Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2022 m. sausio 16 d., apie 1.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, ginčo metu, panaudojo fizinį smurtą prieš A. K., t. y. sudavė rankos kumščiu nukentėjusiajam A. K. į veidą, ir taip dėl dvigubo apatinio žandikaulio lūžio padarė nukentėjusiajam A. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. B. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2022 m. sausio 16 d. su bendradarbiais A. K., D. Ž. ir R. A. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) virtuvėje, vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp jo ir A. K. kilo konfliktas ir jis sudavė nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į veidą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, sutinka atlyginti susitarime nurodytą civilinį ieškinį.

Kadangi kaltinamasis G. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. B. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. paaiškino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini). Įmonė 2021 m. lapkričio mėn. viduryje jį komandiravo į Vokietiją. Vokietijoje jis ir kiti komandiruoti bendradarbiai gyveno adresu (duomenys neskelbtini), name. Įmonė taip pat komandiravo ir kitus darbuotojus. 2021 m. gruodžio mėn. pabaigoje buvo komandiruotas G. B., kuris taip pat apsigyveno name. 2022 m. sausio mėn. pradžioje įmonė komandiravo ir name apsigyveno R. A.. 2022-01-15 - 2022-01-16 name gyveno jis, G. B., R. A., taip pat dar vienas įmonės darbuotojas D. Ž.. 2022-01-15 apie 19.00 val. jis su V. Ž. grįžo po darbo į namus. Namuose tuo metu virtuvėje buvo G. B. ir R. A., jie buvo išgėrę alkoholio, nes matėsi išgertas brendžio butelis. G. B. priekabiavo prie R. A., jam nurodinėjo, kaip turi būti, kokios jo taisyklės, aiškino, kad R. A. turi paklusti G. B., nes yra naujokas. Po to, 2022-01-15 apie 21.00 val., matė, kaip 4-5 kartus rankos delnu G. B. trenkė į veidą R. A., šis nugriuvo, jam iš lūpos bėgo kraujas. Tai matė ir D. Ž.. R. A. nuėjo į kitą kambarį. Netrukus taip pat į savo kambarį nuėjo ir D. Ž.. Virtuvėje liko jis ir G. B.. Jis su G. B. bendravo. 2022-01-16 apie 00.30 val. atsikėlė R. A.. Jis, R. A. ir G. B. nuėjo parūkyti į balkoną. Rūkant G. B. netikėtai keletą kartų į pilvo sritį kumščiu trenkė R. A., jis užstojo R. A. ir pareikalavo G. B., kad jis baigtų mušti R. A.. G. B. daugiau R. A. nemušė. Jis, R. A. ir G. B. nuėjo į virtuvę. Virtuvėje jis sėdosi ant kedės, po to nieko neatsimena, atsimena, kad tik atgavo sąmonę, pajuto skausmą žandikaulyje, nuėjo į vonios kambarį, pamatė, kad burnos viduje yra kraujas. Jam R. A. pasakė, kad kai nuėjo į virtuvę ir sėdosi ant kėdės, G. B. jam nieko nesakęs du kartus rankos kumščiu trenkė į dešinį žandikaulį (jis tuo metu prarado sąmonę, nes nieko neatsimena, smūgio nepastebėjo, atgavo sąmonę vėliau ir suprato, kad jam sulaužytas žandiklaulis), tai pamatęs R. A. nubėgo į savo kambarį. Atgavęs sąmonę, suprato, kad jam lūžęs žandikaulis, taip pat juto, kad jam lūžęs krūminis dantis dešinėje pusėje apatinis. Tuo metu iš savo kambario išėjo D. Ž.. Jis paprašė D. Ž. iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba apžiūrėjusi jį išvežė ir paguldė į ligoninę (kaip vadinasi nežino). 2022-01-18 apie 14.00 val. jam ligoninėje atliko žandikaulio chirurginę operaciją, jis ligoninėje gulėjo iki 2022-01-19. Po pietų jį iš ligoninės paleido. Jam Vokietijos ligoninėje nustatė apatinio žandikaulio dvigubą lūžį. Jis gydymą tęsia Lietuvoje. Gulint ligoninėje, 2022-01-16 ryte, apie 7.00 val., į jo telefoną per MESSENGER G. B. iš savo paskyros „G. B.