Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-89/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-26
Bylos Nr.
1A-89/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Kažys (pirm.), Jonas Algimantas Venckus, Rūta Mickevičienė
Nuteistasis
S. M., A. U.
Advokatai
Vitalij Vaičiūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-89/2009 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.17.1; 1.2.23.3.LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teisėjų: Rūtos Mickevičienės, Jono Algimanto Venckaus,sekretoriaujant Agnei Aguonytei, Rasai Maldanytei, Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Adui Laurikėnui,gynėjams advokatams Ramūnui Mikulskui, Vitalijui Vaičiūnui,nuteistajam S. M. , A. U. ,vertėjams Alvyrai Klipčiuvienei, Žanai Tadorovskajai, Maratui Iliyasovui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. U. (A. U. ), S. M. (S. M. ) ir nuteistojo S. M. gynėjo advokato Vitalijaus Vaičiūno apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., 199 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK260 str. 3 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., paskirtosios bausmės subendrintos ir A. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

S. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., 199 str. 2 d. ir nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., paskirtosios bausmės subendrintos ir S. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. ir S. M. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, organizavo labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą tikslu jas platinti ir narkotinių medžiagų kontrabandą, o būtent:

A. U. 2006 metų pabaigoje pagal išankstinį susitarimą su S. M. Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) mieste įsigijo 4696,08 g baltos, geltonos, rudos spalvos miltelių bei jų kietų fragmentų mišinių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis-851,965g narkotinės medžiagos-heroino, kurį vėliau pergabeno į Kazachstano Respublikos (duomenys neskelbtini) miestą ir 2007 m. balandžio mėnesio nenustatytą dieną iš anksto paslėpė specialiai paruoštoje automobilio „IVECO-FIAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), slėptuvėje, įrengtoje prie automobilio kairės pusės galinių ratų ašies. Realizuodami nusikalstamą sumanymą dėl narkotinių medžiagų kontrabandos, S. M. ir A. U. , pasamdė J. K. ir V. K. , kad šie automobiliu „IVECO-FIAT“, v/n (duomenys neskelbtini), kuriame buvo paslėptos minėtos narkotinės medžiagos, atvažiuotų į Lietuvos Respubliką tariamai parvežti lengvųjų automobilių į Kazachstano Respubliką, ką pastarieji ir padarė, t.y. V. K. ir J. K. , vykdydami A. U. nurodymus, kuris savo veiksmus derino su S. M. , nežinodami, kad automobilyje gabena narkotines medžiagas, iš Kazachstano Respublikos per Rusijos Federaciją, Baltarusijos Respubliką ir 2007m. gegužės 6 d., 17 val. 10 min., iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) postą neteisėtai įvežė heroiną, kurį, vykdydami S. M. ir A. U. nurodymus, kartu su automobiliu turėjo perduoti S. M. , tačiau buvo sulaikyti pareigūnų, o narkotinė medžiaga buvo aptikta ir išimta Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) poste policijos pareigūnų.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. U. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai pripažino jį kaltu, įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nuteistojo teigimu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo grindžiamas išimtinai telefoninių pokalbių ir trumpųjų žinučių išklotinėmis, tačiau minėtose telefoninių pokalbių išklotinėse, anot apelianto, nebuvo nei vieno žodžio apie narkotines medžiagas bei jų gabenimą, ar gabenimo organizavimą. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. N. , kuris surašė telefoninių pokalbių pasiklausymo protokolus, pripažino, kad telefoninių pokalbių metu nebuvo kalbama apie narkotikus, tačiau jis padarė išvadą, kad kalbama apie narkotikus iš savo praktikos. Teisme taip pat buvo paminėta, jog tam tikslui sudaromi kriminalinio pasaulio terminų žodynai, tačiau nei vienas toks žodynas teismui nebuvo pateiktas. Šios aplinkybės, nuteistojo nuomone, patvirtina tai, kad kaltinimas buvo grindžiamas liudytojo D. N. asmeniniais, subjektyviais samprotavimais. Subjektyvi liudytojo nuomonė, anot apelianto, nėra tinkamas įrodymų šaltinis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog kaltinimas buvo grindžiamas liudytojų J. K. ir V. K. parodymais, nors šie asmenys nieko bendra su juo neturėjo, jis šių asmenų nepažįsta, su J. K. jis telefonu nebendravo, jokių nusikalstamų veiksmų su juo nederino, be to, ir J. K. bei V. K. parodė, kad jo (apelianto) nepažįsta. Apelianto nuomone, liudytojus J. K. ir V. K. buvo būtina apklausti teismo posėdyje, tačiau pirmosios instancijos teismas tai atsisakė daryti, tuo apribodamas jo teises tiriant įrodymus, bei pažeisdamas jo teisę užduoti klausimus liudytojams, teisę į gynybą bei teisingą bylos išnagrinėjimą. Nuteistasis pažymi, jog ant heroino paketų bei ant kitų daiktinių įrodymų jo rankų ar kitų pėdsakų nebuvo rasta, todėl pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę turėjo itin kruopščiai ištirti ir tinkamai įvertinti.

