Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo

P. N. nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 11 metų.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., prie šios bausmės pridėjus visą Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos neatliktos bausmės dalį –laisvės atėmimą 10 mėnesių ir 8 MGL (1040 litų) dydžio baudą, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų ir 10 (dešimčiai) mėnesių bei 8 MGL (1040 litų) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę nustatant atlikti pataisos namuose, o baudą per du mėnesius sumokant į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Iš nuteistojo P. N. nuspręsta išieškoti 85,74 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. N. nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 25 d., apie 1 val. nakties, (duomenys neskelbtini) esančio buto kambaryje buitinio konflikto metu vieną kartą smogė peiliu į krūtinę A. B. , padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą – kiauryminį durtai pjautą širdies kairiojo skilvelio, širdiplėvės ir minkštųjų krūtinės ląstos audinių vientisumo pažeidimą, dėl ko išsivystė ūmus kraujavimas į širdiplėvės maišelį, kairę krūtinplėvės ertmę bei į išorę ir dėl to nukentėjusysis įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu P. N. nužudė A. B. .

Teismo posėdyje nuteistasis P. N. ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, taip pat sušvelninti nuteistajam P. N. paskirtą bausmę. Prokuroras prašo nuteistojo P. N. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš bylos matosi, kad teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas jos aplinkybes, teisingai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Jame išdėstytos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, o kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamą veiką teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

P. N. kaltė dėl A. B. nužudymo įrodyta paties nuteistojo ir liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, specialistų išvadomis ir kitais nuosprendyje išdėstytais bei aptartais įrodymais.

Nagrinėjant šią bylą buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) esantis butas priklauso P. N. motinai V. N. , prieš kelis metus išsikrausčiusiai gyventi į kitą vietą ir savo butą palikusiai savo sūnui. P. N. šiame bute gyveno kartu su savo pažįstamais A. K. ir A. B. . A. K. nuteistasis buvo priėmęs gyventi kartu jau prieš keletą mėnesių, o A. B. – maždaug prieš mėnesį laiko iki kaltinime nurodytų įvykių. Paties nuteistojo ir liudytojų parodymais taip pat nustatyta, kad nurodytame bute buvo dažnai girtaujama. Nuo 2007 m. lapkričio 23 d. bute girtavo pats nuteistasis P. N. , kartu su juo gyvenę A. K. bei A. B. ir dar vienas jų bendras pažįstamas A. L. . Visi jie, trumpam išeidami, bet vėl grįždami, tame pačiame bute vartojo alkoholinius gėrimus ir visą kitą dieną, į butą dar buvo užėję V. B. , A. S. ir kaimyniniame bute gyvenantis K. K. . Tačiau naktį į 2007 m. lapkričio 25 d. bute buvo likę tik pats nuteistasis P. N. ir A. B. . Jų tarpusavio konflikto metu P. N. vieną kartą sudavė smūgį peiliu A. B. į krūtinę ir nukentėjusysis dėl padaryto durtai-pjauto širdies sužalojimo bei išsivysčiusio ūmaus kraujavimo įvykio vietoje mirė. A. B. lavoną netrukus po įvykio surado į butą užėję V. B. ir A. S. , V. B. apie tai telefonu pranešė policijai. Įvykio vietos apžiūros metu bute surastas A. B. lavonas ir kraujo pėdsakai neabejotinai patvirtino nukentėjusiojo nužudymo vietą. Tuo tarpu specialistų išvados patvirtino, kad A. B. tikrai buvo nužudytas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir mirė nuo kiauryminio durtai pjauto krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su širdies ir širdiplėvės pažeidimais bei dėl to išsivysčiusio ūmaus kraujavimo. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas vienu iš šiame bute apžiūros metu surastu ir paimtu peiliu, ant kurio buvo surastas nužudytojo kraujas. Visos šios aplinkybės nustatytos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais ir jos jokių abejonių nekelia. Jų neginčija ir pats nuteistasis, pripažinęs ir pripažįstantis, kad tikrai sudavė A. B. į krūtinę peiliu ir taip jam atėmė gyvybę. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka tik su jo nusikalstamos veikos kvalifikavimu, nurodo, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis, kad jis dūrė peiliu A. B. būdamas staiga labai susijaudinęs, veikė stresinėje būklėje, todėl prašo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 130 str. Visus su tuo susijusius apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta, nes jie yra nepagrįsti, neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir paneigti kitais įrodymais.

