- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-14
- Bylos Nr.
- 2KT-82/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Romualdo Januškos 2012 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-460-278/2012,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Panevėžio apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. S. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones Utenos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-204-839/2012 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui V. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo. Atsakovas pateikė pareiškimą, kuriuo reiškia nušalinimą visam Panevėžio apygardos teismui. Nurodo, kad ieškovei atstovauja ir rengia procesinius dokumentus advokato padėjėja E. S., kurios teta N. D. S. yra Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja. Jo nuomone, advokato padėjėja E. S. gali paveikti savo tetą teisėją N. D. S., o ši – visus Panevėžio apygardos teismo teisėjus, kurie, nagrinėdami bylą apeliacine tvarka, gali būti šališki ir suinteresuoti bylos baigtimi. Todėl, siekdamas išsklaidyti abejones dėl teisėjų nešališkumo, reiškia nušalinimą visam Panevėžio apygardos teismui.
Byloje pridėtas teisėjos N. D. S. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad E. S. yra teisėjos vyro sesers dukra, su kuria susitinka per jos mamos gimtadienius, nėra nei draugės, nei artimai bendraujantys asmenys, tarp jų yra didelis amžiaus skirtumas.
Kadangi nušalinimas pareikštas visam Panevėžio apygardos teismui, šio teismo nušalinimo klausimas perduodamas spręsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui (CPK 69 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.
Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).
Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 str.). Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) šališkumo, tai yra tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne teisėjų arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 2KT-9/2008).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).
Nagrinėjamu atveju atsakovas V. P. reiškia nušalinimą visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams tuo pagrindu, kad ieškovės atstovės advokato padėjėjos E. S. teta N. D. S. yra Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja ir gali paveikti visus Civilinių bylų skyriaus teisėjus, kurie, nagrinėdami bylą apeliacine tvarka, gali būti šališki ir suinteresuoti bylos baigtimi. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad advokato padėjėja E. S. yra tik ieškovės procesinė atstovė pirmosios instancijos teisme, jokio materialiojo teisinio suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi ji neturi. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad advokato padėjėjas gali atstovauti byloje tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Tai reiškia, kad Advokatūros įstatymas advokatų padėjėjams įtvirtina teisės būti atstovais ribojimą. Pagal CPK 60 straipsnio 4 punktą atstovais teisme negali būti asmenys, kuriems tokią teisę riboja įstatymai. Vadinasi, advokato padėjėja E. S. negali būti ieškovės J. S. atstove nagrinėjant šią civilinę bylą apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teisme.
Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Aplinkybė, kad ieškovės buvusi atstovė E. S. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme yra susijusi giminystės ryšiais su Panevėžio apygardos teismo teisėjos N. D. S. sutuoktiniu (jis yra ieškovės atstovės – advokato padėjėjos dėdė), nereiškia visų šio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi. Šiuo konkrečiu atveju, objektyviam stebėtojui abejonių dėl teismo nešališkumo galėtų kilti tuo atveju, jei byla būtų paskirta nagrinėti teisėjai N. D. S. Dėl visų kitų Panevėžio apygardos teismo teisėjų galimo šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių faktų, nepateikia jokių įrodymų. Reiškiama abejonė dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjų galimo šališkumo grindžiama tik subjektyvia nuomone, todėl nesudaro pagrindo išvadai, kad šio apygardos teismo visi teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Esant tokiai situacijai, konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių nekiltų abejonių, kad Panevėžio apygardos teisme ši civilinė byla gali būti nešališkai išnagrinėta.
Turėdamas duomenų ir įrodymų, kad konkretus bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai gali būti suinteresuoti bylos baigtimi ar yra pagrindo abejoti dėl konkrečių bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumo, pareiškėjas turi teisę pareikšti nušalinimą šiam konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui (teisėjams).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti pareiškėjo V. P. pareiškimo dėl visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-460-278/2012 nagrinėjimo.