“ jam dar parašė grasinančią žinutę - :“kai grįši lauk peilio“. 2022-01-21 jis grįžo į Lietuvą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo nesunkaus sveikatos sutrikdymo (t. 1, b. l. 1-2, 40-41).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. paaiškino, kad dėl 2022 m. sausio 16 d. apie 00.30 val. nakties, Vokietijoje, gyvenamajame name, padaryto sužalojimo, tai yra lūžusio žandikaulio, papildomai parodo, kad Vokietijos ligoninėje, jam buvo atlikta žandikaulio operacija. Po to jis grįžo į Lietuvą, tai yra namo į Mažeikius, kur kreipėsi į savo šeimos gydytoją A. S., kuris jam išdavė nedarbingumo pažymėjimą ir išrašė siuntimą į Klaipėdos universitetinę ligoninę pas Žandikaulių chirurgą, kuris padarė rentgeno nuotrauką bei suteikė rekomendacijas tolimesniam gydymui, informavo, kad tęsis mažiausiai 3 savaitės, nes po suduoto smūgio į dešinės pusės žandikaulį, jam paslinko sąkandis, gali būti, kad jam reikės dar vienos operacijos arba ilgo gydymo. Po įvykio jis su G. B. daugiau nebebendravo, jo žiniomis, įmonė kurioje jis dirbo, po incidento jį atleido iš darbo ir iškraustė iš jų gyvenamosios vietos Vokietijoje. Tyrėjai el. paštu jis atsiuntė iš Vokietijos ligoninės gautus medicininius dokumentus, tačiau, kai dabar nuvyks į Vokietiją, vėl kreipsis į Vokietijoje esančią ligoninę, kur jam atliko žandikaulio operaciją ir jam jie sakė, kad pateiks visus likusius dokumentus iš jo operacijos ir aprašymą. Taip pat dokumentai iš Klaipėdos universitetinės ligoninės yra pas jo šeimos gydytoją A. S.. Ar po konflikto ir jo sužalojimo R. A., kuriam G. B. ne daugiau kaip tris kartus iš rankos kumščio sudavė į pilvą, dėl jam sukelto fizinio skausmo kreipėsi į policiją ir rašė pareiškimą, jis nežino. Jam išaiškintos civilinio ieškinio pareiškimo teisės ir pareigos, jis jas suprato, bei informuoja, kad dėl savo sužalojimo, ikiteisminio tyrimo byloje reikš civilinį ieškinį tiek dėl fizinės bei moralinės žalos. Civilinį ieškinį pareikš vėliau, nes kreipsis į advokatą, kuris padės jam surašyti civilinį ieškinį. Kai tik surašys civilinį ieškinį, jį pateiks prie ikiteisminio tyrimo bylos. Dabar 3 savaites išvyksta atgal į Vokietiją, tačiau gali bendrauti pateiktu el. paštu arba telefonu, kurį yra nurodęs. Daugiau nieko pasakyti neturi (t. 1, b. l. 42-43).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Ž. paaiškino, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 7 d. jis išvyko į komandiruotę Vokietijoje 4 savaitėms. Į Vokietiją jis atskrido vienas. Vokietijoje gyveno firmos išnuomotame name, kuriame jau jam atvykus gyveno tos pačios firmos darbuotojai - A. K., R., kurio pavardės nežino, ir G. B., kurie yra jo tik darbo kolegos, sieja tik darbiniai santykiai. Jie visi 4 gyveno atskiruose kambariuose, visi antrame namo aukšte. 2022 m. sausio 15 d., kadangi buvo šeštadienis, jie nedirbo. Apie 15:30 val. jis su A. buvo išvykę pas kolegą ir į namus sugrįžo apie 20:00 val. Pas kolegą jis vartojo alkoholio, išgėrė porą butelių alaus, daugiau jokio alkoholio nevartojo, o A. išvis nevartojo jokio alkoholio, nes vairavo automobilį. Į namus sugrįžo apie 19:00-20:00 val., namuose rado G. ir R., kurie sėdėjo virtuvėje ir vartojo alkoholį, nes ant stalo, pamena, kad stovėjo buteliai, kokio gėrimo, nepamena. Tuo metu jie bendravo gražiai, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Jis su A. tuo metu virtuvėje gaminosi vakarienę, kepė mėsą ir tuo pačiu prisėdo prie to pačio stalo, kur sėdėjo G. su R., bendravo, viskas buvo gerai. Pokalbio metu pastebėjo, kad kažkas nepatiko G. iš R. pusės. Kad R. būtų kažką pasakęs G., jis negirdėjo. Jie sėdėjo ant