Jau buvo nurodyta, kad paties smūgio peiliu A. B. sudavimo ir jo nužudymo įvykio nei vienas liudytojas nematė, nes šio konflikto metu bute buvo tik A. B. ir nuteistasis P. N. . Tačiau iš nuosprendžio matosi, kad savo išvadas apie tikrąsias konflikto priežastis, to konflikto pradžią, eigą ir konkrečias A. B. nužudymo aplinkybes teismas didžiąja dalimi pagrindė būtent paties nuteistojo P. N. parodymais. Nors kai kurių apklausų metu P. N. tariamai dėl stresinės būklės, o iš tikrųjų – dėl apsvaigimo nuo alkoholio, negalėjo prisiminti kai kurių konflikto su A. B. detalių, tačiau visuose parodymuose nukentėjusiojo nužudymo aplinkybes jis išdėstė pakankamai tiksliai, nuosekliai ir vienodai. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka P. N. buvo dar kartą apklaustas, taip pat perskaityti visi jo ankstesni parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu.

Iš bylos matosi, kad sulaikymo metu, 2007 m. lapkričio 25 d., 2.27 val., P. N. buvo nustatytas sunkus 3,54 promilių girtumas. Tačiau pirmą kartą įtariamuoju jis buvo apklaustas jau būdamas visiškai blaivus. 2007 m. lapkričio 25 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 1, b.l. 160-162) P. N. visiškai prisipažino kaltu ir parodė, kad A. B. į savo butą buvo priėmęs gyventi ne mažiau kaip prieš tris savaites. 2007 m. lapkričio 24 d. jo bute girtavo jis pats, A. B. , A. K. ir A. L. . Dieną jis iš buto išėjęs pas savo motiną, o po to, vakare, grįžo į savo butą. Ten buvo A. B. . Jis pasakė A. B. , kad šis daugiau jo bute negyvens. Tai išgirdęs A. B. atsistojo. Tada jis pirmas pastūmė A. B. , šis prisėdo ant lovos, bet vėl atsistojęs pastūmė ir jį patį, jis atsitrenkė į sekciją. Tada jis iš karto sugriebė ant sekcijos gulėjusį peilį, dūrė juo priešais stovinčiam A. B. ir šis pargriuvo ant grindų. Pamatęs, kad A. B. stipriai kraujuoja, numetė peilį ir pabėgo iš buto. Vėliau sugrįžęs rado A. B. gulintį toje pačioje vietoje, vėl išėjo iš buto į lauką ir ten vaikščiojo, kol atvažiavo policija. P. N. taip pat parodė, kad A. B. yra jį sumušęs maždaug prieš 4 metus, tačiau po to jų santykiai buvo draugiški, gyvendami kartu tik pasibardavo žodžiu, rimtesnių konfliktų nebuvo. Anksčiau iki šio konflikto pradžios išsikraustyti iš buto jis A. B. nebuvo liepęs, o apie tai tik pagalvodavo. Konflikto metu pats A. B. jo nemušė, o jis jam peiliu dūrė dėl girtumo, nes apsvaigęs nuo alkoholio jis tampa piktas. Blaivus to nebūtų padaręs. 2007 m. lapkričio 27 d. vykusio parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 177-187) P. N. parodė apie tas pačias įvykio aplinkybes ir pademonstravo, kur ir kaip kambaryje su A. B. susistumdė ir kaip sudavė jam smūgį peiliu. Šio tyrimo veiksmo metu įtariamasis kai kurias svarbias aplinkybes nurodė dar konkrečiau. Jis parodė, kad atėjęs į kambarį, kuriame A. B. žiūrėjo televizorių, pasakė A. B. , kad jis čia nemiegos, liepė jam ieškotis gyventi kitur ir eiti lauk. A. B. atsistojus, jis jį pastūmė abiejomis rankomis ir A. B. nuo to pastūmimo atsisėdo ant lovos. Tačiau atsikėlęs pastūmė jį patį ir jis nugara atsitrenkė į sekciją. Po to įvykio vietoje