Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. K. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimo Nr. 10-AP-7792,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja A. K. skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017-07-28 nutarimą nutraukti ir įpareigoti tinkamai išnagrinėti visas pareiškimo bei medžiagos aplinkybes.

Pareiškėja teismo posėdžio metu ir skunde nurodė, kad 2017 m. liepos 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė O. Š. priėmė nutarimą Nr. 10-AP-7792 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Nutarime specialistė nurodė, kad pranešus apie įvykį į Bendrąjį pagalbos centrą A. K. važiavo iš paskos sunkvežimio, nuo kurio priekabos nukritęs akmuo įdaužė jos vairuojamo automobilio stiklą. Nutarime taip pat nurodyta, kad nėra duomenų, koks objektas įtakojo mano vairuojamo automobilio stiklo įtrūkimą, nėra nustatyta tiksli įvykio vieta, iš kur tas objektas atsirado. Tyrėja neįžvelgė pagrindo, kad automobilio apgadinimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimo esme. Nurodė, kad 2017 m. birželio 23 d. apie 13.10 kartu su mano mama išvyko iš Paluknio k. Trakų raj. į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Važiuojant A4 kelių prieš pareiškėjos vairuojamą automobilį Citroen C3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš šalutinio kelio, kuris veda į Šventininkų smėlio - žvyro karjerą, išsuko sunkvežimis, kurio priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neuždengta, ant priekabos bortų matėsi smėlis bei akmenukai. Važiuojant iš paskos matėsi, kad iš važiuojančio sunkvežimio priekabos byrėjo smėlis bei smulkus akmenukai, todėl sunkvežimio vairuotojas neužtikrino Kelių eismo taisyklių 208 p. 4.p. ir 209 p. tai yra vairuotojas neuždengė vežamo krovinio, krovinys byrėjo ant paskos važiuojančių transporto priemonių bei teršė kelią. Važiuojant saugiu atstumu paskui sunkvežimį, už sankryžos - A4 kelio ir posūkio į Šventininkų k. ir Gudelių k., - nuo kairiojo sunkvežimio priekabos borto nukrito akmuo, kuris atsitrenkė ir įskėlė pareiškėjos automobilio priekinį stiklą. Vairuotojas nepastebėjo iškritusio akmens, todėl pareiškėja bandė atkreipti jo dėmesį garso bei šviesos signalais, tačiau sunkvežimio vairuotojas nekreipė dėmesio, todėl pareiškėja paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Bendrojo pagalbos centro operatorė sujungė su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūne, kuri jai paaiškino, kad šiuo metu nėra laisvų policijos pajėgų, kurie galėtų padėti bei užregistruotų eismo įvykį ir greičiausiai atsilaisvins tik po kurio laiko. Vilniaus apsk. VPK OVS pareigūnei pokalbio metu paaiškino, kad ilgai laukti negali, todėl pareiškėjai buvo paaiškinta, kad jos skambutis yra užregistruotas, o dėl pareiškimo apie įvykį pasiūlė kreiptis į artimiausią policijos įstaigą. Baigus pokalbį pareiškėja toliau važiavo paskui aukščiau minėtą sunkvežimį, Kirtimų bei Gariūnų gatvėmis. Pastebėjus, kad sunkvežimio vairuotojas nori sukti į Paneriškių g., pagalvojo, kad galbūt sunkvežimio vairuotojas kur nors netoli turi iškrovos vietą, todėl nuvažiavo jam iš paskos norėdama užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Vairuotojui stabtelėjus Paneriškių g. esančioje įmonėje pareiškėja sunkvežimio vairuotojui paaiškino, kad nuo jo vairuojamo sunkvežimio priekabos nukritęs akmuo įskėlė mano automobilio lango stiklą, bet vairuotojas nepanoro išsiaiškinti situacijos ir atsakė, kad neprivalo kiekvieną kartą uždengti krovinio, nes nemato tam reikalo ir jokios deklaracijos nesiruošia pildyti. Nurodo, kad pareiškimą dėl šio įvykio parašė 2017 m. birželio 26 d., kuriame taip pat nurodė, kad turi priekabos bei įskelto automobilio lango stiklo nuotraukas. Taip pat nurodė, kad 2017-06-23 kelio danga buvo švari, jokių įspėjamųjų kelio ženklų, kad iš po ratų