- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-10
- Bylos Nr.
- A-525-829-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“
- Atsakovas
- Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- I. M., V. M.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“ skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. M. ir V. M. dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Tez Tour“ skundu (b.l. 3 – 4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 2008/05-4R-94 (toliau – ir Sprendimas) ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2008 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. 10-65 (toliau – ir Nutarimas).
Nurodė, kad tarp jo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų sudarytos turizmo paslaugų teikimo sutartys, kuriomis jis įsipareigojo suteikti vežimo bei apgyvendinimo paslaugas. Tačiau Tarnyba 2008 m. sausio 30 d. gavo trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą dėl pareiškėjo organizuotos turistinės kelionės į Egiptą metu netinkamai suteiktos apgyvendinimo paslaugos bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Išnagrinėjęs tokį prašymą, atsakovas priėmė Nutarimą. Pareiškėjas, manydamas, kad Nutarimas nepagrįstas, apskundė jį Komisijai. Komisija Sprendime nurodė, kad skundžiamas Nutarimas neatitinka individualaus teisės akto požymių, yra tik rekomendacinis aktas, nesukeliantis teisinių pasekmių, neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir jų nepažeidžia. Pareiškėjas nesutiko su tokiu Komisijos vertinimu. Pažymėjo, kad už Nutarimo rezoliucinėje dalyje įtvirtintų rekomendacinių nurodymų nesilaikymą jo atžvilgiu gali būti taikoma Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sankcija - viešas paskelbimas apie tai Tarnybos interneto tinklalapyje. Tokia sankcija, nors savo esme yra auklėjamoji, tačiau sukelia neigiamas teisines pasekmes - neigiamą visuomenės vertinimą, klientų abejojimą pareiškėjo patikimumu. Padarė išvadą, jog, nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio sankcija taikytina už Nutarimo rezoliucinėje dalyje įtvirtintų rekomendacinių nurodymų nesilaikymą, net ir toks rekomendacinis aktas, jo nesilaikymo atveju, sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, o esant jo priėmimo procedūrų pažeidimui, pažeidžia ir pareiškėjo teises. Teigė, kad Komisija atsiribojo nuo jos kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo ir apskritai nevertino pareiškėjo skunde išdėstytų Nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą pagrindžiančių aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į skundą (b.l. 40 – 42) prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis (12 str. 1 d. 5 p., 22 str. 1 d. 6 p., 25 str. 4 ir 7 p.), gavusi trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą, kreipėsi į pareiškėją, siūlydamas taikiai išspręsti ginčą ir informuoti Tarnybą bei Valstybinį turizmo departamentą prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) apie priimtus sprendimus, o ginčo neišsprendus taikiai, pateikti motyvuotus paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus dėl prašyme pateiktų reikalavimų. Taip pat atsakovas kreipėsi į Departamentą, prašydamas pateikti išvadas dėl vartotojų prašyme išdėstytų pretenzijų ir pareiškėjo paaiškinimų. 2008 m. kovo 19 d. įvyko Tarnybos komisijos posėdis, kuriame išklausyti ginčo šalių paaiškinimai ir nutarta ginčą išspręsti taikiu būdu. Pareiškėjas įsipareigojo iki 2008 m. kovo 28 d. apie susitarimo įvykdymą raštu informuoti Tarnybą, o nepavykus pasiekti taikaus susitarimo, pateikti papildomus įrodymus. 2008 m. kovo 28 d. gautas trečiųjų suinteresuotų asmenų pranešimas dėl susitarimo dėl taikaus ginčo sprendimo nevykdymo. Kadangi abipusis sprendimas dėl taikaus ginčo išsprendimo iki 2008 m. kovo 28 d. nebuvo priimtas, atsakovas 2008 m. balandžio 1 d. priėmė Nutarimą. Pažymėjo, jog priimtas Nutarimas yra rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio, t.y. Nutarimas neįgijo jokios įpareigojančios galios pareiškėjo atžvilgiu, galinčios sukurti ar pakeisti jo teisinį statusą taip, kaip jį gali įtakoti individualus administracinis aktas Lietuvos respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies prasme. Nutarimu nesiekiama priverstinio pareiškėjo teisių apribojimo ar suvaržymo, o siekiama tik paviešinti Nutarimo neįvykdymo faktą. Remdamasis Įstatymo 29 straipsniu, pabrėžė, jog ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčo nagrinėjimo komisijoje metu, tiek po komisijos sprendimo priėmimo. Be to, kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu.
Tretieji suinteresuoti asmenys I. M. ir V. M. atsiliepimu į skundą (b.l. 108 – 109) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neteismingą administraciniams teismams.