Apeliantas nurodo, jog tik teisme duoti jo parodymai apie tai, kad apie įvežamus narkotikus jis nieko nežinojo, su S. M. nesitarė padaryti labai sunkų nusikaltimą, o į Lietuvą važiavo tik dėl automobilių pirkimo yra teisingi. Nuteistojo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu jis keitė parodymus dėl to, kad jo atžvilgiu buvo vartojamas fizinis bei psichologinis smurtas. Jo kaltė negali būti grindžiama jo fragmentiškais, klaidingais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Nuteistojo nuomone, byloje akivaizdžiai pasireiškė pirmosios instancijos teismo šališkumas, vertinant ir aiškinant bylos aplinkybes išimtinai jo nenaudai, apkaltinamasis nuosprendis neatitinka nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, nuosprendis visiškai nemotyvuotas ir nenuoseklus, jame tiesiog perrašytas kaltinamasis aktas bei atskiri teiginiai.

Šalies argumentai

Nuteistasis S. M. apeliaciniu skundu prašo iš naujo išnagrinėti baudžiamąją bylą bei nustatyti tiesą joje. Apeliantas nurodo, jog jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, automobilis, kuriame buvo rasti narkotikai jam nepriklauso, vairuotojai, vairavę minėtą automobilį teigė jo nepažįstantys. Nuteistojo teigimu, jo kaltė grindžiama tik telefoninių pokalbių išklotinėmis, tačiau iš jo paimta telefono kortele be jo naudojosi ir kitas žmogus – N. K. , kuris dažnai atvažiuodavo į Lietuvą pirkti automobilių, Lietuvoje jis šį žmogų pasitikdavo, duodavo naudotis telefonu ir telefonine kortele. Byloje nėra faktinių duomenų, įrodančių jo dalyvavimą nusikaltimų padaryme.

Nuteistojo S. M. gynėjas advokatas Vitalijus Vaičiūnas apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį bei S. M. išteisinti.

Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį S. M. atžvilgiu, neįrodžius, kad šis dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo grindžiamas telefoninių pokalbių ir trumpųjų žinučių išklotinėmis, tačiau minėtose išklotinėse nebuvo nei vieno žodžio apie narkotikų kontrabandą. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. N. , kuris surašė telefoninių pokalbių pasiklausymo protokolus, pripažino, kad telefoninių pokalbių metu nebuvo kalbama apie narkotikus, tačiau jis padarė išvadą, jog kalbama apie narkotikus iš savo praktikos. Teisme buvo paminėta, kad tam tikslui sudaromi kriminalinio pasaulio terminų žodynai, tačiau nei vienas toks žodynas nebuvo pateiktas teismui. Šios aplinkybės, anot apelianto, leidžia daryti išvadą, kad kaltinimas buvo grindžiamas vien tik subjektyviais liudytojo D. N. samprotavimais.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė gynybos prašymą apklausti teisme liudytoją I. G. , kurio apklausa buvo reikalinga siekiant nustatyti S. M. vykdomos prekybos automobiliais aplinkybes, o tuo pačiu ir jo bendravimo ratą, kadangi S. M. teigimu, tarp asmenų, kurie vertėsi automobilių prekyba, buvo asmuo, vardu Saulius, su kuriuo ikiteisminio tyrimo metu buvo susietas narkotinių medžiagų gavimas. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, atmetė prašymą apklausti liudytoją I. G. , o S. M. sutapatino su tariamu Sauliumi.