P. N. parodė, kaip dešine ranka nuo sekcijos lentynos paėmė ten gulėjusį peilį, pats žengė žingsnį link prieš jį stovinčio A. B. ir dūrė jam peiliu į krūtinę. Papildomai apklaustas įtariamuoju 2007 m. gruodžio 6 d. (t. 1, b. l. 188-189) vėl parodė apie tokias pačias įvykio aplinkybes. Dar parodė, kad jam pasakius A. B. , kad šis jo bute daugiau negyvens ir liepus išeiti, A. B. ėmė „kelti bangas“. P. N. paaiškino, kad iš tikrųjų A. B. tik žodžiu prašė jo leisti gyventi bute toliau. Nuteistasis ir šios apklausos metu patvirtino, kad pirmasis pastūmė nukentėjusįjį, o šiam po to pastūmus jį patį, paėmęs peilį žengė žingsnį į A. B. pusę ir dūrė jam peiliu į kairę krūtinės pusę. Nukentėjusysis tuo metu jo nepuolė, rankose nieko neturėjo, stovėjo rankas nuleidęs ir nuo jo smūgio peiliu net nesigynė. Įtariamasis parodė, kad negali paaiškinti, kodėl dūrė A. B. peiliu, pasakė, kad buvo girtas ir nežino, kas jam „šovė į galvą“. Dar du kartus papildomai apklaustas įtariamuoju 2008 m. balandžio 21 d. (t. 1, b. l. 195-196, 198) P. N. vėl visiškai prisipažino kaltu ir vėl patvirtino tas pačias jau nurodytas įvykio aplinkybes. Apklaustas kaltinamuoju teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 67-68) P. N. ir vėl visiškai prisipažino kaltu, tačiau jau parodė, kad konflikto ir A. B. nužudymo aplinkybių gerai neprisimena. Parodė, kad savo bute su A. B. , A. K. ir A. L. girtavo ne nuo 2007 m. lapkričio 24, o nuo lapkričio 23 d. Taip pat nurodė, kad dėl to, ką padarė, kaltas tik jo girtumas. P. N. patvirtino teisme perskaitytus jo ankstesnių apklausų metu duotus parodymus ir pripažino, kad jie yra teisingi. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis P. N. jokių kitokių esminių nusikaltimo padarymo aplinkybių irgi nenurodė, faktiškai patvirtino dar kartą perskaitytus jau aptartus ankstesnių apklausų metu duotus parodymus. Apeliantas taip pat nurodė, kad daugelio įvykio aplinkybių neprisimena, nes tuo metu buvo labai girtas. Tačiau pažymėtina tai, kad šios papildomos apklausos metu P. N. pats visiškai paneigė būtent tas aplinkybes, kurios buvo išdėstytos jo paduotame apeliaciniame skunde. Jis parodė, kad A. B. buvo priėmęs į savo butą pagyventi laikinai, tačiau paneigė, kad kartu gyvenant tarp jo ir A. B. būtų kilę kokie nors rimtesni konfliktai arba nukentėjusysis prieš jį būtų vartojęs smurtą. Nuteistasis parodė tik apie tai, kad iš kitų savo draugų buvo girdėjęs, jog A. B. jiems girdavosi tariamai jį mušęs ir laikęs save faktiniu jo buto šeimininku. Apeliantas taip pat parodė, kad jokio jo turto užvaldyti A. B. nemėgino, o apie tai nurodęs apeliaciniame skunde jis ir vėl mintyse turėjo tik A. B. norą toliau gyventi jo bute. Savo tariamą susijaudinimą įvykio metu P. N. irgi paaiškino tik A. B. nenoru išsikraustyti iš jo buto. Jis taip pat parodė, kad konflikto metu A. B. jį išprovokavo žodžiais, tačiau vėl patvirtino, kad jų žodinis konfliktas ir susistumdymas kilo tik jam pareikalavus, kad A. B. iš buto išsikraustytų. Kaip ir ankstesnių apklausų metu, apeliantas vėl didžiausią reikšmę jo veiksmams turėjusia aplinkybe nurodė savo girtumą.

