Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015 m. sausio 23 d. apie 23.21 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) pr. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2,50 prom., b. l. 14), žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus pranešdamas, kad jį užpuolė penki asmenys, jį sumušė bei šaudė į galvą guminėms kulkomis (b. l. 1).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. Kauno apygardos teismo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarimu paskirtą administracinį areštą į baudą. Sutinka, kad pagrįstai yra pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 186 straipsnyje, padarymo, tačiau nesutinka su jam paskirta nuobauda – 10 (dešimties) parų areštu. Teigia, kad tokia Kauno apylinkės teismo paskirta bausmė yra per griežta, be to jis negali atlikti tokios bausmės dėl savo sveikatos būklės, t. y., nes serga epilepsija ir bronchine astma. Pažymi, kad jis yra pateikęs prašymą Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl darbingumo lygio nustatymo, tačiau iki šiol atsakymas nėra gautas. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (nauja redakcija nuo 2014-07-01) patvirtintame Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 1 priedo 10 punkte yra nustatyta epilepsijos įtaka asmens baziniam darbingumui. Esant dažniems epilepsijos priepuoliams (10.4 - 10.6. punktai) asmens bazinis darbingumas yra 35-25 procentai. Iš to apeliantas daro išvadą, kad pagal teisės aktų nustatytas taisykles jo darbingumo lygis neviršija 40 proc., dėl ko jam negali būti paskirta administracinio arešto bausmė. Nesant galimybės jam laiku vartoti vaistus, gali kilti epilepsijos priepuoliai, kurie gali negrįžtamai pakenkti jo sveikatai. Todėl toks jo sveikatos sužalojimas negali būti pateisinamas paskirta ypač griežta administracine nuobauda, kai įstatymas numato ir alternatyvios nuobaudos – baudos – paskyrimą. Akcentuoja, kad administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais, nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, asmenims, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, apskritai administracinis areštas negali būti skiriamas.

Skunde apeliantas taip pat atkreipia apygardos teismo dėmesį į tai, kad jis nedalyvavo teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme ir neturėjo galimybės teikti paaiškinimų dėl savo padaryto pažeidimo, taip pat dėl sveikatos būklės. Nurodo, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo ir mano, kad, paskyrus baudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Motyvuojamoji dalis

R. M. apeliacinis skundas netenkintinas

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl padarymo administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 186 straipsnyje bei dėl R. M. kaltės padarius šį pažeidimą, nėra. Kadangi skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

ATPK 186 straipsnyje nurodyta, kad žinomai melagingas priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. Iš šio straipsnio sankcijos matyti, kad ji įstatymų leidėjo suformuluota kaip alternatyvi, t. y. teismui, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį ir pan., paliekama teisė spręsti, kokią administracinę nuobaudą – baudą ar administracinį areštą skirti asmeniui, padariusiam minėtą administracinį teisės pažeidimą.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad teismas, skirdamas apeliantui administracinį areštą, atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (t.y. į tai, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka už analogiškus administracinius teisės pažeidimus, jam skirtos baudos nesumokėtos, kas rodo nubaustojo neatsakingumą ir nustatytų elgesio normų ignoravimą), į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (ATPK 32 str. 5, 6 p.) bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. R. M. padarytas pažeidimas yra eikvojantis ir taip nedidelius specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarantis prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo galimų nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan., todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio pavojingų veiksmų, sukelti teisės pažeidėjui juntamas neigiamas pasekmes, kurios yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas ir apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliantas R. M. skunde nurodo, kad jis negali atlikti jam paskirto administracinio arešto dėl sveikatos problemų bei pateikė medicinos dokumentų išrašą. Tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šiame dokumente esanti informacija neduoda pagrindo tokiai išvadai.

Medicininiuose dokumentuose esantys duomenys patvirtina, kad apeliantui diagnozuota epilepsija ir bronchinė astma, kad jam yra skirtas atitinkamas gydymas. Tačiau nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad pagal medicininius kriterijus R. M. negali atlikti administracinio arešto. Apeliaciniame skunde pateikta nuoroda į teisės aktą, reglamentuojantį darbingumo lygio nustatymo kriterijus, nesudaro pagrindo spręsti dėl R. M. darbingumo lygio. Pažymėtina, kad asmenų darbingumo lygį Lietuvoje nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nesant duomenų apie R. M. darbingumo lygį, administracinio arešto paskyrimas ATPK 29 straipsnio 3 dalies nuostatai neprieštarauja.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ATPK 336 straipsnis numato, kad nutarimą dėl administracinio arešto vykdo policijos įstaigos, kurios ir sprendžia su šios nuobaudos vykdymu susijusius klausimus. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintos Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos 80 p., be kita ko, numatyta, kad areštuoto asmens ligos atveju asmuo iš policijos areštinės paleidžiamas nustatytam terminui teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko ar pareigūno, kuriam pavesta nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo kontrolė, raštišku nutarimu. Todėl, esant sveikatos pablogėjimui, galimų ligų paūmėjimui, dėl ko nubaustas asmuo arešto negalėtų atlikti, šis klausimas aukščiau nurodyta tvarka galėtų ir turėtų būti sprendžiamas nutarimo vykdymą atliekančios policijos institucijos, teisės aktų nustatyta tvarka.

R. M. apeliaciniame skunde deklaruoja nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks gailėjimasis siejamas ne su kritišku savo elgesio vertinimu, gebėjimu sąmoningai siekti kokybinių pokyčių socialiniame elgesyje, o stengimusi sušvelninti teisės pažeidimo pasekmes. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens biografijos faktai būtent ir suponuoja tokią išvadą, nes R. M. praeityje yra padaręs eilę administracinių teisės pažeidimų būdamas neblaivus, įskaitant ir ATPK 186 straipsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus (b. l. 6-13). Kadangi jis pakartotinai pažeidė įstatymus, tai rodo jo savidrausmės, pagarbos įstatymams, teisėto elgesio įpročio stoką. Teismų praktikoje yra ne kartą aiškinta, kad nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti savos kaltės pripažinimą, aiškiai kritišką asmens požiūrį į padarytą pažeidimą, savo elgesio smerkimą. Nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atliekama savo noru ir iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4(14), 2008 m., 11 psl.). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad protokolo surašymo metu apeliantas ne tik nesigailėjo padaręs administracinį teisės pažeidimą, bet ir apskritai atsisakė nuo savo elgesio paaiškinimo (b. l. 1).

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė apeliantui griežtesnę administracinę nuobaudą - administracinį areštą. Kitos rūšies administracinės nuobaudos t.y. prašomos baudos paskyrimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neužtikrintų ATPK 20 straipsnio nuostatose įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimo. Dėl šios priežasties laikytina, jog apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.