Nuteistojo gynėjas nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu iš nuteistojo buvo paimti du mobilaus ryšio telefonai ,,Nokia“ ir ,,Motorolla“. Nuteistasis minėjo, kad jis naudojosi telefonu ,,Motorolla“, kadangi telefonas ,,Nokia“ buvo sugedęs. Išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, paaiškėjo, kad telefonas ,,Motorolla“, kuriuo naudojosi nuteistasis neturi rusiškos abėcėlės. Apelianto nuomone, šio fakto nustatymas turi didelę reikšmę, kadangi dauguma trumpųjų žinučių buvo parašytos rusų kalba.

Apeliantas nurodo, jog kaltinimas buvo grindžiamas liudytojo J. K. parodymais apie asmens, vardu Saulius, telefono numerių gavimo aplinkybes, taip pat apie bendravimo su Sauliumi aplinkybes. Nuteistojo nuomone, liudytoją J. K. buvo būtina papildomai apklausti teisme, tačiau pirmosios instancijos teismas tai atsisakė padaryti.

Nuteistojo gynėjas pažymi, jog nei ant heroino paketų, nei ant svarstyklių ir dėžutės, paimtų iš S. M. namų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta. Ši aplinkybė taip pat parodo, jog S. M. pateikti kaltinimai neturi jokio pagrindo.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog S. M. kaltė įrodyta kito nuteistojo A. U. parodymais, pats sau prieštarauja, kadangi A. U. parodė, jog S. M. nieko nežinojo apie įvežamus narkotikus.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų S. M. ir A. U. bei nuteistojo S. M. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.

Byloje yra neginčytinai nustatyta, kad 2007 m. gegužės 6 d., 17.10 val. iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) postą automobiliu ,,IVECO – FIAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu J. K. ir V. K. , iš anksto paruoštoje slėptuvėje, įrengtoje prie automobilio kairės pusės galinių ratų ašies, buvo neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenta narkotinė medžiaga – 4696,08 g baltos, geltonos, rudos spalvos miltelių bei jų kietų fragmentų mišinių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 851,965 g heroino.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos pareigūnai, atlikdami operatyvinius veiksmus, kontroliavo telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją telefonų, kurių abonentiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Protokoluose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo nurodyta, kad šiais operatyviniais veiksmais buvo kontroliuojama S. M. perduodama informacija. Nuteistasis S. M. neigia, kad, būtent, jis minėtais telefonų numeriais perdavęs informaciją, neigia bet kokį ryšį su į Lietuvos Respublikos teritoriją per Baltarusijos Respublikos – Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabentomis narkotinėmis medžiagomis. Nuteistasis A. U. taip pat neigia dalyvavęs padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Apeliaciniuose skunduose teisingai nurodyta, kad pirmosios instancijos teisme byla nebuvo išnagrinėta pakankamai išsamiai, nebuvo patikrinti visi įrodymai, nebuvo pašalintos visos kylančios abejonės, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepilnai atitinka nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus. Tačiau šie pažeidimai nelaikytini esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, jie ištaisomi atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme. Kas yra įrodymai baudžiamojoje byloje nustato Lietuvos Respublikos BPK 20 str. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje kaip pagrindiniai įrodymai, pagrindžiantys S. M. ir A. U. kaltę, akcentuojami nuteistojo A. U. , liudytojų V. K. , J. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau šie parodymai yra duoti ne ikiteisminio tyrimo teisėjui, o ikiteisminio tyrimo tyrėjui. Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. nustatyti atvejai, kada gali būti perskaitomi teisiamajame posėdyje kaltinamųjų ar liudytojų parodymai, laikant juos tinkamais įrodymais Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme. Šie parodymai turi būti duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tuo tarpu kaltinamojo ar liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, gali būti perskaitomi tik byloje esantiems įrodymams patikrinti (Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d.), t. y. šie parodymai nėra visavertis , savarankiškas įrodymų šaltinis, šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. U. davė parodymus tik apie savo nusikalstamą veiką, neigdamas joje dalyvavus ir S. M. , o liudytojų J. K. ir V. K. parodymuose, juos gretinant su pirmosios instancijos teisme išnagrinėtų įrodymų visetu, iš esmės nėra informacijos, kuri pagrįstų S. M. ir A. U. kaltę jiems inkriminuotų nusikaltimų padaryme.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo papildomai apklausti nuteistieji S. M. ir A. U. , liudytojas I. G. , ikiteisminio tyrimo pareigūnai V. A. , D. N. , išsamiai ištirti įrodymai, gauti atliekant operatyvinius tyrimo veiksmus, t. y. kontroliuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją (tiek tirti pirmosios instancijos teisme, tiek papildomai gauti, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme), imtasi priemonių teisme apklausti liudytojus V. K. ir J. K. bei ištirti daiktinius įrodymus, pasinaudojus specialias žinias turinčio specialisto pagalba.

