Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundo argumentus ir prašė skundą patenkinti

Žemesnės instancijos teismas

Cituodamas BVK 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, atsakovės atstovas nurodo, jog bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančias Lietuvos Respublikos įstatymus, galiojančius aktualiu laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui buvo taikomos įstatymo procesinės normos, kurios galiojo priimant nutarimą dėl pareiškėjo perkėlimo ir tai nėra materialinė teisės norma, pagal kurią teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka. Todėl, atsakovės atstovo vertinimu, pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo atžvilgiu buvo taikoma BVK 69 straipsnio 1 dalis, nes Nutarimo priėmimo metu jau galiojo nauja įstatymo redakcija.

Dėl pareiškėjo nepasitenkinimo dėl kalinimo sąlygų, PN-AK atsakovės atstovas pažymi, kad pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių į Departamentą nesikreipė, todėl jis negali pasisakyti plačiau šiuo klausimu arba pateikti informacijos, susijusios su netinkamų sąlygų užtikrinimu.

Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsakovės atstovas nurodo, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme. Taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, kuriais pagrįstų prašomos priteisti sumos apskaičiavimą. Departamento nuomone, pareiškėjas skundą grindžia deklaratyviais teiginiais, kurie negali būti laikomi pagrindžiančiais pareiškėjo turtinį reikalavimą, todėl pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti atmesta kaip nepagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčas byloje kilo dėl Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. NN-681 „Dėl nuteistojo perkėlimo“, kuriuo nutarta pareiškėją perkelti iš Marijampolės pataisos namų į PN-AK tęsti bausmės atlikimo, teisėtumo ir pagrįstumo, ir netinkamų gyvenimo sąlygų PN-AK.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas S. M., kuris yra nuteistasis, Nutarimu (b. l. 6) buvo perkeltas iš Marijampolės pataisos namų į PN-AK (pirmąjį sektorių). Šis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis BVK 69 straipsniu ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 „Dėl Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 3.2 papunkčiu bei atsižvelgiant į tai, kad buvo siekiama palengvinti pareiškėjo socialinę reabilitaciją ir individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, taip pat užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą bei atsižvelgiama į Departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-278 „Dėl priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų priežiūrą ir saugumą, perkeliant juos į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, plano patvirtinimo“ patvirtintą planą.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnyje nustatyta, kad nuteistasis į konkrečią pataisos įstaigą siunčiamas atsižvelgiant į asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Šio kodekso 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmę, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kurio 3 punkte išdėstyti detalūs nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą pataisos įstaigą pagrindai ir tvarka.