Jau buvo nurodyta, kad nuosprendyje išdėstytas išvadas dėl faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių, P. N. kaltės ir jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo teismas pagrindė būtent paties nuteistojo parodymais ir tuos parodymus patvirtinančiais kitais išnagrinėtais įrodymais. Išnagrinėtų įrodymų visuma ir dar vienos papildomos apklausos metu duoti P. N. parodymai apeliacinio skundo argumentus visiškai paneigia. Nuteistasis parodė, kad su A. B. pažįstamas jau seniai, tarp jų yra kilę konfliktų ir A. B. anksčiau buvo jį sumušęs, tačiau tai buvo jau labai seniai, kai nukentėjusysis irgi gyveno jo bute dar prieš kelis metus laiko iki kaltinime nurodyto įvykio. Apie tai, kad anksčiau kartais matydavo P. N. sumuštą, taip pat apie A. B. pasakojimus, kaip jis gyvena P. N. bute, kai kurie liudytojai šioje byloje tikrai buvo parodę. Tačiau nuteistasis nuosekliai parodė, kad priėmus A. B. gyventi bute antrą kartą, per visą maždaug mėnesio laikotarpį tarp jų jokių rimtesnių konfliktų, išskyrus nežymius apsižodžiavimus, nebuvo kilę, juo labiau A. B. prieš jį nebuvo naudojęs jokio smurto. Apeliantas taip pat parodė, kad ir 2007 m. lapkričio 25 d. naktį, grįžęs į savo butą ir ten radęs A. B. , jis pirmas pradėjo priekaištauti, kad nukentėjusysis tebegyvena jo bute ir netgi kategoriškai pareikalavo iš buto išsikraustyti. Atsakydamas į tai A. B. nepradėjo vartoti smurto ir netgi neįžeidinėjo P. N. , o tik žodžiu prašė leisti gyventi bute toliau. Tada P. N. pirmasis A. B. abiejomis rankomis pastūmė, nukentėjusysis dėl to prisėdo ant lovos, vėl atsistojęs pastūmė patį P. N. , o tada nuteistasis paėmė ant sekcijos gulėjusį peilį ir dūrė juo A. B. į krūtinę. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad apžiūrėjus P. N. 2007 m. lapkričio 26 d., jo kūne jokių sužalojimo pėdsakų nebuvo surasta. Nuteistasis pats parodė, kad A. B. jam smūgių nesudavė ir net nemėgino suduoti, o tik stovėjo nuleidęs rankas, netgi nesiruošdamas gintis. Paėmęs nuo sekcijos lentynos peilį, prieš suduodamas juo į krūtinę A. B. , jis netgi žengė žingsnį į nukentėjusiojo pusę. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad ir iki konflikto pradžios, ir paties konflikto metu jokio pavojingo kėsinimosi nei į P. N. gyvybę arba sveikatą, nei į jo nuosavybę ar kitas teises nebuvo. Todėl nuteistojo veika suduodant smūgį peiliu nukentėjusiajam negali būti laikoma nei būtinąja gintimi, nei jos ribų peržengimu (BK 28 str.). Be to, nuosprendyje teismas padarė pagrįstą išvadą ir apie tai, kad konfliktą pradėjo pats nuteistasis. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 130 str., o šį prašymą argumentuoja tuo, kad jo veiksmus tariamai išprovokavo pats nukentėjusysis. Dar nurodo, kad dėl nukentėjusiojo elgesio ir jo paties (apelianto) girtumo įvykio metu buvo nestabilios psichikos būklėje. Šiuos apelianto argumentus kolegija irgi atmeta. BK 130 str. dispozicijoje nurodyta, kad pagal šį baudžiamąjį įstatymą už nužudymą labai susijaudinus atsako tas, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ išaiškinta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 str. (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, o prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichiatrinė-psichologinė ar kitokia ekspertizė. Šioje byloje kvalifikuoti P. N. nusikalstamą veiką pagal BK 130 str. nėra pagrindo ir tokią galimybę pirmiausia paneigia jau išdėstytos šioje nutartyje aplinkybės. Visų pirma, byloje nustatyta, kad nukentėjusysis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nevartojo prieš P. N. jokio smurto, taip ir žodžiais neįžeidinėjo nei paties nuteistojo, nei jo artimų asmenų. Konfliktą su nukentėjusiuoju pradėjo pats nuteistasis. Taigi manyti, kad nusikalstamos veikos padarymui galėjo turėti įtakos kokie nors neteisėti nukentėjusiojo veiksmai ar kitoks netinkamas jo elgesys, jokio