Nurodė, kad vartotojo ir prekės (paslaugos) teikėjo ginčai nagrinėjami specialiųjų teisės normų, t.y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Įstatymo nustatyta tvarka. Remdamiesi Įstatymo 29 straipsniu, pažymėjo, jog Komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Nutarimo, o Tarnybos nutarimai nėra skundžiami. Kartu pabrėžė, kad Nutarimas neatitinka individualaus teisės akto požymių, o yra tik rekomendacinis aktas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių ir pareiškėjo teisių nepažeidžia. Atsižvelgdami į Įstatymo 28 straipsnį, nurodė, jog viešas paskelbimas apie Nutarime nurodytų rekomendacijų neįvykdymą nėra sankcija, o tik prevencinė priemonė informuoti visuomenę apie netinkamos kokybės paslaugų teikimą, kuo siekiama apginti vartotojų teises ir teisėtus interesus. Pagrįsdami reikalavimus rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimais.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimu (b.l. 133 – 136) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, remdamasis Įstatymo nuostatomis (12 str. 1 d. 5 p., 22 str. 1 d. 6 p., 25 str. 4 ir 7 p., 29 str.), padarė išvadą, jog ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėjant vartotojo skundą atsakovo priimtas sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio, nesukelia šalims jokių teisinių pasekmių, t.y. skundžiamas Nutarimas pareiškėjui yra rekomendacinio pobūdžio. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu po atsakovo sprendimo priėmimo šalys nepasinaudoja jame išdėstytomis rekomendacijomis dėl ginčo išsprendimo ar kitu būdu pačios neišsprendžia ginčo, vartotojas gali kreiptis dėl žalos atlyginimo į bendrosios kompetencijos teismą dėl ginčo sprendimo iš esmės. Remdamasis CK 6.754 straipsnio 2 ir 5 dalimis, tuo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys nepasiekė susitarimo dėl to, kad tretieji suinteresuoti asmenys prašo sumokėti didesnę sumą, negu jiems pasiūlė pareiškėjas, konstatavo, jog, kadangi nagrinėjamu atveju tarp trečiųjų suinteresuotų asmenų ir pareiškėjo ginčas ne teismine tvarka nebuvo išspręstas ir atsakovui tiriant vartotojo skundą šalys geruoju nesusitaikė, tretieji suinteresuoti asmenys turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog tokia teise tretieji suinteresuoti asmenys pasinaudojo 2008 m. gegužės 26 d. pateikdami ieškinį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui ir jų ginčas bus toliau nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Nagrinėjant tokį ginčą, atsakovo surinkti bei ginčo Nutarime aptarti įrodymai, atsakovo įvardinti kaip kelionės organizatoriaus pažeidimai, gali būti vertinami, sprendžiant klausimą dėl konkrečių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo bei konkrečių pažeidimų buvimo ar nebuvimo. Teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas Nutarimą, tinkamai vertino ginčo aplinkybes bei surinktus įrodymus, Komisija, priimdama Sprendimą, tinkamai bei pagrįstai vertino atsakovo priimtą ginčo Nutarimą, išnagrinėdama pareiškėjo skundą dėl atsakovo veiksmų pagrįstumo, todėl pareiškėjo skundą nusprendė atmesti kaip nepagrįstą.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b.l. 140 – 142), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, taip pat pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad teismas išvadą, jog Nutarimas yra rekomendacinio, o privalomojo pobūdžio, padarė neįvertinęs aplinkybių. Remdamasis Įstatymo 27 straipsnio 3 dalimi, Tarnybos darbo reglamento (patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2008-09-30 įsakymu Nr. 1-169) 97.1 punktu, Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygų 1.1.1 ir 6.2 punktais, teigia, kad nebuvo įvertina tai, jog priimtu Nutarimu pažeistos Tarnybos veiklą reglamentuojančios teisės normos.
2. Pabrėžia, kad tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas neteisingai vertina Nutarimo reikšmę, nurodydami, jog tai tik rekomendacinis aktas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių. Pakartotinai nurodo, kad neteisėto ir nepagrįsto Nutarimo paskelbimas Tarnybos tinklalapyje sukeltų pareiškėjui neigiamas pasekmes. Teismas nemotyvavo, kodėl atmetė pareiškėjo argumentus, jog toks Nutarimas pažeidžia jo teises, daro įtaką jo dalykinei reputacijai.
3. Nesutinka su teismo išvada, jog atsakovo surinkti bei ginčo Nutarime aptarti įrodymai, atsakovo įvardinti kaip kelionės organizatoriaus pažeidimai, gali būti vertinami, sprendžiant klausimą dėl konkrečių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo bei konkrečių pažeidimų buvimo ar nebuvimo (bendrosios kompetencijos teisme). Pažymi, kad Tarnybos Nutarime pateiktas įrodymų vertinimas prieštarauja teisės doktrinoje nustatytoms įrodinėjimo taisyklėms.
4. Remiasi ABTĮ 86 straipsnio 1 dalimi ir pabrėžia, jog teismas, kaip ir Komisija, neatliko objektyvaus visų aplinkybių vertinimo ir visiškai nevertino Nutarimo ir Komisijos Sprendimo pagrįstumo, nevertintas Tarnybos veiksmų pagrįstumas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 148 – 149) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.
Pareiškėjas apskundė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. 10-65 dėl vartotojų skundo. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų skundus. Skundžiamu nutarimu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išnagrinėjo vartotojų skundą dėl pareiškėjo organizuotos turistinės kelionės metu suteiktų netinkamų apgyvendinimo paslaugų ir rekomendavo pareiškėjui atlyginti vartotojams dalį jų patirtų nuostolių. Šiuo atveju Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba veikė kaip vartotojų ginčų sprendimo neteismine tvarka institucija. Jos priimtas nutarimas yra rekomendacinio pobūdžio ir pareiškėjui nėra privalomas. Teisinius santykius, kylančius iš turizmo paslaugų teikimo, reglamentuoja civilinės teisės normos. Ginčus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu, tiek po šios institucijos sprendimo priėmimo. Todėl nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjo skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo pateikė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, šalių ginčas iš esmės nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Kadangi Vyriausioji administracinių ginčų komisija nėra įgalinta nagrinėti ginčus, teismingus bendrosios kompetencijos teismams, konstatuotina, kad ši institucija teisėtai ir pagrįstai bylą nutraukė, o pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo.
Dėl išdėstytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria
Pareiškėjo UAB „TEZ TOUR“ apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.