- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-06
- Bylos Nr.
- e2-1552-585/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00043-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Rasa Gudžiūnienė, Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Klovima“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Jūratės Varanauskaitės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Audvida“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Versluvis.lt“, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klovima“ finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Audvida“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Audvida“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Versluvis.lt“.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja UAB „Klovima“ kreipėsi į teismą su prašymu įtraukti ją į bankrutuojančios UAB „Audvida“ kreditorių sąrašą su 18 529,38 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Pareiškėja nurodė, kad po UAB „Audvida“ bankroto bylos iškėlimo buvo atliktas UAB „Klovima“ teisinis auditas ir paaiškėjo, kad per klaidą UAB „Audvida“ nebuvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros dėl 18 529,38 Eur skolos pagal šalių 2017 m. sausio 10 d. pasirašytas tris transporto nuomos sutartis už vilkikų nuomą. Pagal šias sutartis šalys susitarė, kad UAB „Klovima“ kaip nuomotoja išnuomoja nuomininkei UAB „Audvida“ tris vilkikus 36 mėn. laikotarpiui (2017 m. sausio 25 d. – 2020 m. sausio 25 d.), terminą skaičiuojant nuo numatytos perduoti transporto priemonę dienos. Sutartyse šalys numatė, kad jei sutartis vienašališkai nutraukiama anksčiau numatyto termino ir nėra nuomotojo kaltės, nuomininkas privalo sumokėti nuomotojui visas nuomos įmokas, kurias turėtų sumokėti pagal sutartį už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo datos iki sutarties pasibaigimo datos. Taigi nuomotojas turi teisę gauti nuomos mokestį iki nuomos termino pabaigos, dėl kurio šalys susitarė pagal sutarčių nuostatas.
3. Bankrutuojančios UAB „Audvida“ nemokumo administratorė prašė netvirtinti pareiškėjos UAB „Klovima“ 18 529,38 Eur dydžio finansinio reikalavimo. Nurodė, kad pareiškėjos pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos 2020 m. birželio 23 d., t. y. po UAB „Audvida“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos. Transporto priemonės pareiškėjai grąžintos 2019 m. spalio 17 d., 2019 m. spalio 18 d. ir 2019 m. spalio 23 d., todėl pareiškėja nepagrįstai skaičiuoja nuomos mokestį už laikotarpį, kai transporto priemonės buvo grąžintos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi patvirtino UAB „Klovima“ 18 529,38 Eur finansinį reikalavimą UAB „Audvida“ bankroto byloje ir priteisė iš bankrutuojančios UAB „Audvida“ nemokumo administratorės MB „Versluvis.lt“ administravimui skirtų lėšų UAB „Klovima“ naudai 1 199,72 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.
5. Nustatęs, kad nuomos sutartys tarp šalių buvo sudarytos iki UAB „Audvida“ bankroto bylos iškėlimo, transporto priemonės pareiškėjai buvo perduotos naudotis, teismas pripažino, kad UAB „Klovima“ sutartį įvykdė.
6. Teismas sprendė, kad nemokumo administratorės argumentai, jog PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos po UAB „Audvida“ bankroto bylos iškėlimo, nekeičia nuomininko pareigos apmokėti pagal sutartis, nes prievolė sumokėti nuomos mokestį atsirado iki bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad UAB „Klovima“ turi gauti apmokėjimą, kaip numatyta sudarytose transporto priemonių nuomos sutartyse.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskirajame skunde atsakovė bankrutuojanti UAB „Audvida“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Verslivis.lt“, prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tenkinti pareiškėjos UAB „Klovima“ prašymą patvirtinti jos 18 529,38 Eur finansinį reikalavimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Pareiškėja PVM sąskaitas faktūras, kurių pagrindu prašo patvirtinti kreditorinį reikalavimą, išrašė praėjus 8 mėnesiams nuo transporto priemonių grąžinimo. Akivaizdu, kad jokie reikalavimai dėl nuomos mokesčio grąžinimo anksčiau nebuvo reiškiami. Be to, transporto priemonių grąžinimo aktuose nebuvo nurodytas apeliantės įsipareigojimas toliau mokėti už paslaugos ir/ar įsiskolinimas.