Ypatingai svarbią reikšmę šioje byloje turi įrodymai, surinkti kontroliuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją. Įrašuose, padarytuose kontroliuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, bei šių operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti faktiniai duomenys leidžia susieti nuteistųjų S. M. ir A. U. padarytą veiką ir 2007 m. gegužės 6 d., 17.10 val. pasienio kontrolės punkte sulaikytų per valstybės sieną gabentų narkotinių medžiagų sulaikymo faktą. Šie faktiniai duomenys yra tarpinė grandis visete įrodymų, sudarančių loginę įrodymų grandinę ir leidžiančių konstatuoti, kad nuteistieji S. M. ir A. U. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo išklausyti telefoninių pokalbių įrašai, padaryti kontroliuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, telefonų, kurių abonentiniai Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat papildomai iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3 – osios valdybos gauti įrašai telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). S. M. pripažino, kad šiuose pokalbiuose yra įrašytas jo balsas, taip pat ir A. U. pripažįsta, kad asmuo, vadinamas (duomenys neskelbtini) yra jis ir yra įrašytas jo – A. U. – balsas. Visais telefonų numeriais, kurie buvo kontroliuojami, yra įrašyti tiek pokalbiai, tiek SMS žinutės. S. M. pripažįsta, kad pokalbiuose yra įrašytas jo balsas, tačiau neigia siuntęs ir priiminėjęs įrašytas SMS žinutes, teigia, jog tai galėjo padaryti kiti asmenys. Tačiau, įvertinus tai, kad įrašuose yra S. M. balsas, kad SMS žinutės ir telefoniniai pokalbiai pagal savo prasmę, loginę išraišką neprieštarauja, o papildo vieni kitus, yra kalbama iš esmės apie tuos pačius dalykus, kad SMS žinutės buvo siunčiamos ir priimamos iš tų pačių telefonų abonentinių numerių, kaip ir vyko S. M. pokalbiai, galima daryti išvadą, jog įrašytas SMS žinutes siuntė ir priiminėjo S. M. .

Iš telefoninio pokalbio įrašo (telefono abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini)), padaryto 2007 m. gegužės 5 d., 13.35 val. – 13.36 val., matyti, kad S. M. , prisistatęs (duomenys neskelbtini), skambina galimai J. K. ir domisi, kur yra J. K. vairuojamas automobilis ,,IVECO – FIAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo gabenamos narkotinės medžiagos, bei koordinuoja važiavimo maršrutą, prižada atvykus pasitikti. S. M. pripažįsta, kad šiame pokalbyje yra jo balsas. J. K. parodymai, duoti 2007 m. gegužės 17 d., taip pat patvirtina, kad S. M. , prisistatęs Sauliumi, koordinavo automobilio maršrutą ir turėjo jį sutikti Lietuvoje (t. 2, b. l. 24 – 26). S. M. pripažįsta, kad įraše yra jo balsas ir, kad (duomenys neskelbtini) prisistatyti jam nurodęs asmuo, vardu (duomenys neskelbtini). Išanalizavus įrašytas SMS žinutes tarp telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir telefonų, kurių abonentiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 141 – 149), matyti, kad S. M. kontroliuoja automobilio ,,IVECO – FIAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kelionę nuo pat Kazachstano, kad šio automobilio važiavimą organizuoja ir (duomenys neskelbtini) (A. U. ), kad asmuo, vardu (duomenys neskelbtini) nurodo S. M. prisistatyti automobilio vairuotojui (duomenys neskelbtini), jog šis nežinotų tikrojo S. M. vardo. Ši informacija leidžia daryti išvadą, jog S. M. organizavo, kontroliavo ir koordinavo automobilio ,,IVECO – FIAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kelionę nuo pat Kazachstano iki Lietuvos. S. M. neigia žinojęs, jog automobiliu ,,IVECO – FIAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į Lietuvą buvo gabenamos narkotinės medžiagos, tačiau visų įrašytų telefoninių pokalbių ir SMS žinučių turinys leidžia daryti priešingą išvadą - ,būtent, kad S. M. organizavo narkotinių medžiagų gabenimą į Lietuvos Respublikos teritoriją. Telefoniniuose pokalbiuose ir SMS žinutėse nėra vartojamos sąvokos, kurios tiesiogiai leistų suprasti, jog kalbama apie narkotines medžiagas (t. 1, b. l. 78 – 195) – vartojamos tokios sąvokos, kaip ,,pinigai“, ,,guma“ (automobilio padangos), ,,komplektai“ (su briliantais, auksiniai, sidabriniai), ,,krovinys“ ir pan. Tačiau, analizuojant pokalbių turinį, galima daryti išvadą, kad kalbama apie narkotines medžiagas, nes kalbama yra apie jų svorį, kokybę, skiedimą (nei pinigai, nei juvelyriniai dirbiniai nėra skiedžiami), apie krovinio pakrovimą (duomenys neskelbtini) mieste ir jo gabenimą į Lietuvą – sulaikytas automobilis ,,IVECO – FIAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jokio krovinio, išskyrus narkotines medžiagas, negabeno (tai matyti ir iš liudytojų J. K. ir V. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, automobilio ,,IVECO – FIAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 6 – 14)). Kad S. M. organizavo narkotinių medžiagų gabenimą į Lietuvos Respubliką įrodo ir ta aplinkybė, jog kontroliuojant, būtent, S. M. telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir buvo nustatytas bei sulaikytas automobiliu ,,IVECO – FIAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gabentos labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – 4696,08 g baltos, geltonos, rudos spalvos miltelių bei jų kietų fragmentų mišinių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 851,965 g heroino.