gali būti išsviesta žvyro, skaldos ar pan., nebuvo. Iki 2017 m. liepos 7 d. pareiškėja nesulaukė jokių telefono skambučių ir laišku iš policijos įstaigos dėl šio įvykio, todėl nusprendė pati paskambinti specialistei, kuriai buvo perduotas pareiškimas. Paskambinusi nurodytu telefonu specialistė O. Š., pokalbio metu paaiškino, kad dar nesusisiekė su sunkvežimio vairuotoju, o jos išsamesnio paaiškinimo apie šį įvykį jai nereikia. Pokalbio metu pareiškėja priminė, kad turi priekabos nuotraukas, kuriuose aiškiai matosi, kad priekaba yra neuždengta ir kad gali jas atsiųsti elektroniniu paštu, o jeigu nuotraukos nėra įrodymai, tada gal galėtų pažiūrėti tos dienos filmuotą medžiagą iš sankryžų, kurias 2017 m. birželio 23 d. pravažiavo pareiškėja ir sunkvežimio vairuotojas, kuriuose taip pat užfiksuota, kad sunkvežimio priekaba buvo pakrauta bet neuždengta. O. Š. pasiteiravo jos ar ji turi automobilinį vaizdo registratorių, pareiškėja atsakė neigiamai, tačiau nurodė, kad kad tą dieną kartu su pareiškėja važiavo jos mama, kuri taip pat galėtu papasakoti apie šį įvykį, bet O. Š. atsakė, kad mama šiuo atveju yra šališkas asmuo ir greičiausiai tik patvirtins jos, kaip dukros, versiją. Pokalbio pabaigoje paprašė specialistės susisiekti su pareiškėja po to, kai pavyks rasti sunkvežimio vairuotoją bei pranešti apie tolimesnę medžiagos nagrinėjimo eigą. Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 5 d. gavo registruotą voką, kuriame buvo 2017 m. liepos 28 d. nutarimas Nr. 10-AP-7792 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Nutarime išdėstytas A. P., gim. (duomenys neskelbtini) paaiškinimas, kad tą dieną jo vežamas krovinys buvo uždengtas tentu, priekabos bortai aukšti. Važiuodamas nepastebėjo, kad jį būtų stabdęs koks automobilis. Nurodo, kad pareiškėjos turimose nuotraukose aiškiai matosi, kad tentas buvo susuktas ir pakabintas ant dešiniojo priekabos borto, taigi, manau, kad A. P. pateikė melagingus paaiškinimus. Todėl galima daryti išvada, kad policija neatliko jokio tyrimo, nebandė patikrinti eismo įvykio aplinkybių.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimu į A. K. skundą prašo A. K. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad 2017-07-28 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau - Vilniaus apskr. VPK KPV) Administracinės veiklos skyriaus specialistė O. Š. (toliau - O. Š.) nutarimu Nr. 10-AP-7792 nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal 2017-06-23 A. K. pranešimą Bendrajam pagalbos centrui. Nesutikusi su policijos nutarimu, A. K. pateikė skundą apylinkės teismui prašydama panaikinti policijos nutarimą Nr. 10-AP-7792 ir įpareigoti vidaus reikalų įstaigą išsamiai išnagrinėti 2017-06-26 prašymą. Susipažinusi su prašymo, reg. Nr. 10-AP-7792, medžiaga, 2017-08-14 skundu, policija priėjo prie išvados, kad byloje nėra pagrindo taikyti LR ANK 625 str. nuostatų ir sutikti su skundu. Nurodė, kad tyrimo metu specialistė O. Š. telefonu buvo susisiekusi su A. K.. Pareiškėja negalėjo patvirtinti, ar Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą apgadino akmuo, iškritęs iš sunkvežimio priekabos, ar išskriejęs iš po priekabos ratų. Pagal teismų praktiką apkaltinti asmenį teisės pažeidimo padarymu galima, kai byloje nelieka abejonių dėl asmens kaltės. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N261-912/2012). Darant prielaidą, kad priekinį automobilio Citroen stiklą galėjo apgadinti iš po priekabos ratų išskriejęs akmuo pažeidimo sudėties O. Š. nenustatytų. A. P. veikoje nebūtų subjektyviosios pusės požymio - kaltės, kurios nenustačius administracinė atsakomybė neatsiranda. Policijos nuomone, specialistė administracinio nusižengimo teiseną nutraukė pagrįstai ir teisėtai, naikinti nutarimo nėra pagrindo.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas, neatvykimo priežastys nežinomos.