7.2. Nuomos teisiniai santykiai tarp šalių pasibaigė, kai apeliantė grąžino transporto priemones, todėl jokie reikalavimai negali būti kildinami. Apeliantė nesinaudojo nuomos objektu, todėl jai nekyla pareigos mokėti nuomos (naudojimosi daiktu) mokesčiu.
7.3. Pareiškėjai nepateikus jokių duomenų, kad ji nenaudojo ir/ar nenuomojo transporto priemonių, už kurias reikalauja nuomos mokesčio, laikytina, kad pareiškėja transporto priemones naudojo savo komercinėmis reikmėmis. Todėl tenkinus pareiškėjos prašymą ir patvirtinus kreditorinį reikalavimą, pareiškėja nepagrįstai praturtėtų apeliantės ir jos kreditorių sąskaita.
7.4. Bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai priteistos iš nemokumo administratorės. Be to, patirtos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės. Byla nėra sudėtinga bei nedidelės apimties, buvo pareikštas tik vienas prašymas, todėl patirta 1199,72 Eur dydžio suma yra per didelė.
8. Pareiškėja UAB „Klovima“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Tai, kad PVM sąskaitos faktūros išrašytos jau po bankroto bylos iškėlimo, nereiškia, kad pasibaigė apeliantės kaip nuomininkės prievolė sumokėti sutartyje numatytą nuomos mokestį. Atsakovės prievolė sumokėti visas likusias nuomos įmokas kyla ne išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, o šalių pasirašytų sutarčių pagrindu.
8.2. Kadangi reikalavimas kilo iš šalių sudarytų sutarčių nuostatų, kurios nebuvo ir nėra ginčijamos, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėja siekia nepagrįstai praturtėti apeliantės sąskaita.
8.3. Analizuojant bylos medžiagą, teikiant konsultacijas su byla susijusiais klausimais ir rengiant pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, taip pat rengiantis ir atstovaujant teismo posėdyje pareiškėja patyrė 1 199,72 Eur (su PVM) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, kurias pagrindžiančius dokumentus pateikė teismui. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsižvelgiant į bylos pobūdį, bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma laikytina protinga ir proporcinga bylos apimčiai.
8.4. UAB „Klovima“ patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos iš BUAB „Audvida“ bankroto administravimui skirtų lėšų, kadangi įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, piniginė prievolė, atsiradusi išsprendus procesinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priskirtina prie šios bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas UAB „Klovima“ 18 529,38 Eur finansinis reikalavimas UAB „Audvida“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Pareiškėja UAB „Klovima“ finansinį reikalavimą kildina iš 2017 m. sausio 10 d. tarp pareiškėjos ir apeliantės sudarytų transporto priemonių nuomos sutarčių Nr. N-271, N-272, N-273, pagal kurias šalys susitarė, kad UAB „Klovima“ kaip nuomotoja išnuomoja nuomininkei UAB „Audvida“ tris vilkikus 36 mėn. laikotarpiui (2017 m. sausio 25 d. – 2020 m. sausio 25 d.), terminą skaičiuojant nuo numatytos perduoti transporto priemonę dienos. Minėtų sutarčių 10.5 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju jei nuomininkas vienašališkai nutraukia sutartį anksčiau numatyto termino ir nėra nuomotojo kaltės, nuomininkas privalo sumokėti nuomotojui visas nuomos įmokas, numatytas sutarties Priede Nr. 2, kurias turėtų sumokėti pagal šią sutartį už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo datos iki sutarties pasibaigimo datos. Sutarčių prieduose Nr.2 numatytos įmokos nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2020 m. vasario 3 d. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja sutartinius reikalavimus įvykdė tinkamai. Iš bylos duomenų matyti, kad sutarčių pagrindu perduotos transporto priemonės pareiškėjai grąžintos 2019 m. spalio 17 d., 2019 m. spalio 18 d. ir 2019 m. spalio 23 d.
