Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Radviliškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimo, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – atimta teisė 3 metus 6 mėnesius vairuoti transporto priemones, be transporto priemonės konfiskavimo (ATPK 30¹ straipsnis).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nubaustas už tai, kad jis 2015-09-16 10.15 val. (duomenys neskelbtini) pakartotinai per vienerius metus, po to, kai jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam (ATPK 126 straipsnio 4 dalį), vėl vairavo lengvąjį automobilį, būdamas neblaivus (0,47 promilės), tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti A. M. kalte padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo, t. y. nepagrįsto ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo nekonfiskuojant transporto priemonės, kuri buvo ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis, klausimas.

ATPK 130² straipsnyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio 3, dalyse, 126 straipsnyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 4 metų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas, yra privaloma, o ne alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal teismų praktiką ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra siejamas tik su tam tikrų ATPK 30¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo, o ne daikto, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, savininko, naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, visuma.

Įvertinus šios bylos duomenis daroma išvada, kad tokių aplinkybių – ypatingai švelninančių pažeidėjo atsakomybę – šioje byloje nenustatyta, nes A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį A. M. jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nors A. M. yra vedęs, turi dvi dukras, kurios, kaip ir A. M. sutuoktinė, yra neįgalios, tačiau A. M. nuo 2015-10-02 niekur nedirba, yra baustas aštuonis kartus už pažeidimus transporte, tarp jų net tris kartus už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, taip pat vieną kartą už tai, kad vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti A. M. buvo atimta, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Šios paminėtos aplinkybės neigiamai apibūdina A. M. asmenybę ir rodo, kad jis yra linkęs pažeidinėti KET reikalavimus, o anksčiau taikytos nuobaudos teigiamos įtakos nepadarė. Kadangi yra nustatyta apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o pagal teismų praktiką bei pagal ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatų analizę sunkinančios aplinkybės nustatymas užkerta galimybę taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, daroma išvada, kad nėra pagrindo A. M. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Būtina pažymėti tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

A. M. padarytas administracinis teisės pažeidimas, t. y. transporto priemonių vairavimas neblaivaus asmens, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. A. M. buvo nustatytas 0,47 promilių girtumas (±0,02 promilės), ir tai rodo jo neatsakingumą, nepaisymą KET reikalavimo, draudžiančio vairuoti transporto priemonę neblaiviam. Taigi, nesant ATPK 30¹ straipsnyje numatytų aplinkybių visumos, nėra pagrindo A. M. netaikyti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos privalomos papildomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės, kuri buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimą. Todėl nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio – konfiskavimas yra būtinas ATPK 20 straipsnyje numatytiems administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti.

Be to, ATPK 26 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad daiktai, buvę ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinės teisės pažeidimo įrankiu, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kam jie nuosavybės teise priklauso. Byloje nustatyta, kad pažeidimo metu A. M. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mazda 121“. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad lengvojo automobilio konfiskavimas labai skaudžiai atsilieptų A. M. šeimos biudžetui, nes A. M. yra vienintelis darbingas asmuo šeimoje, jo žmona ir dvi mažametės dukros yra negalios, jas prižiūri neįgali jų mama, tačiau iš Sodros duomenų matyti, kad nuo 2015-10-02 A. M. niekur nedirba, A. M. sutuoktinei nėra išduotas vairuotojo pažymėjimas, A. M. šeimos pajamos yra jo sutuoktinės ir vaikų gaunama našlių arba našlaičių pensijos bei Socialinės rūpybos skyriaus mokamos šalpos apie 400 Eur per mėnesį. Nors A. M. šeimos pajamos yra labai mažos ir lengvojo automobilio, kuris buvo A. M. padaryto pažeidimo įrankis, tikrai skaudžiai atsilieps šeimos biudžetui, tačiau tai įvertinti turėjo pirmiausia pats A. M., pakartotinai sėsdamas neblaivus už vairo. Visuma byloje nustatytų aplinkybių, t. y. tai, kad A. M. teisė vairuoti transporto priemones yra atimta 3 metams 6 mėnesiams, jo sutuoktinė neturi vairuotojo pažymėjimo, kad A. M. jau buvo baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta, kad ne kartą buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir naują pažeidimą taip pat padarė būdamas neblaivus, suponuoja išvadą, kad nekonfiskavus automobilio A. M. ir toliau vairuos automobilį būdamas neblaivus bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Dėl to konstatuojama, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas yra būtina priemonė siekiant užkirsti kelią naujiems pažeidimams ir proporcinga teisės pažeidimui, kurį įvykdė A. M., bei atitinka visuomenės siekiamus ir visuotinai svarbius tikslus, ir nesuvaržo asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Taigi, šiuo konkrečiu atveju A. M., įvykdžiusiam ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, apylinkės teismas nepagrįstai neskyrė papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. M. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas keičiamas ir A. M., pripažintam padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama ir sankcijoje numatyta papildoma nuobauda – automobilio konfiskavimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimą:

panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio taikymą ir A. M. paskirti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytą papildomą nuobaudą – transporto priemonės – automobilio „Mazda 121“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.