pagrindo nėra. Nuteistasis tikrai galėjo turėti ketinimų iškraustyti A. B. iš savo buto, tačiau jį į savo butą gyventi buvo priėmęs pats P. N. . Todėl nukentėjusiojo buvimas bute, ir dar tą pačią dieną, kai nuteistasis kartu su A. B. vartojo alkoholį, negalėjo nei būti apeliantui netikėtu, nei sukelti jo nepasitenkinimo ar juo labiau staigaus susijaudinimo. Iš tikrųjų pagrindine neteisėtų P. N. veiksmų priežastimi šiuo atveju buvo stiprus paties nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio. Apie tai nurodė ir pats nuteistasis visų savo apklausų metu, tą patį jis nurodė savo apeliaciniame skunde. Tačiau asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas (BK 19 str. 1 d.). Apklausų metu P. N. yra parodęs, kad apsvaigimas nuo alkoholio jam sukelia pykčio jausmą, taip buvo ir konflikto su A. B. metu, nes būdamas blaivus jis peiliu nukentėjusiajam nebūtų sudavęs. Apeliaciniame skunde jis nurodo ir apie tai, kad alkoholiu piktnaudžiauja jau seniai, yra įrašytas į narkologinę įskaitą, dėl to yra gydytas ir vartojo jam paskirtus vaistus. Dar nurodo, kad vaikystėje sirgo meningitu ir kad gydytojai jam buvo nustatę kažkokią rimtą psichikos ligą, tai patvirtina byloje esančios pažymos. Šie apelianto teiginiai teisingi tik iš dalies. Iš bylos matosi, kad jokių nuteistojo psichikos sutrikimus patvirtinančių dokumentų joje nėra, o vienintelėje psichikos sveikatos ir psichologinio konsultavimo centro pažymoje nurodoma, kad psichiatrinio kabineto įskaitoje P. N. nėra įrašytas. Tik išreikalavus asmens sveikatos ir jo gydymo stacionare istorijas, paaiškėjo, kad P. N. yra turėjęs galvos traumų, vaikystėje yra sirgęs meningitu, o vėliau jam buvo nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl apelianto psichikos būklės kolegija patenkino nuteistojo bei jo gynėjos prašymus ir paskyrė P. N. teismo psichiatrijos ekspertizę. Atlikus šią ekspertizę, jos išvadose buvo nurodyta, kad nusikaltimo padarymo metu P. N. jokiu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, dėl psichikos būklės jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu jis irgi jokiu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojamas tik emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas ir priklausomybės nuo alkoholio sindromas, dėl kurių jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dėl psichikos būklės gali atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nereikia. Ekspertizės išvadose taip pat nurodyta, kad dėl nuo 2007 m. lapkričio 23 d. iki nusikalstamos veikos padarymo vartoto alkoholio ir girtumo P. N. nebuvo ir laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, įvykio metu jis buvo paprasto girtumo būsenoje, dėl kurios galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šios teismo psichiatrijos ekspertizės išvados paneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentus. Pirmiausia, šios išvados paneigia galimybę, kad P. N. buvo didelio susijaudinimo ir fiziologinio afekto būklėje, todėl perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką į BK 130 str. nėra pagrindo ir dėl šios priežasties. Be to, ekspertizės išvados patvirtino, kad ir nusikaltimo padarymo, ir šiuo metu P. N. nesirgo ir neserga jokiomis lėtinėmis psichikos ligomis, o A. B. nužudymo metu nebuvo ir laikino psichikos sutrikimo būsenoje dėl ilgą laiką vartoto alkoholio. Ekspertizės išvados patvirtina, kad nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas paprasto girtumo būsenoje, suprato ir galėjo valdyti savo veiksmus, todėl už savo nusikalstamą veiką privalo atsakyti ir turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Įvertinęs visumą jau aptartų bylos aplinkybių, teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Pačiame nuosprendyje nurodoma, kad kaltinamojo tyčia smurtauti prieš nukentėjusįjį susiformavo staiga, įvykio vietoje buvęs peilis buvo panaudotas