kėdžių prie stalo. Per vidurį sėdėjo jis, o jam iš kairės sėdėjo R., o iš kairės pusės sėdėjo G.. A. sėdėjo kitoje stalo pusėje. G. pradėjo žodžiais kibti prie R., ką jis kalbėjo, nepamena, jis dar G. bandė raminti, jis jam liepė nesikišti, ir tuo metu nuo kėdės atsistojo G. ir priėjo prie R., sėdinčio ant kėdės, ir nieko nesakęs sudavė vieną smūgį R. į veido sritį. Su kuo sudavė - ar delnu, ar kumščiu, jis nematė, neužfiksavo. Po suduoto smūgio R. nuo kėdės nenukrito. R. jam atgal jokių smūgių nesudavė. Tuo metu konfliktas baigėsi, jie visi 4 išėjo parūkyti į balkoną. Parūkius jis iš karto nuėjo į savo kambarį, o R., A. ir G. liko virtuvėje. Jis savo kambaryje apie 15 minučių telefonu pabendravo su žmona ir po to užmigo. Iki užmiegant jokio triukšmo iš virtuvės negirdėjo. Prabudo apie 02:30 val. dėl triukšmo, kuris sklido iš virtuvės. Išėjęs iš savo kambario pamatė, kaip link jo kambario eina A., kuris priėjęs prie jo pasakė, kad G. jam išmušė apatinį dantį. Jis jam parodė ir jis pats matė, kad išmuštas dantis, burna buvo pilna kraujo. Dėl ko G. jam išmušė dantį, A. jam neminėjo. Jis pasakė, kad jam reikia greitosios pagalbos. Jis, kadangi vokiškai nekalba, nubėgo į namo pirmą aukštą, kur gyvena lietuviai, tačiau jie kalba vokiškai, kurių jis paprašė, kad jie iškviestų medikus. Atvykus medikams A. buvo išvežtas į ligoninę, kurį jis po to tik aplankė ligoninėje, kur ir sužinojo, kad jam buvo sulaužytas žandikaulis, išmuštas dantis. Po įvykio, kai medikai išvežė A. į ligonę, jis iš karto sugrįžo į savo kambarį ir nei su R., nei G. nebendravo. Dėl ko kilo konfliktas ir kas jį pirmas pradėjo, nežino. Daugiau apie šį įvykį jis nieko pasakyti negali, nes nieko daugiau nematė ir nežino (t. 1, b. l. 159-162).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. A. paaiškino, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje vairuotoju. 2022 m. sausio mėn., tiksliau datos nenurodys, nes neatsimena, įmonė jį komandiravo dirbti į Vokietiją - Miuncheną, adreso neatsimena. Jis su kitais įmonės darbuotojais: A. K., D. ir G., kurių pavardžių nežino, gyveno įmonės nuomojamame name. Jie gyveno atskiruose kambariuose, tačiau naudojosi bendra virtuve, dušu ir tualetu. Atsimena, kad po darbo, greičiausiai penktadienio vakarą, tiksliau dienos nepasakys, nes neatsimena, jie kartu su G. apsipirko parduotuvėje, pasidarė valgyti ir pavalgę, virtuvėje, kartu vartojo įvairius alkoholinius gėrimus. D. su A. namo grįžo vėliau. Iki to jie su G. gražiai bendravo, tai yra nesipyko ir nesimušė. A. prisijungė prie jų su G. ir gėrė alų, kiek jis matė. Geriant jis daugiau su A. kalbėjo apie tai, kad išvažiuodamas jis susirinktų savo daiktus, nes pastarasis ruošėsi grįžti į Lietuvą, o jis turėjo persikelti gyventi į jo kambarį. Pokalbio metu G. atsistojo ir netikėtai, kumščiu, jam smūgiavo į dešinę veido pusę, vieną kartą, kiek jis atsimena. Po smūgio jis nukrito nuo kėdės, ant kurios sėdėjo, ant grindų. G. jis atgal nesmūgiavo. Jam atsikėlus nuo grindų, G. jam daugiau nesmūgiavo ir nieko nedarė. Jis iš karto išėjo iš virtuvės ir nuėjo į savo kambarį miegoti. Smūgiuodamas G. jam sukėlė fizinį skausmą ir rimtų sužalojimų nepadarė, todėl į medikus jis nesikreipė ir niekur nesigydė. Po G. suduoto smūgio jam buvo sutinęs dešinys žandas, o dešiniame paakyje atsirado mėlynė, tačiau šie jam padaryti sužalojimai niekur fiksuoti nebuvo. Dėl minimo įvykio G. jis neturi jokių pretenzijų ir dėl jam sukelto fizinio skausmo pareiškimo nerašys. Po kiek laiko jį prikėlė A. K.. Jis pas jį į kambarį atėjo kartu su G.. Jie visi išėjo į balkoną parūkyti. Balkone tarp jų jokių