12. Apeliantė nesutikimą su pareikštu finansiniu reikalavimu grindžia aplinkybe, kad pareiškėjos pateiktos PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos po bankroto bylos iškėlimo. Apeliantės teigimu, toks pareiškėjos reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi jis atsirado po bankroto bylos apeliantei iškėlimo, o pats reikalavimas sumokėti nuomos mokestį apeliantei nebuvo reiškiamas. Be to, pasak apeliantės, tenkinus pareiškėjos prašymą ir patvirtinus kreditorinį reikalavimą, pareiškėja nepagrįstai praturtėtų apeliantės ir jos kreditorių sąskaita, kadangi nutraukus nuomos sutartis, pareiškėja transporto priemones naudojo savo komercinėmis reikmėmis.
13. Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 dalies 30 punktas). Pareiškėjos PVM sąskaitos faktūros nesukūrė apeliantei naujų prievolių, jos kyla iš iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų ir galiojusių sutarčių, pagal kurias atsakovė buvo įsipareigojusi mokėti nuomos mokestį net jeigu nuomojamos transporto priemonės grąžinamos anksčiau laiko ir sutartis nutraukiama ne dėl nuomotojo kaltės.
14. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog sutartys buvo nutrauktos dėl pareiškėjos kaltės ir apeliantė tokių aplinkybių neįrodinėja. Taigi, pagrindo teigti, kad pasibaigė apeliantės kaip nuomininkės prievolė sumokėti sutartyje numatytą nuomos mokestį nėra. Aplinkybė, kad pareiškėja reikalavimą sumokėti skolą apeliantei pareiškė ir PVM sąskaitas faktūras išrašė jau po bankroto bylos iškėlimo, lemia, kad šiuo atveju piniginė apeliantės prievolė tvirtinama bankroto byloje ir gali būti vykdoma (reikalavimas tenkinamas) Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatyta tvarka.
Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų
15. Apeliantė atskiruoju skundu taip pat ginčija iš apeliantės pareiškėjos naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės teigimu, bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai priteistos ne iš atsakovės, o iš nemokumo administratorės administravimui skirtų lėšų.
16. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų. Dėl to tuo atveju, jei, išsprendus pareikštus reikalavimus, ieškovo pareikšti reikalavimai yra patenkinami, o atsakovui teismo procesinio sprendimo pagrindu atsiranda prievolė atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, jos taip pat turi būti atlyginamos iš administravimo išlaidų. Priešingu atveju ieškovas turėtų nepagrįstai prisiimti atsakovo prievolių dėl pareigos atlyginti jo bylinėjimosi išlaidas neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus savo skolininkams arba nepagrįstai nesutikdama su kreditorių jai pareikštais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).
17. Atsižvelgdama į šios nutarties 16 punkte nurodytą praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjai priteistos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš atsakovės BUAB „Audvida“ administravimui skirtų lėšų. Priešingai nei nurodo apeliantė, bylinėjimosi išlaidos skundžiama nutartimi nebuvo priteistos iš pačios nemokumo administratorės. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog bylinėjimosi išlaidos priteistos iš apeliantės administravimui skirtų lėšų. Toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atitinka tiek kasacinio teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką.
18. Apeliantė skunde taip pat nesutinka su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Pasak apeliantės, byla nėra sudėtinga bei nedidelės apimties, todėl priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra per didėlė.
19. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių apeliantės argumentų, pažymi, kad bankroto bylos, kaip ir bankroto proceso metu kilę ginčai, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), nei teismų praktikoje nėra išskirtos kaip mažiau sudėtingos, savaime reikalaujančios mažiau advokato darbo ir laiko sąnaudų. Nors teismas pagal įstatymą kontroliuoja prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, teismų praktikoje iš esmės pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis išlaidomis. Šiuo atveju pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiui neviršijant Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, įvertinus procesinių dokumentų apimtį ir bylos sudėtingumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui pagrindo jų mažinimui nebuvo.
Dėl bylos procesinės baigties ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų
20. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Pareiškėja pateikė prašymą priteisti iš BUAB „Audvida“ bankroto administravimui skirtų lėšų 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 484 Eur, priteistinos iš apeliantės bankroto proceso administravimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Audvida“ administravimui skirtų lėšų uždarosios akcinės bendrovės „Klovima“ naudai 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.