spontaniškai, o mirtinas sužalojimas buvo padarytas vieninteliu tuo peiliu suduotu smūgiu. Tai reiškia, kad P. N. nužudyti A. B. neplanavo ir konkrečių šio nusikaltimo pasekmių nesiekė. Tačiau teismas padarė pagrįstą išvadą apie tai, kad suduodamas nukentėjusiajam smūgį peiliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą (krūtinę ir širdies sritį) nuteistasis neabejotinai suprato, kad savo veika kėsinasi į A. B. gyvybę, numatė, kad gali atimti jam gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad P. N. nužudė A. B. veikdamas netiesiogine tyčia ir šią jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nuteistasis dar nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo nesilaikant BPK reikalavimų, tačiau jokių konkrečių procesinių įstatymų pažeidimų neišvardijo. Papildomos apklausos metu jis pats parodė, kad jokių teismo padarytų BPK reikalavimų pažeidimų nurodyti negali, o su nuosprendžiu nesutinka tik todėl, kad teismas neįvertino jo prisipažinimo kaltu. Iš bylos matosi, kad iš tikrųjų nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu jokių procesinių įstatymų pažeidimų padaryta nebuvo. Teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo ir įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų. Jokių kitų pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie būtų sukliudę teismui priimti teisingą nuosprendį, irgi nenustatyta.

Apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio kolegija taip pat atmeta. Iš nuosprendžio matosi, kad ir skiriant P. N. bausmę teismas nepažeidė BK 54 str. reikalavimų, teisingai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, atsižvelgė ir į kitas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat ir į tas, apie kurias nuteistasis nurodo savo apeliaciniame skunde.

Apeliantas skunde nurodo, kad byloje yra daug jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Dar nurodo, kad pats pranešti apie padarytą nusikaltimą policijai ir greitajai pagalbai negalėjo, nes neturėjo telefono, tačiau paprašė tai padaryti savo draugų V. B. ir A. S. . Tokie nuteistojo teiginiai teisingi tik iš dalies, nes jie tik iš dalies atitinka ir paties P. N. , ir liudytojų parodymus. Byloje nustatyta, kad nužudęs A. B. P. N. iš savo buto išėjo, vaikščiojo po miestelį, o jau atvykus policijai iš tikrųjų sugrįžo į savo butą, prisipažino kaltu ir tos kaltės neneigė tolesnių apklausų metu. Tačiau nuteistasis tikrai pats nepranešė apie padarytą nusikaltimą policijai, o taip pat neprašė, kad tai padarytų jo skunde nurodyti asmenys. Liudytojai V. B. ir A. S. vienodai parodė, kad atėję į nuteistojo butą, jame rado tik jau negyvą A. B. . Iš karto suprato, kad jį nužudyti galėjo tik P. N. , ir V. B. tuoj pat paskambino policijai. Patį P. N. V. B. sutiko tik vėliau namo laiptinėje, kartu su juo atėjo į butą ir ten nuteistasis buvo sulaikytas. Tačiau iš nuosprendžio matosi, kad į visas paties apelianto nurodomas aplinkybes teismas jau atsižvelgė. P. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino jo prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdų gailėjimąsi ir netgi padėjimą savo nuoširdžiais parodymais šį nusikaltimą išaiškinti. Visi šie alternatyvūs pagrindai išdėstyti tame pačiame BK 59 str. 1 d. 2 p., todėl teismas pagrįstai nustatė tik šią vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Jokių kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Apeliantas skunde nurodo apie provokuojantį paties nukentėjusiojo elgesį, tačiau visi su tuo susiję argumentai šioje nutartyje jau buvo aptarti ir atmesti aptariant argumentus dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo į BK 130 str. Tos pačios jau išdėstytos aplinkybės paneigia ne tik P. N. buvimą nusikalstamos veikos padarymo metu staigaus susijaudinimo ir fiziologinio afekto būklėje, tačiau paneigia ir kokį nors provokuojantį ar rizikingą paties nukentėjusiojo asmens elgesį. Paties nukentėjusiojo A. B. elgesys negalėjo paskatinti kaltininką prieš jį nusikalsti, todėl nustatyti BK 59 str. 1 d. 6 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę taip pat nebuvo pagrindo. Tačiau teismas pagrįstai nustatė ir vieną P. