Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. S., I. M., V. Ž. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys R. S., I. M., V. Ž. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teisme gauti jų atsiliepimai į pareiškimą, kuriuose prašoma nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant ir tenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjo V. Ž. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)). Mirusiojo turto įstatyminiai įpėdiniai yra pareiškėja L. Ž., kuri yra mirusiojo sutuoktinė (santuokos liudijimas I-OK Nr.(duomenys neskelbtini)., išduotas(duomenys neskelbtini)) ir suinteresuoti asmenys R. S., I. M., V. Ž., kurios yra mirusiojo dukros (suinteresuotų asmenų gimimo liudijimai ir santuokos liudijimai).

Paveldėjimo byla po V. Ž. mirties nėra užvesta ((duomenys neskelbtini)liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Po V. Ž. mirties atsirado palikimas - žemės sklypas su statiniais, esantys(duomenys neskelbtini), transporto priemonė ,,Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)ir buities apyvokos bei mirusiojo asmeniniai daiktai (2017-04-19 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 2017-04-29 VĮ ,,Regitra“ Alytaus filialo pažyma).

Pareiškėjos nurodymu, nors pareiškėja pas notarą per tris mėnesius po palikimo atsiradimo nesikreipė, tačiau faktiškai vyro palikimą (žemės sklypą, pastatus, asmeninius ir buities apyvokos daiktus) yra priėmusi ir jį valdo, minėtu turtu rūpinosi, moka mokesčius, ką patvirtina byloje pateiktos sąskaitos ir mokėjimo kvitai, jį prižiūrėjo ir šiuo metu prižiūri, naudoja savo reikmėms. Minėtas aplinkybes patvirtina ir liudytojai B. P. ir Č. P., kurie yra pareiškėjos kaimynai, ir kurie nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir išdėstyta pareiškėjos pareiškime.

Interesų konflikto tarp paveldėtojų dėl palikimo priėmimo nėra. Suinteresuoti asmenys R. S., I. M., V. Ž. neprieštarauja, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. Ž. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti (suinteresuotų asmenų atsiliepimai).

Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po V. Ž. mirties jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti, priėmė mirusiojo V. Ž. sutuoktinė L. Ž..

Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, duomenų, kad paveldėjimo byla po V. Ž. mirties būtų užvesta byloje taip pat nėra, darytina išvada, kad nors L. Ž. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau ji priėmė savo sutuoktinio V. Ž. palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio(duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos L. Ž. 14,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.