, sprendžiant iš dovanojimo sutarties turinio, neatitinka tikrovės.
Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad apdovanotoji atliko prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu (CK 6.472 str. 1 d.). Apeliantė, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, kad tai, jog atsakovė apeliantei dar gyvai esant pradėjo civilinę bylą prieš trečiąją asmenį, žeidžia ją, kaip motiną ir tai blogina apeliantės sveikatą, yra pagrindas pripažinti atsakovės veiksmus griežtai smerktinais geros moralės požiūriu.
Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad atsakovės veiksmai nėra nukreipti prieš ieškovę, nes atsakovė turėjo įstatyme numatytą teisę kreiptis į teismą tam, kad būtų nustatyta tvarka atsidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės, turimos su trečiuoju asmeniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pats faktas, atsakovė pareiškė ieškinį trečiajam asmeniui, dovanoto buto bendrasavininkei E. V., dar neįrodo atsakovės veiksmų neatitikimo geros moralės principams. Kita vertus, kaip matyti iš byloje esančių šalių paaiškinimų, santykiai tarp atsakovės ir jos sesers – trečiojo asmens E. V. – yra įtempti, negeranoriški, todėl atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš tarp atsakovės ir trečiojo asmens kilusio konflikto sprendimo būdų.
Nėra pagrindo nesutikti ir su tuo teismo argumentu, kad įrodymų, jog atsakovė atliko prieš ieškovę kokius nors kitokius veiksmus, kurie griežtai smerktini geros moralės požiūriu nėra pateikta (CPK 178 str.), todėl nėra pagrindo ir konstatuoti, jog moralės požiūriu netinkamai elgiasi apdovanotoji N. K. ir taikyti jai atsakomybę pagal CK 6.472 str.
Apeliantė taip pat nurodo, jog turėdama psichinę negalią, savo teises galėjo tinkamai ginti tik su advokato pagalba, tačiau teismas vadovaujantis CPK 161 str., nepasiūlė apeliantei pasirūpinti atstovavimu, nes apeliantė tik valandą iki posėdžio sužinojo, kad jos neatstovaus advokatas, nors ieškinyje buvo nurodžiusi, kad bylą ves per advokatą.
Įstatymų leidėjas numatė, kad tais atvejais, kai bylą nagrinėjantis teisėjas mano, kad šalis be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šaliai pasirūpinti, kad jai būtų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą. Nepasinaudojus teismo pasiūlymu pasirūpinti atstovavimu, byla nagrinėjama toliau (LR CPK 161 str.).
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato Š. M. – kuris surašė ieškinį, tačiau į teismo posėdį atstovas neatvyko, nutraukęs su atstovaujamąja sutartį.
Minėta, jog byloje nėra pateikta duomenų, jog apeliantė būtų teismo pripažinta neveiksnia (CPK 178 str.). Ieškovė teismo posėdžio metu pati pageidavo nagrinėti bylą nedalyvaujant atstovui (advokatui); teismas klausė šalių nuomonės dėl galimumo pereiti iš parengiamojo teismo posėdžio į teismo posėdį ir bylą nagrinėti iš esmės, tačiau tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo E. V. sutiko, kad byla būtų nagrinėjama iš esmės, pereinant iš parengiamojo teismo posėdžio į teismo posėdį. Ieškovė teismo posėdžio metu pati paaiškino sandorio sudarymo aplinkybes (b.l.61-64). Taigi, susipažinus su teismo posėdžio, kuris įvyko 2012-03-07 – 2013-03-19 protokolo (b.l.61-64) turiniu, nenustatyta, kad apeliantė būtų prašiusi teismo atidėti teismo posėdį dėl tos priežasties, kad jai reikalinga advokato teisinė pagalba, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi CPK normomis, tame tarpe 7 str., dėl ko nebuvo pažeista apeliantės teisė į tinkamą procesą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad pati ieškovė išreiškė valią nagrinėti bylą iš esmės, teisėjų kolegija laiko, kad nebuvo jokių procesinių kliūčių nagrinėti bylą.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Teisėjų kolegija, taip pat atmeta atsakovės prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu nurodydama, kad ieškinio, su kuriuo nesutinka priešinga šalis, pateikimas savaime nesudaro pagrindo teigti, jog yra piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis. Teisė teikti ieškinį ir apeliacinį skundą kyla iš įstatymo. Ieškinio ir apeliacinio skundo atmetimas taip pat negali būti laikomas pagrindu pripažinti, jog buvo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju reikia įrodyti, jog teikiant ieškinį ir apeliacinį skundą nesąžiningai arba sąmoningai buvo veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, ko atsakovė šiuo atveju neįrodė.
Rezoliucinė dalis
nutarė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.