Išanalizavus telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos įrašus, matyti, kad labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo organizavime dalyvavo ir (duomenys neskelbtini) – nuteistasis A. U. . Šiuos įrodymus visiškai patvirtina nuteistojo A. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 77 – 80), kuriuose A. U. detaliai ir nuosekliai parodė apie savo veiką – labai didelio kieko narkotinės medžiagos – heroino - gabenimo į Lietuvos Respubliką organizavime. Šie parodymai duoti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl jie yra vertingi tikrinant byloje surinktų faktinių duomenų teisingumą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, neradus specialisto, nebuvo ištirti iš S. M. paimti mobilaus ryšio telefonų aparatai, nebuvo nustatyta, ar, būtent, iš šių aparatų galėjo būti išsiųstos SMS žinutės. Tačiau ši informacija neturi didelės įrodomosios reikšmės, nes kontroliuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją padaryti įrašai siejami ne su konkrečiais mobilaus ryšio telefonų aparatais, o su telefonų abonentiniais numeriais, t. y. iš bet kurio mobilaus ryšio telefono aparato, įdėjus kontroliuojamą SIM kortelę, buvo galima išsiųsti ir priimti įrašytą informaciją.

Nuteistojo S. M. gynėjo apeliaciniame skunde, kaip vienas iš S. M. nekaltumo įrodymų, nurodoma aplinkybė, kad ant heroino paketų, išimtų iš automobilio ,,IVECO – FIAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), slėptuvės, nėra S. M. rankų pėdsakų, S. M. namuose narkotinių medžiagų pėdsakų taip pat nerasta, S. M. nebuvo sulaikytas įvykio vietoje. Šios aplinkybės nieko neįrodo, kadangi S. M. nebuvo kaltinamas ir nėra nuteistas už tai, kad pats fiziškai būtų gabenęs narkotines medžiagas. Byloje surinktų įrodymų visetas rodo, kad S. M. (kaip ir A. U. ) pats nekontaktavo su į Lietuvos Respubliką gabenama narkotine medžiaga – heroinu. Ši narkotinė medžiaga buvo surasta ir paimta automobilyje ,,IVECO – FIAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tik įvažiavus į Lietuvos Respubliką ir S. M. ir A. U. nespėjus šio krovinio paimti. S. M. ir A. U. nebuvo sulaikyti įvykio vietoje, tačiau jų kaltumas padarius pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką yra pilnai įrodytas kitais byloje surinktais įrodymais.

Bausmės S. M. ir A. U. paskirtos baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., 61 str. reikalavimų. Paskirtosios bausmės nėra aiškiai per griežtos, jų švelninti nėra pagrindo, to nėra prašoma ir apeliaciniuose skunduose.

Apeliacinių skundų ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų S. M. ir A. U. bei nuteistojo S. M. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Viktoras KažysTeisėjai Rūta MickevičienėJonas Algimantas Venckus