Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui D. J. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai (ieškinio kopija su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimą) atsakovui laikomi įteiktais 2019 m. liepos 13 d. d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, tai yra praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis). Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad prašo priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – IS duomenų apie asmens draustumą; 2019 m. balandžio 15 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) – vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių prašomos iš jo priteisti žalos atlyginimą, daroma išvada, jog pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Jeigu įmokos nesumokamos, asmenys, kuriems tą mėnesį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlygina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis).

Šiuo atveju atsakovas sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, tačiau gavo paslaugas. Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos būtinosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos tokiai prievolei atsirasti: 1) neteisėti veiksmai (taip pat įstatymuose nustatytų pareigų nevykdymas ar bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas); 2) žala; 3) priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtos veikos (neveikimo) ir žalos; 4) žalą padariusio asmens kaltė, kuri yra preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246–6.249 straipsniai).

Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taip pat žala gali būti pripažįstama nauda, kurią dėl neteisėtų veiksmų gavo už juos atsakingas asmuo (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju tarp atsakovo veiksmų (įstatyme numatytų įmokų nemokėjimo) ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto patirtos žalos (apmokėjimas paslaugas teikusiems asmenims) yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes atsakovas, nebūdamas apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, gavo medicinines paslaugas, už kurias buvo kompensuota iš minėto biudžeto lėšų. Kaltės prezumpcijos atsakovas nepaneigė.

Kadangi sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu atsakovas neturėjo apdraustojo statuso, tai konstatuojamos visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, todėl atsakovas turi atlyginti ieškovei žalą (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Ieškinys pagrįstas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl tenkinamas visiškai – iš atsakovo ieškovei priteisiamas 92,61 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 15,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu ir 3,58 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai (buveinė Kaune, Aukštaičių g. 10, kodas 188783839, atsiskaitomoji sąskaita LT08 7300 0100 7637 9652) 92,61 Eur (devyniasdešimt dviejų eurų 61 ct) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. gegužės 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį ir 3,58 Eur (trijų eurų 58 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos sumokėjimą patvirtinantis kvitas (kopija) turi būti pateiktas teismui).

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.