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Pagal ANK 284 straipsnio nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo yra kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjant skundą nustatyta, kad pareiškėja A. K. nesutinka su Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos (toliau tekste - Institucijos) priimtu 2017-07-28 nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.

Institucijos specialistė O. Š. 2017 m. liepos 28 d. priėmė nutarimą Nr. 10-AP-7792 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b.l. 5). Nutarime nurodyta, kad A. K. pranešė apie įvykį į Bendrąjį pagalbos centrą ir važiavo iš paskos sunkvežimio, nesustojo įvykio vietoje. Nutarime taip pat nurodyta, kad nėra duomenų, koks objektas įtakojo A. K. vairuojamo automobilio stiklo įtrūkimą, nėra nustatyta tiksli įvykio vieta, iš kur tas objektas atsirado. Akmuo galėjo tiek iškristi iš priekabos, tiek išsprūsti iš ratų protektoriaus. Tačiau net ir padarius išvadą, kad būtent iš po šio krovininio automobilio ratų išlėkęs akmenukas atsitrenkė ir apgadino automobilį Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo teigti, kad apgadinimai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimo pasekmė. Tokios pasekmės yra atsitiktinės ir negali būti objektyviai vertinamos.

Kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo, specialistė apklausė sunkvežimio vairuotoją A. P., kuris tyrėjai paaiškino, kad važiuojant iš Trakų r. Šventininkų karjero link Vilniaus, važiavo krovininiu automobiliu MAN, kuriuo vilko smėliu pakrautą priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).Vežamas krovinys buvo padengtas tentu, priekabos bortai aukšti. Važiuodamas nepastebėjo, kad kas jį būtų stabdęs koks automobilis, iš kurio išlipusi moteris paaiškino, kad jai buvo įskeltas automobilio priekinis stiklas akmeniu, kuris išskriejo iš po jo vairuojamo krovininio automobilio ratų. A. P. įdaužos nematė. Moteriai pasakė, kad kelyje eismas buvo intensyvus ir nebūtinai nuo jo vairuojamo automobilio atšoko akmuo. (b.l. 13)

Pareiškėja skunde, nurodė, kad specialistė tyrusi administracinio nusižengimo bylą neatliko visų veiksmų būtinų išnagrinėti bylą, todėl Institucija turi tinkamai išnagrinėti visas bylos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Teismas su tokia A. K. pozicija sutinka, dėl žemiau išvardintų motyvų:

Pirma, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, tiriant bylos medžiagą, Institucija neatliko jokių veiksmų, kad būtų ištirta Vilniaus miesto vaizdo stebėjimo kamerų medžiaga. Teismas konstatuoja, kad ši medžiaga yra reikšminga byloje, nes vaizdo stebėjimo kameros galėjo užfiksuoti ar A. P. vairuojamo sunkvežimio krovinys buvo padengtas tentu, kas patvirtintų arba paneigtų pareiškėjos išdėstytas įvykio aplinkybes. Konstatuotina, kad jeigu A. P. nesilaikė krovinio vežimo tvarkos taisyklių, jam kiltų administracinė atsakomybė. Pagrindas patikrinti vaizdo stebėjimo kamerose užfiksuotas aplinkybes yra būtinas, kadangi pareiškėja institucijai buvo pateikusi foto nuotraukas, kuriose matyti, kad A. P. vairuojamo sunkvežimio priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra padengta apsauginiu tentu (b.l. 6, 9).

Antra, pagal LR Kelių Transporto kodekso 29 straipsnį važtaraštis yra „krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Krovinio vežimo sutartis taip pat laikoma galiojančia, jei važtaraštis surašytas ir neteisingai.“ Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad važtaraštyje siuntėjas nurodo: „1) važtaraščio surašymo vietą ir datą; 2) siuntėjo-juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę; adresą; 3) gavėjo-juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę; adresą; 4) vežėjo pavadinimą ir adresą; 5) vežėjo pateiktos transporto priemonės markę ir valstybinį numerį; 6) krovinio pavadinimą; 7) krovinio svorį ar kiekį; 8) krovinio pakrovimo vietą ir laiką; 9) krovinio iškrovimo vietą; 10) mokestį už vežimą ir suteiktas paslaugas; 11) vežant pavojingą krovinį - jo klasę ir nustatytą numerį; 12) važtaraščio seriją ir numerį arba tik numerį, leidžiančius identifikuoti važtaraštį.“ Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos Institucijos specialistė netyrė kokį krovinį vežė A. P., ar kraunant krovinį buvo surašytas krovinio važtaraštis. Ši aplinkybė svarbi siekiant nustatyti ar A. P. vairuojamas sunkvežimis 2017-06-23 vežė krovinį, ir jeigu vežė, tai kokį. Nustačius, kad nagrinėjamu atveju A. P. pervežinėdamas krovinį - smėlį su akmenimis, nesilaikė krovinio vežimo taisyklių Institucija turėjo įvertinti priežastinį ryšį ar A. P. veiksmai galėjo padaryti pareiškėjos automobiliui žalą.

Trečia, Institucijos specialistė neapklausė liudytojų, kurie matė galimą kelių eismo taisyklių pažeidimą, t.y. specialistė neapklausė kartu su pareiškėja važiavusios jos motinos, taip pat neapklausė kitų liudytojų, kurie galimai pakrovė krovinį į A. P. vairuojamą sunkvežimį, taip pat nebuvo apklausti asmenys, kurie priėmė krovinį iš A. P.. Šioje byloje liudytojų parodymai yra svarbūs ir esminiai nustatant faktines bylos aplinkybes.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, taip pat įvertintas įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nutarimas priimtas neišsamiai atlikus nusižengimo tyrimą, surašytas neatitinkant ANK 618 str. keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017-07-28 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną medžiagoje naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškėjos A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, 2017-07-28 nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Nr. 10-AP-7792 ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai iš naujo tirti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.