konfliktų ar ginčų nebuvo. Parūkę jie visi nuėjo į virtuvę, kur jie toliau tarpusavyje bendravo. G. jam, kaip naujokui išsakė priekaištą, kad jis negali jiems (suprato seniau atvykusiems) aiškinti ir įvedinėti savo taisyklių. Nenorėdamas konfliktuoti su G., jis eidamas link savo kambario, pastarajam pasakė, kad jo neveš į darbą ir jis galės pėsčias vaikščioti, po ko G. atsistojo ir kumščiu smūgiavo A. K. į veidą, vieną kartą. Po smūgio A. nenukrito ant grindų, bet atsirėmė į lovos kampą, o atsitiesęs smūgiavo G. atgal, tai yra kumščiu smūgiavo į veidą, vieną kartą, kiek jis matė. Po smūgio G. nukrito ant grindų. Iki to A. žodžiais ramino G. sakydamas, kad jis nesikabinėtų prie jo ir G. nieko nedarė. Dėl ko G. smūgiavo A., jis nesuprato ir negali pasakyti. Jis nesikišo į A. ir G. muštynes, grįžo į savo kambarį. Girdėjo, kad koridoriumi kas tai vaikščiojo, bet kas nematė ir ten išėjęs nebuvo. Minimų įvykiu metu D. buvo savo kambaryje ir greičiausiai miegojo, nes nebuvo atėjęs į virtuvę, kai vyko konfliktai su G.. Jis buvo užmigęs, kai koridoriuje išgirdo triukšmą ir atsikėlė. Namo viduje nieko nevyko. Kai jis išėjo į kiemą, jame jau buvo policijos pareigūnai ir greitosios med. pagalbos automobilis. Jis stovėjo atokiau ir nematė, kur tuo metu buvo ir ką darė A. su G.. Minimų įvykių metu G. buvo neblaivus ir tiek jam, tiek A. jis smūgiavo nesuprasi dėl ko ir netikėtai, nes iki jo suduotų smūgių jokių didelių konfliktų ar barnių nebuvo. Įvykio metu jis taip pat buvo neblaivus ir visų įvykio aplinkybių neatsimena (t. 1, b. l. 168-171).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. nustatytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžis, padarytas kontaktuojant su kietu bukui daiktu (-ais). A. K. nustatytas sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos į „Klinikum rechts an der Isar“ (Dešiniajame Isaro krante esančią kliniką) Miunchene 2022-01-16. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. A. K. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 67-68).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad G. B. kaltė dėl nesunkaus A. K. sveikatos sutrikdymo yra pilnai įrodyta ir tai visiškai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Šio nusikaltimo sudėties konstrukcija materialioji, todėl siekiant pripažinti asmenį kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, turi būti nustatomi ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, bet ir nusikalstamą veiką padariusio asmens tyčia. Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G (duomenys neskelbtini) patvirtinta, jog nukentėjusysis A. K. patyrė sužalojimus, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog minėti sužalojimai buvo būtent neteisėtų kaltinamojo G. B. veiksmų pasekmė.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis G. B. smurtavo nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu, veikdamas tiesiogine tyčia, sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veidą, padarydamas dvigubą apatinio žandikaulio lūžį, tokiu būdu nukentėjusiajam A. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą. Tai, jog kaltinamasis atliko aktyvius smurtinius veiksmus į vieną iš asmens gyvybei ir sveikatai svarbių kūno dalių – galvą – parodo, kad jis suvokęs pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjęs taip veikti, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo A. K., surašė susitaikymo protokolą (prašymą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės). Nukentėjusysis su kaltinamuoju sudarė susitarimą, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 147-148).

Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad kaltinamasis G. B. 2023 m. sausio 4 d. pervedė civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai 85,63 eurus už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (t. 2, b. l. 149).

Iš Kauno teritorinės ligonių kasos rašto matyti, kad kaltinamasis atlygino pareikštą civilinį ieškinį ir civilinė ieškovė atsisako civilinio ieškinio (t. 2, b. l. 159). Atsižvelgiant į šias aplinkybes procesas dėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamasis G. B. padarė nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailis, savo noru atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). G. B. neteistas, keturių metų bėgyje nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, dirba.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos visos būtinosios kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, sąlygos: kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, susitarė su nukentėjusiuoju dėl padarytos žalos atlyginimo ir yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. K., o baudžiamoji byla nutrauktina ( pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis).

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus jas panaikinti.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. K. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti 2023 m. sausio 4 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo:

G. B. įsipareigoja atlyginti 7000 Eur (septynis tūkstančius eurų) neturtinės ir turtinės žalos, sumokėdamas sekančia tvarka:

- 2000 Eur (du tūkstančiai eurų) sumokami iki 2023 metų balandžio 1 dienos imtinai, o likusi suma mokama lygiomis dalimis kas mėnesį po 625 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis eurus) nuo 2023 metų balandžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. imtinai, mokėjimus atliekant už einamąjį mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos.

- Nukentėjusysis A. K. laiku negavęs bent vienos įmokos turi teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą ir kreiptis dėl visos likusios nesumokėtos sumos išieškojimo priverstine tvarka.

- Už kiekvieną praleistą laiku sumokėti dieną G. B. įsipareigoja mokėti nukentėjusiajam A. K. 10 Eur (dešimt eurų) delspinigių.

- G. B. turi teisę sumokėti visą sumą ir nelaukdamas galutinio išdėstymo termino, o nukentėjusysis A. K. įsipareigoja tokias sumas priimti.

- Lėšos turi būti mokamos į nukentėjusiojo A. K. asmeninę sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, jog G. B. atlygino Kauno teritorinei ligonių kasai pareikštą civilinį ieškinį, procesas dėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti G. B., jog jeigu jis per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinančių priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

G. B. paskirtas kardomąsias priemones kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistas, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus jas panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).