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Iš karto po sulaikymo P. N. buvo nustatytas net 3,54 promilių sunkaus girtumo laipsnis. Akivaizdu, kad girtumas turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui, apie tai nurodo pats apeliantas, todėl apsvaigimas nuo alkoholio pagrįstai buvo pripažintas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teismas atsižvelgė į abi, t. y. į nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir į ją sunkinančią, aplinkybes, tuo tarpu vertinant šių aplinkybių pobūdį ir jų tarpusavio santykį daroma išvada, kad savo reikšme skiriamos bausmės dydžiui lengvinanti aplinkybė sunkinančios aplinkybės reikšmės nenusveria. Nuosprendyje teismas pagrįstai pažymėjo apie itin didelę P. N. girtumo reikšmę nusikaltimo padarymui. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas įvertino ir kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes. Skiriant bausmę buvo atsižvelgta į padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumo laipsnį, kilusias neatstatomas pasekmes ir jauno žmogaus nužudymu padarytą ypatingą žalą visuomenei. Skunde apeliantas dar nurodo apie savo jauną amžių, tačiau į šią aplinkybę ir kitus duomenis apie kaltininko asmenybę teismas irgi jau atsižvelgė. Nuosprendyje teisingai nurodyta, kad nors ir būdamas dar jauno amžiaus, P. N. anksčiau jau 6 kartus buvo teistas už kitus tyčinius nusikaltimus, o nužudymą padarė būdamas neatlikęs dar ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, nusikalto šios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Byloje taip pat nustatyta, kad P. N. daugybę kartų baustas ir administracinėmis nuobaudomis, dažniausiai už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose, gyvenamosios vietos seniūnijos charakteristikoje jis irgi apibūdintas kaip paslaugus, tačiau nevengiantis išgerti alkoholinių gėrimų žmogus. Iš nuosprendžio matosi, kad vertindamas duomenis apie daugkartinius P. N. teistumus teismas svarstė netgi klausimą dėl jo pripažinimo pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d.), tačiau tokio sprendimo nepriėmė atsižvelgus pirmiausia į nuteistojo amžių. Vis dėlto nuosprendyje buvo padaryta pagrįsta išvada apie tai, kad P. N. padarytas nužudymas buvo jo besaikio girtavimo ir nuolatinių kitų nusikaltimų bei kitokių teisės pažeidimų darymo logiška pasekmė. BK 129 str. 1 d. sankcija už nužudymą numato laisvės atėmimą nuo 7 iki 15 metų, tuo tarpu teismas nuteistajam paskyrė šios sankcijos vidurkį atitinkančią 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į visas jau aptartas šioje byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes bei duomenis apie kaltininko asmenybę, paskirtoji bausmė negali būti laikoma per griežta ir ją švelninti pagrindo nėra. Prie paskirtos už nužudymą bausmės, vadovaujantis BK 64 str., teismas taip pat pagrįstai pridėjo ankstesniu 2007 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirtą neatliktą bausmę. Ši bausmė savo dydžiu nėra didelė, be to, iš bylos matosi, kad ir nurodytu ankstesniu nuosprendžiu P. N. subendrinta bausmė buvo paskirta subendrinant ir bausmę, paskirtą dar ankstesniu 2007 m. vasario 19 d. nuosprendžiu. Įvertinus šias aplinkybes, teismo sprendimas taikyti BK 64 str. 2 d. nuostatas ir galutinę subendrintą bausmę paskirti už naują nusikaltimą paskirtą bausmę ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtą neatliktą bausmę visiškai sudedant, yra pagrįsta. Galutinė subendrinta P. N. paskirta bausmė irgi negali būti laikoma per griežta ir ją švelninti taip pat nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo P. N. apeliacinį skundą atmesti.